CP v2

Tag: Antžeminiai dronai

  • ARX Robotics ir Roboneers stiprina partnerystę: Ukrainai žada spartesnę antžeminių dronų gamybą

    ARX Robotics ir Roboneers stiprina partnerystę: Ukrainai žada spartesnę antžeminių dronų gamybą

    Vokietijos gynybos technologijų bendrovė „ARX Robotics“ susitarė dėl intensyvesnio bendradarbiavimo su Ukrainos įmone „Roboneers“. Partnerystės tikslas – paspartinti bepilotes antžemines sistemas, dar vadinamas antžeminiais dronais, skirtas Ukrainos kariuomenės poreikiams.

    Šalys susitarimą pasirašė Kyjive, dalyvaujant Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Toks politinis kontekstas rodo, kad projektas vertinamas kaip strategiškai svarbus tiek Ukrainai, tiek Europos gynybos pramonei.

    Kas numatyta partnerystėje?

    Įmonės planuoja glaudžiau integruoti savo kuriamas platformas ir komponentus, taip pat vykdyti bendrus kūrimo darbus. Praktikoje tai reiškia suderinamų sprendimų kūrimą, greitesnį programinės įrangos atnaujinimų diegimą ir trumpesnį kelią nuo fronto poreikio iki techninio patobulinimo.

    „ARX Robotics“ ir „Roboneers“ jau tiekia antžeminius dronus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, todėl partnerystė remiasi ankstesne patirtimi. Abi pusės pabrėžia, kad šiuolaikiniame mūšio lauke, kuriame veiksmus dažnai galima greitai aptikti, pranašumą suteikia lanksčiai atnaujinami, programiškai valdomi sprendimai.

    Bendra gamyba Ukrainoje ir Vokietijoje

    2026 metų birželį įmonės sutarė steigti bendrą gamybos įmonę „ARX Industries“. Ji orientuota į serijinę Rys Pro tipo bepilotes antžemines platformas gamybą Ukrainoje ir Vokietijoje, siekiant didesnio masto ir stabilesnių tiekimo grandinių.

    „Kartu su Roboneers galime dideliu mastu tiekti Ukrainos pajėgoms tvirtą, bet išmanią antžeminių dronų flotilę ir kartu užtikrinti, kad pamokos iš mūšio lauko atsispindėtų kitų Vakarų kariuomenių sausumos sistemų kūrime“, – sakė „ARX Robotics“ vadovas Marc Wietfeld.

    Kodėl antžeminiai dronai tampa kritiški?

    Ukrainos vyriausybė 2026 metais antžeminių bepilotių sistemų poreikį vertina 50 000 vienetų. Toks skaičius atspindi augantį šių platformų vaidmenį logistikoje, žvalgyboje, sužeistųjų evakuacijoje ir užduotyse, kuriose rizika kariams yra didžiausia.

    „ARX Robotics“ teigia, kad su savo Gereon antžeminiu dronu jau valdo didžiausią Ukrainoje naudojamą Vakarų gamybos antžeminių dronų parką. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad bendradarbiavimas su dideliais Vokietijos pramonės partneriais, tokiais kaip Deutz, padėjo demonstruoti gamybos mastelio didinimo galimybes per trumpą laiką.

  • Ukraina parodė Frodo: naujas 6×6 kovinis robotas veža 400 kg ir gali būti apginkluotas bokšteliu „Buria“

    Ukraina parodė Frodo: naujas 6×6 kovinis robotas veža 400 kg ir gali būti apginkluotas bokšteliu „Buria“

    Ukrainoje pristatytas naujas bepilotis antžeminis aparatas Frodo, kurį kuria „Frontline Robotics“. Tai modulinė 6×6 platforma, skirta veikti sudėtingame reljefe ir mažinti karių riziką gabenant krovinius ar vykdant užduotis priekinėse linijose.

    Frodo naudoja šešis nepriklausomus elektrinius variklius ir adaptyvią nepriklausomą pakabą. Gamintojas nurodo, kad prošvaisą galima reguliuoti nuo 170 iki 330 milimetrų, o žemai esantis svorio centras turėtų užtikrinti stabilesnį važiavimą nelygioje vietovėje.

    Platformoje pritaikyti beoriai ratai, o konstrukcija suprojektuota taip, kad išlaikytų mobilumą net praradus ratą ar pažeidus vieną iš akumuliatoriaus modulių. Toks atsparumas laikomas esminiu pranašumu karo sąlygomis, kai technika dažnai nukenčia nuo skeveldrų ir smulkių pažeidimų.

    Didžiausias Frodo greitis siekia iki 40 kilometrų per valandą, tačiau gabenant krovinį rekomenduojamas apie 30 kilometrų per valandą. Oficialiai deklaruojamas nuotolis ant kietos dangos siekia iki 150 kilometrų, o važiuojant bekelėje su rekomenduojama apkrova gali mažėti iki maždaug 90 kilometrų.

    Gamintojo duomenimis, Frodo gali pervežti iki 400 kilogramų krovinį, nors efektyviai rekomenduojama apkrova įvardijama apie 200 kilogramų. Robotas turi du greitai keičiamus akumuliatorius, o jų pakeitimas, teigiama, vienam žmogui gali užtrukti apie 2 minutes.

    Ryšiui gali būti naudojami keli kanalai, įskaitant „Starlink“ ir ELRS, o papildomai gali būti siūlomi LTE, „Silvus“ ar „TBS“ sprendimai. Tokia įvairovė svarbi dėl elektroninės kovos, nes fronte ryšio trikdymas yra viena dažniausių grėsmių nuotoliniu būdu valdomoms sistemoms.

    Frodo kūrėjai pabrėžia moduliškumą: platforma gali būti pritaikyta ne tik logistikai ar sužeistųjų evakuacijai, bet ir ginkluotės integracijai. Skelbiama, kad ją galima sujungti su nuotoliniu būdu valdomu bokšteliu „Buria“, kuris suderinamas ir su sunkesne ginkluote, o valdymui numatytas stabilizavimas ir ugnies valdymo sistema su balistiniu skaičiuotuvu.

    „Frontline Robotics“ šį projektą pristato kaip platesnės robotizacijos krypties dalį, kurią skatina dronų karo patirtis Ukrainoje. Bendrovė vysto ir bepilotes oro platformas, o antžeminiai robotai vis dažniau vertinami kaip kitas žingsnis siekiant perkelti pavojingiausias užduotis nuo žmonių prie nuotoliniu būdu valdomų ar dalinai autonominių sistemų.

    Pastaraisiais metais antžeminių bepiločių vaidmuo konflikte auga dėl kelių priežasčių: jie gali gabenti amuniciją ir atsargas, padėti ištraukti sužeistuosius, veikti žvalgyboje, o kai kuriais atvejais tapti ginkluota platforma. Kartu didžiausiais iššūkiais išlieka ryšio patikimumas, atsparumas elektroninei kovai, baterijų logistika ir gebėjimas veikti realiomis, nuolat besikeičiančiomis fronto sąlygomis.

  • Pagaliau paaiškėjo: Ukrainoje dirba per 100 JAV robotų – jų misijos pavojingiausios fronte

    Pagaliau paaiškėjo: Ukrainoje dirba per 100 JAV robotų – jų misijos pavojingiausios fronte

    Ukrainoje jau naudojama daugiau nei 100 JAV pagamintų bepilotės antžeminės technikos vienetų, kurie į frontą pateko per JAV finansuojamas paramos programas. Nors viešojoje erdvėje jie dažnai vadinami koviniais robotais, pagrindinė jų paskirtis – pavojingiausios logistinės užduotys ten, kur žmogui rizika tampa per didelė.

    Tokios mašinos gabena šaudmenis, maistą ir įrangą į pirmąsias linijas, o prireikus padeda evakuoti sužeistuosius. Praktikoje tai reiškia, kad dalis maršrutų, kurie anksčiau reikalavo vairuotojų ir palydos, dabar gali būti vykdomi nuotoliniu būdu, mažinant karių netektis.

    Kodėl logistika tapo mirtinai pavojinga

    Pastaraisiais metais sparčiai išaugęs žvalgybinių ir smogiamųjų dronų skaičius pakeitė karo logiką: judėjimas atvirose vietovėse tapo lengvai pastebimas iš oro. Net trumpas važiavimas į pozicijas gali būti aptiktas ir apšaudytas FPV dronais, artilerija ar minosvaidžiais.

    Dėl to kariuomenės vis dažniau investuoja į bepilotes antžemines platformas, kurios gali perimti dalį tiekimo ir evakuacijos grandinės. Idėja paprasta: kai kelią dengia nuolatinė žvalgyba, geriau prarasti techniką nei žmones.

    Amerikietiški UGV ir jų rezultatai fronte

    Vienas ryškiau minimų sprendimų – „Forterra“ kuriami antžeminiai robotai, tarp jų ir „Lancer“, kurių bazė siejama su „Polaris“ visureigių platformomis. Skirtingai nei dalis Ukrainoje kuriamų akumuliatorinių sprendimų, šie UGV naudoja vidaus degimo variklį ir gali gabenti iki 750 kilogramų krovinį.

    Skelbiama, kad nuo įdiegimo pradžios šios mašinos nuvažiavo daugiau nei 4 000 kilometrų, atliko per 1 100 misijų ir pervežė apie 353 tonas atsargų. Taip pat fiksuota 52 sužeistųjų evakuacijos, tačiau dalis technikos fronte prarasta – įstrigusi purve ar sudėtingame reljefe ji tampa lengvu taikiniu.

    Autonomija dar ribota, bet kryptis aiški

    Patirtis Ukrainoje rodo, kad visiškai autonominiai sprendimai dar nėra pasirengę savarankiškai veikti dinamiškoje mūšio aplinkoje. Nors mašinos geba važiuoti maršrutu ir apvažiuoti kliūtis, realiomis sąlygomis jos dažniausiai valdomos nuotoliniu būdu, nes situacija keičiasi per greitai.

    Tokia technika turi spręsti ir elektroninės kovos iššūkius: ryšio trikdymą, navigacijos klaidinimą, staigius maršruto pokyčius. Gamintojai akcentuoja atsparumą trikdžiams, nuotolinius programinės įrangos atnaujinimus ir patikimumą ekstremaliomis sąlygomis kaip kritinius reikalavimus.

    „Forterra“ nurodo dirbanti su naujos kartos programine įranga, kuri tradicinę autonominę navigaciją jungtų su DI sprendimais, kad platformos geriau reaguotų į netikėtumus. Vis dėlto karių vertinimu, didžiausia tokių robotų problema išlieka kaina: prarasti antžeminę platformą fronte paprastai brangiau nei netekti daugumos oro dronų.

  • Italų kariuomenė išbando lenkų kovinį robotą PIAP HUNTeR: ką jis gali ir kodėl tai svarbu NATO

    Italų kariuomenė išbando lenkų kovinį robotą PIAP HUNTeR: ką jis gali ir kodėl tai svarbu NATO

    Italijos sausumos pajėgos Esercito Italiano surengė bandymus, kuriuose pastebėtas lenkų sunkusis kovinis robotas PIAP HUNTeR. Tai reikšmingas signalas Lenkijos gynybos pramonei, nes rodo augantį NATO šalių dėmesį antžeminėms bepilotėms platformoms.

    Apie bandymus viešai priminė socialiniuose tinkluose paskelbtos nuotraukos, kuriose matomas PIAP HUNTeR. Nors oficialių techninių vertinimų detalės paprastai neviešinamos, pats faktas, kad sistema išriedėjo į italų poligoną, laikomas svarbiu žingsniu realių scenarijų patikrai.

    Kas yra PIAP HUNTeR

    PIAP HUNTeR sukurtas Łukasiewicz tinklo Pramoniniame automatikos ir matavimų institute, dar žinomame kaip Łukasiewicz-PIAP. Platforma priskiriama sunkiųjų antžeminių bepilų transporto priemonių kategorijai, skirta veikti sudėtingame reljefe ir miesto aplinkoje.

    Skelbiama, kad robotas sveria daugiau nei 4 tonas ir yra beveik 5 metrų ilgio, todėl gali gabenti didesnę įrangos ir jutiklių apkrovą nei lengvesnės klasės robotai. Konstrukcija orientuota į daugiafunkciškumą, kai ta pati bazė pritaikoma skirtingoms užduotims.

    Vienas svarbiausių bruožų yra hibridinė pavara, leidžianti pasiekti didesnį greitį ir kartu suteikti galimybę judėti elektriniu režimu tyliau. Toks režimas praktikoje naudingas žvalgybai ir patruliavimui, kai siekiama mažesnio akustinio pėdsako.

    Kokias užduotis gali atlikti

    Tipinė tokio tipo platformų paskirtis yra žvalgyba, perimetro kontrolė ir patruliavimas, ypač ten, kur rizika žmonėms didelė. PIAP HUNTeR gali būti komplektuojamas su dienos ir nakties kameromis bei termovizija, kad operatorius galėtų stebėti aplinką riboto matomumo sąlygomis.

    Pagal aprašomas konfigūracijas robotas gali būti pritaikytas logistikai, sužeistųjų evakuacijai ar įrangos pervežimui, taip mažinant karių ekspoziciją apšaudomose zonose. Tokios funkcijos šiuolaikiniuose konfliktuose vertinamos vis labiau, nes leidžia išlaikyti tempo pranašumą ir taupyti personalą.

    Ginkluotoje versijoje minima nuotoliniu būdu valdoma kovinė stotis AREX ZMU-03 su 12,7 milimetro kulkosvaidžiu. Tokiu atveju platforma galėtų veikti kaip ugnies paramos ar kolonų apsaugos priemonė, tačiau realų naudojimą lemia doktrina, ryšio patikimumas ir taisyklės dėl ginklo panaudojimo.

    Kodėl italų bandymai svarbūs

    Europos kariuomenės pastaraisiais metais spartina antžeminių bepilų integraciją, nes Ukrainos kare ypač išryškėjo nuotolinių sistemų reikšmė žvalgybai, taikinių nustatymui ir pajėgų apsaugai. Antžeminiai robotai laikomi vienu iš atsakų į personalo trūkumą ir augančius reikalavimus saugumui.

    Bandymų geografija taip pat svarbi: Italija yra viena didžiųjų NATO narių, todėl jos susidomėjimas gali atverti kelią platesniam vertinimui, interoperabilumo patikrai ir potencialiai pramoniniam bendradarbiavimui. Gynybos rinkoje vien demonstracija poligone dažnai tampa esminiu argumentu tolesnėms deryboms.

    „Tokio tipo bandymai rodo, kad antžeminiai robotai iš nišinės technologijos virsta praktišku įrankiu, kurį NATO šalys nori matyti savo daliniuose“, – sakė gynybos technologijas stebintis analitikas.

    Ekspertai pabrėžia, kad sėkmei neužtenka vien platformos: reikia patikimo valdymo ryšio, atsparumo elektroninei kovai, saugaus integravimo į ryšių ir vadovavimo grandines. Būtent tokie klausimai paprastai ir tikrinami bandymuose, kai technika susiduria su realiomis sąlygomis.