Ukrainoje jau naudojama daugiau nei 100 JAV pagamintų bepilotės antžeminės technikos vienetų, kurie į frontą pateko per JAV finansuojamas paramos programas. Nors viešojoje erdvėje jie dažnai vadinami koviniais robotais, pagrindinė jų paskirtis – pavojingiausios logistinės užduotys ten, kur žmogui rizika tampa per didelė.
Tokios mašinos gabena šaudmenis, maistą ir įrangą į pirmąsias linijas, o prireikus padeda evakuoti sužeistuosius. Praktikoje tai reiškia, kad dalis maršrutų, kurie anksčiau reikalavo vairuotojų ir palydos, dabar gali būti vykdomi nuotoliniu būdu, mažinant karių netektis.
Kodėl logistika tapo mirtinai pavojinga
Pastaraisiais metais sparčiai išaugęs žvalgybinių ir smogiamųjų dronų skaičius pakeitė karo logiką: judėjimas atvirose vietovėse tapo lengvai pastebimas iš oro. Net trumpas važiavimas į pozicijas gali būti aptiktas ir apšaudytas FPV dronais, artilerija ar minosvaidžiais.
Dėl to kariuomenės vis dažniau investuoja į bepilotes antžemines platformas, kurios gali perimti dalį tiekimo ir evakuacijos grandinės. Idėja paprasta: kai kelią dengia nuolatinė žvalgyba, geriau prarasti techniką nei žmones.
Amerikietiški UGV ir jų rezultatai fronte
Vienas ryškiau minimų sprendimų – „Forterra“ kuriami antžeminiai robotai, tarp jų ir „Lancer“, kurių bazė siejama su „Polaris“ visureigių platformomis. Skirtingai nei dalis Ukrainoje kuriamų akumuliatorinių sprendimų, šie UGV naudoja vidaus degimo variklį ir gali gabenti iki 750 kilogramų krovinį.
Skelbiama, kad nuo įdiegimo pradžios šios mašinos nuvažiavo daugiau nei 4 000 kilometrų, atliko per 1 100 misijų ir pervežė apie 353 tonas atsargų. Taip pat fiksuota 52 sužeistųjų evakuacijos, tačiau dalis technikos fronte prarasta – įstrigusi purve ar sudėtingame reljefe ji tampa lengvu taikiniu.
Autonomija dar ribota, bet kryptis aiški
Patirtis Ukrainoje rodo, kad visiškai autonominiai sprendimai dar nėra pasirengę savarankiškai veikti dinamiškoje mūšio aplinkoje. Nors mašinos geba važiuoti maršrutu ir apvažiuoti kliūtis, realiomis sąlygomis jos dažniausiai valdomos nuotoliniu būdu, nes situacija keičiasi per greitai.
Tokia technika turi spręsti ir elektroninės kovos iššūkius: ryšio trikdymą, navigacijos klaidinimą, staigius maršruto pokyčius. Gamintojai akcentuoja atsparumą trikdžiams, nuotolinius programinės įrangos atnaujinimus ir patikimumą ekstremaliomis sąlygomis kaip kritinius reikalavimus.
„Forterra“ nurodo dirbanti su naujos kartos programine įranga, kuri tradicinę autonominę navigaciją jungtų su DI sprendimais, kad platformos geriau reaguotų į netikėtumus. Vis dėlto karių vertinimu, didžiausia tokių robotų problema išlieka kaina: prarasti antžeminę platformą fronte paprastai brangiau nei netekti daugumos oro dronų.
