CP v2

Tag: Antžeminiai robotai

  • Prie Suvalkų koridoriaus – rimtas signalas NATO: Lenkija išbandė robotą „GOBLIN“

    Prie Suvalkų koridoriaus – rimtas signalas NATO: Lenkija išbandė robotą „GOBLIN“

    Šiaurės rytų Lenkijoje, netoli vadinamojo Suvalkų koridoriaus, vyksta pratybos „Dzielny Dzik 26“, kurių scenarijai orientuoti į vieną jautriausių NATO gynybos vietų Europoje. Šis siauras sausumos ruožas yra vienintelis tiesioginis Baltijos šalių ryšys su likusia Aljanso teritorija per Lenkiją.

    Kariniai analitikai jau ne vienerius metus pabrėžia, kad bet koks šio koridoriaus sutrikdymas apsunkintų Lietuvos, Latvijos ir Estijos pastiprinimą sausuma. Teritorija geografiškai įsprausta tarp Rusijos Kaliningrado srities ir Baltarusijos, todėl gynybos planavime laikoma didelės rizikos zona.

    Pratybose – tankai ir bepiločiai

    Pratybų metu treniruojami jungtiniai veiksmai, kai kartu naudojami tankai, artilerija, pėstininkų kovos mašinos ir bepiločiai sprendimai. Tokia struktūra atspindi šiuolaikinę kryptį, kai klasikinė technika integruojama su autonominiais ir nuotoliniu būdu valdomais įrenginiais.

    Viena labiausiai dėmesį prikausčiusių pratybų dalių – antžeminis bepiločio tipo robotas „GOBLIN“, kurį sukūrė Varšuvoje veikianti bendrovė „Macro-System“. Jis išbandytas realistiškoje aplinkoje, kur miškai ir ribotas kelių tinklas apsunkina sunkiosios technikos judėjimą.

    „GOBLIN“ vaidmuo ir galimybės

    „GOBLIN“ pristatomas kaip daugiafunkcis antžeminis robotas, galintis atlikti žvalgybą ir padėti fronto vienetams. Praktikoje tai reiškia galimybę sumažinti karių riziką atliekant vieną pavojingiausių užduočių – greitai nustatyti priešininko pozicijas ir perduoti duomenis realiuoju laiku.

    Modulinė konstrukcija leidžia pritaikyti platformą skirtingoms užduotims, tačiau šiose pratybose prioritetas teikiamas žvalgybai ir sužeistųjų evakuacijai. Ilgesnis veikimo laikas ir darbas naktį didina operacijų tęstinumą, kai personalo nuovargis tampa ribojančiu veiksniu.

    Signalas apie modernizaciją regione

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos vis aktyviau demonstruoja modelį, kai bepiločiai sprendimai veikia greta įprastų kovinių platformų. Pratybų kontekste minimos ir pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“, 155 milimetrų kalibro savaeigės haubicos „Krab“ bei oro žvalgybos bepiločiai.

    Tokie bandymai prie Suvalkų koridoriaus svarbūs ne tik Lenkijai, bet ir visam regionui, nes jie tikrina logistiką, ryšius bei sąveiką sudėtingoje vietovėje. Kartu tai rodo platesnę tendenciją Europoje – spartesnį antžeminių robotų ir kitų bepiločių sistemų įtraukimą į gynybos planavimą.

  • Netoli Lymano ukrainiečiai pasiuntė robotą: taip iš apšaudymų zonos išgelbėjo 77-metę

    Netoli Lymano ukrainiečiai pasiuntė robotą: taip iš apšaudymų zonos išgelbėjo 77-metę

    Netoli Lymano Ukrainoje užfiksuota viena jautriausių pastarųjų mėnesių evakuacijų: iš tiesioginių kovos veiksmų zonos išgabenta 77 metų moteris. Operacijoje panaudotas antžeminis robotinis įrenginys, o situaciją iš oro stebėjo žvalgybinis dronas, padėjęs parinkti saugesnį maršrutą ir laiku įspėti apie grėsmes.

    Ukrainos Sausumos pajėgų 3-iasis armijos korpusas skelbė, kad moteris mėgino pasitraukti savarankiškai apšaudomu keliu, tačiau realios galimybės išgyventi buvo minimalios. Ją pastebėjo 60-osios atskirosios mechanizuotosios brigados operatoriai, valdantys bepiločius ir stebintys teritoriją, kur civiliai vis dar bando palikti pavojingas vietoves.

    Į evakuaciją buvo pasiųstas antžeminis robotinis transporteris, kurį aptarnauja bepiločių platformų padalinys „Cerberus“. Kad moteris neišsigąstų, įrenginys buvo pridengtas apklotu su aiškiai matomu užrašu, kviečiančiu lipti vidun, o visa operacija buvo koordinuojama iš oro.

    „Korpusas pabrėžia, kad civiliams būtina evakuotis anksčiau, kol sąlygos netampa kraštutinai pavojingos“, – skelbė Ukrainos pajėgų atstovai, komentuodami operaciją. Pasak jų, panašios istorijos rodo, kaip greitai fronto linijos gali priartėti prie gyvenviečių ir kaip staiga dingsta saugūs išėjimo keliai.

    Toje pačioje vietovėje buvo išvesti ir kiti civiliai: trys žmonės, bandę pasitraukti pėsčiomis, dronų buvo lydimi iki evakuacijos taško. Ten juos perėmė mechanizuotojo dalinio kariai ir šarvuotu transportu išgabeno iš pavojingos zonos, o vėliau žmonėmis rūpinosi civilinio ir karinio bendradarbiavimo grandys.

    Robotai fronte tampa kasdienybe

    Antžeminiai robotiniai įrenginiai vis dažniau naudojami ne tik logistikai, bet ir sužeistųjų bei civilių evakuacijai, kai rizika žmonėms per didelė. Tokios platformos paprastai veikia nuotoliniu būdu, gali gabenti atsargas, tempti neštuvus ar evakuacines kapsules, o dronai iš oro suteikia realaus laiko vaizdą ir mažina tikimybę patekti į ugnies zoną.

    Ši tendencija siejama ir su platesnėmis pamokomis iš karo Ukrainoje: masinis dronų naudojimas pakeitė žvalgybą, taikinių paiešką ir fronto aprūpinimą, todėl auga ir antžeminių sistemų poreikis. Praktika rodo, kad tokie sprendimai leidžia atlikti užduotis ten, kur įprasti automobiliai ar pėstininkai būtų pernelyg pažeidžiami.

    Kariuomenės atstovai pabrėžia, kad technologijos negali panaikinti grėsmių civiliams, tačiau gali padėti laimėti kritines minutes ir sumažinti aukų skaičių. Dėl to Ukrainoje sparčiai plečiamos bepiločių padalinių pajėgos, o robotinės platformos tampa vis svarbesne evakuacijos ir paramos grandimi.