Tag: Apdulkinimas

  • Pakabinkite tai sode gegužę: vaismedžių derlius gali šoktelėti net 50 proc.

    Pakabinkite tai sode gegužę: vaismedžių derlius gali šoktelėti net 50 proc.

    Kas yra mūrinės bitės

    Mūrinė bitė, dar vadinama sodo mūrine bite, yra laukinė vieniša bitė, aktyviausia pavasarį, kai žydi dauguma vaismedžių. Skirtingai nei medunešės bitės, ji nesudaro didelių šeimų ir negamina medaus, todėl prie namų ar vaikų žaidimų zonų paprastai laikoma mažiau konfliktiška.

    Šios bitės žiedadulkes perneša ant plaukuoto kūno, todėl apdulkinimas dažnai būna labai efektyvus. Būtent dėl to sodininkai mūrines bites vertina kaip pagalbininkes obelų, kriaušių, vyšnių ar slyvų žydėjimo metu.

    Kodėl „viešbutis“ veikia

    Įrengus vadinamąjį vabzdžių viešbutį, dažniausiai siekiama sudaryti patogias sąlygas mūrinėms bitėms įsikurti šalia sodo. Kadangi jos paprastai skraido netoli lizdo, daugiau apdulkintojų šalia žydinčių medžių reiškia didesnę tikimybę, kad žiedai bus apdulkinti laiku ir gausiai.

    Teiginys apie 50 proc. derliaus šuolį priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant orą, veislę, žydėjimo laiką ir kitų apdulkintojų gausą. Vis dėlto moksliniai tyrimai nuosekliai rodo, kad geresnis apdulkinimas daugeliui vaisių kultūrų didina užuomazgų kiekį ir gerina derliaus kokybę.

    Kaip įrengti ir kur kabinti

    Paprastam nameliui dažniausiai pakanka tvirtos medinės dėžutės su stogeliu, kuris saugo nuo lietaus. Viduje naudojami nendrių ar bambuko vamzdeliai, taip pat kietmedžio kaladėlės su išgręžtomis aklinomis angomis, kad bitės turėtų kur suformuoti lizdines kameras.

    Svarbiausia vieta: sausa, nuo vėjo apsaugota ir ryte greitai sušylanti. Praktikoje tai dažnai būna siena ar pastogė, o angų kryptis parenkama į rytus, pietryčius ar pietus, kad vabzdžiai greičiau pradėtų aktyvumą.

    Šalia pravartu turėti drėgnos žemės ar molio plotelį, nes mūrinės bitės šias medžiagas naudoja pertvaroms lizduose. Taip pat verta pasirūpinti negilia girdykla su akmenukais, kad vabzdžiai galėtų saugiai atsigerti.

    Ko vengti ir kaip prižiūrėti

    Vienas dažniausių trūkumų yra netinkamos medžiagos: per plati ar per trumpa „lizdinė“ ertmė, aštrūs vamzdelių kraštai, drėgmę kaupiantis namelis ar derva kvepianti spygliuočių mediena. Tokios sąlygos mažina tikimybę, kad bitės apsigyvens, ir gali didinti parazitų riziką.

    Higiena taip pat svarbi: natūralūs vamzdeliai ilgainiui užsiteršia, todėl juos verta keisti, o pažeistus ar pelėsio turinčius elementus pašalinti. Jei sode naudojamos augalų apsaugos priemonės, žydėjimo metu ypač svarbu laikytis etikečių nurodymų ir vengti purškimo, kai aktyvūs apdulkintojai.

    Augalai, padedantys apdulkintojams

    Kad mūrinės bitės turėtų pastovų maisto šaltinį, svarbu ne tik vaismedžiai, bet ir kiti žydintys augalai. Ankstyvą pavasarį naudingos anksti žydinčios gėlės, o vėliau galima rinktis nektaringus augalus, kurie pritraukia ir kitus apdulkintojus.

    Sodininkai dažnai sėja faceliją, nes ji greitai auga ir gausiai žydi, tačiau tinka ir daug kitų vietai pritaikytų rūšių. Kuo įvairesnis žydėjimas skirtingu metu, tuo stabilesnė apdulkintojų populiacija sode viso sezono metu.

  • Bitės neatskrenda, o medžiai žydi? Viena kofeino tabletė gali pakeisti derlių iš esmės

    Bitės neatskrenda, o medžiai žydi? Viena kofeino tabletė gali pakeisti derlių iš esmės

    Pavasarį sodai dažnai paskęsta žieduose, tačiau tai dar negarantuoja gausaus derliaus. Vaismedžiams ir uogakrūmiams būtinas apdulkinimas, o kai šaltas, vėjuotas ar lietingas oras sutrikdo vabzdžių aktyvumą, užuomazgų gali susidaryti gerokai mažiau.

    Apdulkinimas ypač svarbus obelims, kriaušėms, vyšnioms, trešnėms ir slyvoms, nes be vabzdžių dalis žiedų taip ir lieka nevaisingi. Praktikoje sodininkai dažniausiai pirmiausia ieško paprastų būdų, kaip privilioti bites ir kitus apdulkintojus į sklypą, kol dar tęsiasi žydėjimas.

    Kas iš tiesų vilioja bites?

    Mokslinėje literatūroje aprašyta, kad kai kurių augalų nektare natūraliai pasitaiko kofeino pėdsakų, kurie gali paveikti bičių elgesį. Tyrimai rodo, kad mažos kofeino koncentracijos gali sustiprinti bičių „prisirišimą“ prie kvapo ir paskatinti jas grįžti prie tų pačių žiedų.

    Dėl šios priežasties kai kurie sodininkai eksperimentuoja su labai silpnais kofeino tirpalais, imituodami nektaro signalą. Vis dėlto svarbu suprasti, kad tai nėra stebuklinga priemonė nuo visų problemų, o rezultatas priklauso ir nuo oro, ir nuo bičių šeimų stiprumo, ir nuo bendros aplinkos.

    Kaip naudojamas kofeino tirpalas sode?

    Vienas iš praktikų minimų variantų yra paruošti labai silpną kofeino tirpalą ir pasiūlyti jį kaip gėrimą apdulkintojams. Tokiu atveju naudojama gertuvė ar negilus indas su vandeniu, pakabintas ar pastatytas netoli žydinčių šakų, kad vabzdžiams būtų patogu pasiekti.

    Kitas būdas, apie kurį kalba sodininkai, yra purškimas ant šakų žydėjimo metu, stengiantis nepersistengti su kiekiu. Specialistai pabrėžia, kad purškimo metu būtina vengti bet kokių mišinių su insekticidais, o procedūras planuoti taip, kad jos nekeltų papildomo streso vabzdžiams.

    Ką būtina įvertinti, kad nepakenktumėte?

    Ne kiekviena „tabletė su kofeinu“ yra vien kofeinas, todėl bet kokie nereceptiniai vaistai sodui kelia rizikų dėl papildomų veikliųjų medžiagų. Jei vis dėlto renkamasi kofeino idėja, saugiausia orientuotis į aiškios sudėties produktus ir labai mažas koncentracijas, nes per stiprūs tirpalai gali veikti priešingai.

    Dar svarbiau nepamiršti ilgalaikių sprendimų, kurie realiai didina apdulkintojų gausą. Sode padeda įvairūs medingieji augalai, vandens šaltinis, kuo mažiau chemijos žydėjimo metu ir vietos, kur vabzdžiai galėtų slėptis ar peržiemoti.

    Jei apdulkintojų visai nematyti, verta pasidomėti ir platesnėmis priežastimis: vėlyvomis šalnomis, ilgalaikiais krituliais, aplinkinių laukų purškimais ar bičių šeimų sumažėjimu regione. Tokiais atvejais vienkartinė priemonė retai išsprendžia problemą, o didžiausią efektą duoda kelių priemonių derinys.