CP v2

Tag: Apache

  • Lenkijos armijos retieji ginklai: ką pamatysite Varšuvoje rugpjūčio 15 dieną

    Lenkijos armijos retieji ginklai: ką pamatysite Varšuvoje rugpjūčio 15 dieną

    Rugpjūčio 15 dieną Varšuvoje vyksianti kariuomenės šventė taps proga iš arti pamatyti ginkluotę, kuri kasdienėje tarnyboje sutinkama retai. Lenkija pastaraisiais metais spartina modernizaciją, todėl paraduose vis dažniau demonstruojami tiek nauji, tiek dar tik į dalinius atkeliaujantys pajėgumai.

    Vienas ryškiausių projektų – 32 penktosios kartos naikintuvų F-35 įsigijimas su mokymo paketu ir atsarginių variklių rezervu. Sutartis pasirašyta 2020 metais, o bendra vertė siekė apie 4,3 milijardo eurų, perskaičiavus iš pirminės sumos JAV doleriais pagal to meto kursą.

    Lenkijos karinėse oro pajėgose F-35 žymimas kaip „Husarz“, o pirmieji lėktuvai jau pasiekė šalies bazes. Šie orlaiviai išsiskiria mažesniu radaro matomumu ir pažangiomis jutiklių sistemomis, leidžiančiomis rinkti žvalgybinę informaciją ir ja dalintis su kitais vienetais ore, jūroje ir sausumoje.

    Lenkija renkasi F-35A variantą, pritaikytą kilti nuo įprastų kilimo ir tūpimo takų, o orlaiviai turėtų būti tiekiami su naujausiais atnaujinimais. Modernizacijos paketuose didelis dėmesys skiriamas programinei įrangai, didesnei kompiuterių atminčiai ir ginkluotės integracijai, nes būtent tai lemia realias kovines galimybes.

    Retesnė, bet daug diskusijų kelianti technika – specialiųjų pajėgų naudojami S-70i „Black Hawk“ sraigtasparniai. Lenkija jų turi nedaug, nes jie pirmiausia skirti specifinėms užduotims, o ne masinei kariuomenės aviacijai, tačiau paraduose tokie vienetai dažnai tampa vienu labiausiai fotografuojamų akcentų.

    Sausumos pajėgų ateities stuburu turėtų tapti smogiamieji sraigtasparniai AH-64 „Apache“, kurių Lenkija planuoja įsigyti 96 vienetus E versijos. Pereinamuoju laikotarpiu naudojami ir anksčiau parengti modeliai mokymams, kad įgulos, technikai ir logistika būtų paruošti iki pilno naujos kartos sraigtasparnių atvykimo.

    Tarp mažiau plačiai žinomų, bet strategiškai svarbių sprendimų – minavimo sistema „Baobab-K“, sukurta Lenkijoje. Tai minų klojimo platforma, kuri automatiškai gali suformuoti plačius minų laukus, o toks pajėgumas pastaraisiais metais Europoje vėl vertinamas kaip itin reikšmingas gynybos planavime.

    Modernizacijos simboliu laikomas ir pėstininkų kovos automobilis „Borsuk“, kuriuo siekiama pakeisti senesnę techniką ir priartinti mechanizuotų dalinių standartą prie šiuolaikinių reikalavimų. Šis modelis išsiskiria tuo, kad derina sustiprintą apsaugą su plaukimo galimybe, o bokšto sistema pritaikyta automatinei patrankai ir valdomoms prieštankinėms raketoms.

    Žvalgybos grandyje numatomas ir naujas lengvas šarvuotas 4×4 tipo žvalgybinis transporteris „Kleszcz“, gamintojo taip pat siejamas su pavadinimu „Bóbr-3“. Tokios platformos skirtos veikti sudėtingame reljefe, priartėti prie stebėjimo vietų ir perduoti duomenis, o dalis jų sprendimų orientuoti į universalumą, įskaitant plaukimo savybes.

    Varšuvos paradas rugpjūčio 15 dieną dažnai tampa ne tik švente, bet ir viešu signalu apie ginkluotės prioritetus, pramonės pajėgumus bei sąjungininkams svarbią regiono gynybos kryptį. Dėl to ekspozicijoje matomi vienetai neretai atspindi ne tiek kasdienę statistiką, kiek tai, į ką valstybė investuoja didžiausius resursus ir kokių pajėgumų siekia artimiausiais metais.

  • Lenkijos „Gladius“ pademonstravo galią: pratybose į skutelius sudraskyta HIMARS maketą

    Lenkijos „Gladius“ pademonstravo galią: pratybose į skutelius sudraskyta HIMARS maketą

    Lenkijos gynybos ministerija paviešino vaizdo įrašą iš Torunės poligone vykusių pratybų, kuriose 18-oji mechanizuotoji divizija, vadinama Geležine divizija, demonstravo paieškos ir smogiamąjį kompleksą „Gladius“. Įraše matyti, kaip klajojanti amunicija tiksliai smogia į taikinį, imituojantį HIMARS raketų paleidimo įrenginį, ir jį sunaikina.

    Pratybos vyko kaip „Polish Apache Initiative 4“ ir „European HIMARS Initiative 8“ ciklų dalis, jose dalyvavo Lenkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės atstovai. Pagrindinis tikslas buvo praktikoje sujungti žvalgybą, ugnies valdymą ir skirtingas smogiamąsias priemones, kad sprendimai mūšio lauke būtų priimami greičiau.

    „Gladius“ pristatomas kaip baterijos lygmens ugnies modulis, skirtas Raketinėms pajėgoms ir artilerijai. Sistema sukurta tam, kad sutrumpintų vadinamąją smūgio grandinę nuo taikinio aptikimo ir identifikavimo iki jo neutralizavimo, o tokia logika ypač svarbi moderniame kare, kai taikiniai greitai juda ir trumpai išlieka vienoje vietoje.

    Komplekso esmė yra kelių elementų sujungimas į vieną valdymo architektūrą: žvalgybinių bepilotžių orlaivių, klajojančios amunicijos ir skaitmeninio ugnies valdymo. Skelbiama, kad žvalgybos platformos gali ore išbūti iki 10 valandų, o smogiamųjų priemonių veikimo nuotolis siekia apie 100 kilometrų, todėl galima veikti giliai už priešo linijų.

    Sistemą kuria Lenkijos gynybos pramonės grupė WB, o duomenų ir ugnies valdymui naudojama TOPAZ architektūra, plačiai taikoma Lenkijos artilerijoje. Praktikoje tai leidžia viename tinkle sujungti žvalgybą, taikinių paskirstymą ir ugnies užduočių vykdymą, mažinant žmogiškųjų klaidų riziką ir taupant laiką.

    Lenkijos gynybos ministerija anksčiau skelbė, kad 2022 metais pasirašyta pirmoji sutartis dėl keturių modulių tiekimo, o dalis įrangos į dalinius pradėta perduoti tais pačiais metais. Vėliau viešai pranešta ir apie didesnius plėtros planus, siejant juos su poreikiu stiprinti tolimojo nuotolio smūgio ir savarankiškos žvalgybos pajėgumus.

    Šio tipo sprendimai NATO valstybėse laikomi viena ryškiausių pastarųjų metų tendencijų, nes klajojanti amunicija ir bepilotės sistemos leidžia tiksliai smogti mažesnėmis sąnaudomis ir mažesne rizika įguloms. Integracija su sąjungininkų platformomis, tokiomis kaip AH-64 „Apache“ ar HIMARS, rodo kryptį į bendrą, duomenimis paremtą ugnies valdymą, kai svarbiausia tampa greitis ir tikslumas.

  • Lenkija laukia „Apache“: „Airbus“ siūlo H145M kaip naujus sraigtasparnius pilotų mokymui

    Lenkijos kariuomenė rengiasi dideliam sraigtasparnių parko šuoliui: iki dešimtmečio pabaigos šalis planuoja priimti 96 atakos sraigtasparnius AH-64E „Apache Guardian“. Kartu sprendžiamas klausimas, kuo ir kur bus rengiami pilotai, kol naujosios kovinės mašinos pasieks dalinius.

    Varšuvoje „Airbus“ pristatė H145M kaip kandidatą į mokomąjį ir daugiafunkcį sraigtasparnį, kuris galėtų tapti pereinamuoju etapu prieš persėdant prie „Apache“. Įmonė kartu su partneriais siūlo modelį, kurį jau naudoja kelios NATO šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, ruošiant būsimus „Apache“ pilotus.

    Didžiausias iššūkis yra apimtys: turint beveik šimtą dviviečių atakos sraigtasparnių, reikia parengti apie 300 pilotų, nes realioms užduotims reikia daugiau įgulų nei pačių orlaivių. Lenkijos gynybos sistema dėl šio poreikio grįžta ir prie sprendimo rengti pilotais ir dalį puskarininkių, pirmąsias grupes siunčiant į kursus užsienyje.

    Kaip siūlomas mokymo modelis?

    Pagal „Airbus“ siūlymą pilotai po bazinių skrydžių Lenkijos karo aviacijos akademijoje būtų perkeliami į pažangesnį etapą su H145M ir simuliatoriais. Šiame etape būtų siekiama sukaupti kelis šimtus skrydžio valandų, kad perėjimas prie sudėtingesnės „Apache“ platformos vyktų greičiau ir saugiau.

    Jei sprendimai ir sutartys būtų priimti artimiausiu metu, „Airbus“ teigia galinti pradėti tiekimus 2027–2032 metais, dažniausiai minint apie 24 sraigtasparnių poreikį. Tokia apimtis leistų sukurti nuoseklų mokymo „konvejerį“ ir palaikyti pastovų naujų įgulų srautą.

    Finansavimas ir SAFE terminas

    Lenkijos vyriausybė yra įtraukusi mokomuosius ir mokomuosius kovinius sraigtasparnius į projektus, kuriuos svarstoma finansuoti per Europos Sąjungos mažų palūkanų paskolų mechanizmą SAFE. Šio mechanizmo logika paprasta: jis skirtas greitesniam gynybos pajėgumų stiprinimui, tačiau projektų įgyvendinimas turi būti spėjamas atsiskaityti iki 2030 metų pabaigos.

    Dėl to visas pirkimas, jei tiekimai tęstųsi iki 2032 metų, negalėtų būti pilnai padengtas SAFE lėšomis. Vis dėlto „Airbus“ nurodo, kad iki 2030 metų būtų įmanoma pristatyti daugiau nei pusę numatomo kiekio, taip pat visus simuliatorius ir pačią mokymo sistemą, kuri ir yra kritinis šio projekto elementas.

    Dar viena detalė susijusi su tiekimo grandinėmis: SAFE taisyklėse numatytos ribos komponentams iš šalių, kurios nėra ES ar kitų mechanizme dalyvaujančių valstybių sąraše. Tai reiškia, kad konkurse svarbi tampa ne tik technika, bet ir tai, kaip konkretaus gamintojo pasiūlymas „telpa“ į finansavimo ir kilmės reikalavimus.

    Ką reiškia H145M pasirinkimas?

    H145M yra karinė daugiafunkcio H145 versija, kilusi iš civilinių platformų šeimos, plačiai naudojamos Europoje. Ši klasė vertinama dėl ekonomikos, lankstumo ir galimybės efektyviai treniruoti įgulas prieš perėjimą prie didesnių, brangesnių ir taktiškai sudėtingesnių sraigtasparnių.

    Varšuvoje pristatytas H145 priklausė Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir buvo demonstruojamas su naujesne konfigūracija, įskaitant penkių menčių pagrindinį rotorių ir fenestron tipo uodegos sprendimą. Tokie techniniai patobulinimai paprastai gerina valdymo savybes ir triukšmo charakteristikas, kurios aktualios tiek mokymui, tiek tarnybiniam naudojimui.

    Lenkijai sprendžiant dėl mokomųjų sraigtasparnių, reali konkurencija tikėtina ir iš kitų Europos gamintojų, ypač jei pasiūlymas siejamas su vietos pramonės dalyvavimu. Vis dėlto „Apache“ programos kontekste svarbiausiu kriterijumi tampa ne vien platformos parametrai, o parengtas, patikrintas mokymo kelias ir jo suderinamumas su planuojamu „Apache“ pajėgumo įvedimo grafiku.