CP v2

Tag: Antverpeno uostas

  • Europos uostų reitingas: kas lenkia visus pagal krovinius ir kodėl tai svarbu kainoms?

    Europos uostų reitingas: kas lenkia visus pagal krovinius ir kodėl tai svarbu kainoms?

    Jūrų transportas išlieka viena svarbiausių pasaulinės prekybos arterijų, o Europoje uostai yra kritinis grandinės taškas nuo energijos išteklių iki maisto ir pramonės žaliavų. 2024 metais pasaulyje jūra buvo pergabenta apie 13 mlrd. tonų prekių, o Europos Sąjungos uostai aptarnavo apie 3,4 mlrd. tonų, tai sudaro maždaug 26 proc. pasaulinio kiekio.

    ES išorės prekyboje jūrų keliai dar svarbesni: didžioji dalis krovinių į ir iš Bendrijos keliauja laivais. Dėl to bet koks sutrikimas maršrutuose, pavyzdžiui, dėl geopolitinių įtampų ar saugumo rizikų, greitai atsispindi tiekimo terminuose ir logistikos kaštuose.

    Europos statistika rodo, kad uostų apkrovos labai skiriasi, o lyderiai išsiskiria milžiniškais srautais. Vertinant bendrą į uostą atgabentų ir iš jo išgabentų krovinių svorį, aiškiai dominuoja keli Šiaurės Vakarų Europos mazgai.

    Lyderiai: Roterdamas ir Antverpenas

    Didžiausias ES uostas pagal krovinių apimtį 2024 metais buvo Roterdamas Nyderlanduose, kur bendras krovinių srautas siekė 397,3 mln. tonų. Antroje vietoje liko Antverpenas–Briugė Belgijoje su 243,7 mln. tonų.

    Trečią vietą užėmė Hamburgas Vokietijoje, tačiau jo apimtys gerokai mažesnės nei dviejų lyderių: 97 mln. tonų. Toliau rikiuojasi Ispanijos Alchesiras su 81,5 mln. tonų ir Amsterdamas su 78,8 mln. tonų.

    Į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko Prancūzijos HAROPA kompleksas, apimantis Le Havrą ir Ruaną, su 76,6 mln. tonų, Lenkijos Gdanskas su 71 mln. tonų, Marselis su 66 mln. tonų ir Valensija su 64,5 mln. tonų.

    Į dešimtuką įsiveržė Konstanca

    Rumunijos Konstancos uostas 2024 metais taip pat pateko tarp 10 didžiausių ES uostų: čia pervežta 57,6 mln. tonų krovinių. Tai išskirtinis rezultatas Juodosios jūros regione, kuris pastaraisiais metais tapo strategiškai reikšmingesnis dėl pasikeitusių krovinių srautų ir alternatyvių logistikos sprendimų.

    Tarp 11–20 vietų esančių uostų krova jau svyruoja mažesniame intervale: nuo 36,8 mln. tonų iki 55,5 mln. tonų. Šiame sąraše minimi, be kita ko, Barselona, Triestas, Genuja, Portugalijos Sinėšas, Pirėjas, Bremerhafenas ir Geteborgas.

    Kuri šalis krauna daugiausiai?

    Vertinant visas šalies uostų apimtis kartu, Nyderlandai 2024 metais buvo pirmi ES, jų uostai aptarnavo 538,1 mln. tonų krovinių. Antroje vietoje rikiavosi Italija su 488,6 mln. tonų, labai nedaug atsilikusi nuo Ispanijos, kurios uostai perkrovė 486 mln. tonų.

    Šios trys valstybės ryškiai lenkia kitus: ketvirtoje vietoje esanti Belgija fiksavo 274,9 mln. tonų. Prancūzija su 269,8 mln. tonų buvo šiek tiek žemiau, o Vokietija siekė 273,9 mln. tonų, taip pat išlaikydama aukštą poziciją dėl kelių didelių uostų.

    Europos Komisija, kalbėdama apie vandens transporto sektorių, pabrėžia, kad jūrų transportas istorijoje buvo vienas svarbiausių Europos ekonominės raidos variklių. 2026 metais Komisija priėmė strategines kryptis, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą, tvarumą, saugumą ir atsparumą uostų, laivybos ir laivų statybos grandinėse.

    Uostų reitingai svarbūs ne tik logistikos profesionalams: jie parodo, per kurias vietas juda didžiausia Europos prekybos dalis, ir kur labiausiai tikėtina, kad sutrikimai ar investicijų trūkumas paveiktų tiekimo greitį bei galutines vartotojų kainas.

  • Prokuroras Briuselyje po virtinės susišaudymų ragina griežtinti kovą su narkotikų gaujomis

    Prokuroras Briuselyje po virtinės susišaudymų ragina griežtinti kovą su narkotikų gaujomis

    Briuselio vyriausiasis prokuroras Julienas Moinilis paragino Belgijos institucijas ryžtingiau smogti narkotikų kontrabanda ir prekyba užsiimančioms gaujoms po pastarosiomis dienomis mieste nuaidėjusių susišaudymų. Jo teigimu, smurtas tapo nebe pavieniais incidentais, o nuolatiniu saugumo iššūkiu sostinėje, kurioje įsikūrusios ir svarbiausios Europos Sąjungos institucijos.

    Pasak prokuroro, vien šiais metais Briuselyje jau fiksuota 69 šaudymo incidentai, o nuo 2025 metų pradžios jų suskaičiuota 170. Dalis išpuolių, anot jo, siejami su dviejų konkuruojančių grupuočių konfliktu dėl įtakos ir teritorijų, todėl mieste matomas keršto ciklas.

    „Bet kas gali būti pašautas“, – sakė Julienas Moinilis.

    Prokuroras pažymėjo, kad užpuolikai kai kuriais atvejais veikė prisidengę kaukėmis ir naudojo automatinius ginklus, o per incidentus nukentėjo žmonių, taip pat buvo taikytasi ir į policijos infrastruktūrą. Toks smurto pobūdis, jo vertinimu, rodo, kad nusikalstamos grupuotės jaučiasi pakankamai drąsiai veikti viešose erdvėse ir siekia įbauginti.

    Ką siūlo keisti prokuratūra

    J. Moinilis ragina didinti spaudimą gaujų lyderiams, iš kurių dalis, kaip teigiama, veiklą koordinuoja būdami už Belgijos ribų. Jis akcentavo, kad svarbu ne tik susekti organizatorius, bet ir užkirsti kelią tam, kad nusikalstami nurodymai būtų perduodami iš įkalinimo įstaigų.

    Prokuratūra taip pat prašo daugiau pajėgumų policijos tyrimų padaliniams, nes be papildomų resursų sudėtinga greitai identifikuoti šaulius, ginklų tiekimo grandines ir finansinius srautus. Anot prokuroro, gaujos vis dažniau įtraukia jaunus žmones iš Prancūzijos ir dokumentų neturinčius migrantus, kurie tampa vadinamaisiais vykdytojais.

    Policijos atsakas ir platesnis kontekstas

    Briuselio valdžia šią savaitę pranešė stiprinanti viešąją tvarką, į gatves papildomai skirdama 40 policijos pareigūnų ir diegdama daugiau mobilių vaizdo stebėjimo kamerų. Tikimasi, kad tai padės greičiau reaguoti į incidentus ir surinkti daugiau įrodymų tyrimams.

    Belgija laikoma vienu svarbiausių narkotikų srautų vartų į Europą, o Antverpeno uostas ne kartą įvardytas kaip reikšmingas taškas, kuriuo naudojasi tarptautiniai nusikalstami tinklai. Didėjantis ginklų panaudojimas Briuselyje siejamas su platesnėmis Europos tendencijomis, kai konkurencija dėl pelningų rinkų persikelia į miestų gatves.

    Smūgis gaujų pinigams

    Belgijos institucijos pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria nusikalstamų grupuočių finansams ir turtui, nes tai laikoma vienu efektyviausių būdų mažinti jų įtaką. J. Moinilio teigimu, nuo 2025 metų Briuselyje dėl sąsajų su narkotikų prekyba uždaryta apie 350 barų ir restoranų, taip pat konfiskuota 3 500 prabangių automobilių.

    Prokuroras pabrėžė, kad vien policijos patrulių didinimo gali nepakakti, jei lygiagrečiai nebus nuosekliai ardomos gaujų struktūros ir jų pajamų šaltiniai. Jo vertinimu, tik ilgalaikė strategija, apimanti tyrimus, areštus ir turto konfiskavimą, gali sustabdyti smurto spiralę.