Tag: Apkabinimai

  • Tyrimas su 15 000 žmonių atskleidė, kas lemia, kad apkabinimas įsimena ilgam

    Vieniems apkabinimas – tik mandagus pasisveikinimas, o kiti išlieka atmintyje metų metus. Naujas tyrimas, kuriame dalyvavo 15 049 suaugusieji Jungtinėje Karalystėje, aiškinosi, kas lemia, kad apkabinimas tampa „nepamirštamas“.

    Tyrėjai susiejo tokių prisiminimų tikimybę su keliais veiksniais: empatija, požiūriu į fizinį artumą ir prisirišimo (angl. attachment) ypatumais. Kitaip tariant, ne visiems tas pats gestas reiškia tą patį.

    Pagrindinė mintis paprasta: apkabinimo patirtį formuoja ne vien pats veiksmas, bet ir tai, kaip žmogus apskritai jaučiasi intymumo, prisilietimų ir emocinio artumo situacijose.

    Lietuvos skaitytojui ši tema aktuali bent tuo, kad kasdienėse situacijose – gedint, patiriant stresą ar džiaugsmą – apkabinimas dažnai tampa „universalia“ reakcija, tačiau ne visada yra priimamas vienodai.

    Kaip prisirišimo stilius keičia patirtį

    Viena iš tyrimo išvadų – žmonės, kuriems būdingas didesnis prisirišimo vengimas (polinkis laikytis emocinio atstumo artimuose ryšiuose), rečiau prisimena apkabinimą kaip teigiamai reikšmingą.

    Tuo metu tie, kuriems būdingas prisirišimo nerimastingumas (dažnesnės baimės prarasti artumą), tokius prisiminimus turėjo dažniau. Tai rodo, kad apkabinimas gali būti suvokiamas ir kaip nuraminimas, ir kaip nepatogus artumo „perteklius“.

    Įdomu ir tai, kad reikšmę turi ne vien santykiai su kitais, bet ir paties žmogaus santykis su prisilietimu: tyrime minima, kad žmonės, kuriems fiziškai nepatinka apkabinimo pojūtis arba sunku „pataikyti“ su apkabinimo stiprumu, teigiamą patirtį prisiminė rečiau.

    Empatija taip pat siejosi su didesne tikimybe prisiminti prasmingą apkabinimą. Vis dėlto tyrėjai pabrėžė: ryšiai statistiškai buvo nedideli, todėl tai nėra vieninteliai veiksniai.

    Kodėl dažnesni apkabinimai nebūtinai reiškia daugiau prisiminimų

    Tyrime pateikiamas ir netikėtas niuansas: vien apkabinimų ar bučinių „dažnis“ nebuvo reikšmingas veiksnys, prognozuojantis, ar žmogus apskritai prisimins apkabinimą, kuris jam sukėlė gerą jausmą – kai įvertinami kiti bruožai.

    Tačiau žmonės, kurie įprastai šeimą ar draugus sveikina apkabinimu, tokius teigiamus prisiminimus turėjo dažniau. Tai leidžia manyti, kad svarbu ne tik kiek kartų apsikabinama, o koks yra bendras žmogaus požiūris į prisilietimą.

    Tyrėjai atkreipė dėmesį į svarbią ribą: apkabinimų dažnis buvo vertinamas vienu apklausos klausimu (ar dalyviai apkabinimą ar bučinį gauna daugumą dienų), tad tai nėra tikslus realių apkabinimų skaičiavimas.

    Kokie jausmai dažniausiai paverčia apkabinimą „nepamirštamu“

    Apklausos dalyviai dažniausiai įsimintiną apkabinimą siejo su komfortu, supratimu ir palaikymu. Iš 9 703 žmonių, kurie pasirinko vieną iš konkrečių priežasčių, 32,5 proc. nurodė komfortą, 28,7 proc. – supratimą, 20 proc. – palaikymą.

    Kitos priežastys buvo retesnės: laimė sudarė 8,1 proc., draugiškumas – 6,5 proc., o apkabinimas po ilgesnio laikotarpio be fizinio kontakto – 2,7 proc.

    Fizinis susijaudinimas buvo rečiausia priežastis – 1,5 proc. Tyrime nurodoma ir lyčių skirtumų: vyrai beveik penkis kartus dažniau nei moterys įvardijo susijaudinimą kaip pagrindinę priežastį (atitinkamai 3,9 proc. ir 0,8 proc.), o moterys dažniau rinkosi komfortą (34,6 proc. ir 25,3 proc.).

    Tyrėjai pabrėžė, kad dalyviai buvo savanoriai, dauguma – moterys, visi – iš Jungtinės Karalystės, o atsakymai rinkti 2020 metų pradžioje. Be to, rezultatai rodo sąsajas, bet neįrodo, kad asmenybės bruožai „sukelia“ tam tikrus prisiminimus, o tyrime klausta tik apie teigiamus apkabinimus.

    Studija publikuota žurnale „PLOS One“.