Tag: Apklausos

  • JAV rinkimai ant peilio ašmenų: 6 valstijos, kurios nulems Senato kontrolę Vašingtone

    JAV vidurio kadencijos rinkimai šiemet žada itin įtemptą finalą, o daugiausia dėmesio krypsta į Senatą. Nors Atstovų Rūmų dauguma dažnai kinta pagal bendrą rinkėjų nuotaiką, būtent 100 vietų Senate lemia, kas tvirtins teisėjus, stabdys ar stums prezidento darbotvarkę ir formuos užsienio politikos kryptį.

    Senate kas dvejus metus perrenkama maždaug trečdalis narių, o likusieji tęsia šešerių metų kadencijas, todėl net kelių valstijų rezultatai gali iš esmės pakeisti jėgų pusiausvyrą. Jei pasiskirstymas būtų 50 prieš 50, lemiamas balsas atitektų viceprezidentui, todėl kiekvienas mandatas tampa kritinis.

    Šešios valstijos, kurios spręs

    Rinkimų analitikai išskiria šešias valstijas, kuriose kova laikoma visiškai atvira ir kur nedidelės apklausų paklaidos gali apversti prognozes. Tokiose vietose svarbiausi tampa ne tik kandidatų debatai, bet ir ankstyvasis balsavimas, rinkėjų mobilizacija bei nepriklausomų rinkėjų elgsena.

    Dažniausiai prie lemtingų priskiriamos Pietų Karolina, Kanzasas, Teksasas, Mičiganas, Aliaska ir Meinas. Šios valstijos skiriasi demografija ir politinėmis tradicijomis, tačiau jas vienija tai, kad kampanijų pinigai ir nacionalinių partijų dėmesys čia suteka kaip į pagrindinius mūšio taškus.

    Mičiganas išsiskiria tuo, kad dažnai tampa lakmuso popierėliu pramoninių regionų nuotaikoms, o Aliasko ir Meino rezultatus gali lemti specifinės vietinės temos, nuo energetikos iki žvejybos sektoriaus. Teksase ir Kanzase svarbų vaidmenį neretai suvaidina priemiesčių rinkėjai, jautriai reaguojantys į ekonomikos perspektyvas.

    Ekonomika ir karai keičia nuotaikas

    Rinkimų dinamikoje tradiciškai dominuoja ekonomika: infliacija, degalų kainos, būsto įperkamumas ir darbo rinkos stabilumas. Apklausose amerikiečiai šiuos klausimus nuosekliai įvardija kaip svarbiausius, o partijos stengiasi parodyti, kuri geriau suvaldys kainų spaudimą ir mokesčių naštą.

    Ne mažiau svarbi ir užsienio politika, ypač kai tarptautinės krizės tiesiogiai veikia energijos kainas bei saugumo jausmą. Tokiais laikotarpiais rinkėjų nuomonė gali staigiai keistis, todėl net ir anksčiau saugiomis laikytos valstijos kartais atsiduria tarp svyruojančių.

    Kodėl Senatas svarbesnis nei atrodo

    Senatas tvirtina aukščiausio lygio pareigūnus ir teisėjus, ratifikuoja tarptautines sutartis ir turi reikšmingą įtaką gynybos bei pagalbos užsieniui paketams. Dėl to net vieno mandato persvara gali nulemti, ar Vašingtonas rinksis kompromisą, ar konfrontaciją tarp prezidento administracijos ir Kongreso.

    Artėjant balsavimui, kampanijos vis dažniau remiasi mikrotikslinimu ir duomenų analize, siekiant pasiekti nedideles, bet lemiamas rinkėjų grupes. Galutinį rezultatą šiose šešiose valstijose gali nulemti keli procentiniai punktai ir tai, kuri pusė geriau mobilizuos savo rėmėjus rinkimų dieną.

  • Apklausa smogė Szymonui Hołowniai: dauguma lenkų nenori jo Donaldo Tusko Vyriausybėje

    Nauja visuomenės nuomonės apklausa Lenkijoje rodo aiškią tendenciją: didžioji dalis gyventojų nepritaria minčiai, kad Szymonas Hołownia prisijungtų prie Donaldo Tusko vadovaujamos Vyriausybės. Tyrimo rezultatai signalizuoja, kad rinkėjai jo ministro poste kol kas nemato.

    Apklausoje klausta, ar Szymonas Hołownia turėtų tapti Donaldo Tusko Vyriausybės nariu. Teigiamai atsakė mažuma respondentų: 5 proc. pasirinko variantą „tikrai taip“, dar 13 proc. nurodė „greičiau taip“.

    Neigiamų atsakymų dalis buvo gerokai didesnė. 26 proc. apklaustųjų teigė „greičiau ne“, o 38 proc. pasirinko kategorišką „tikrai ne“, todėl bendrai nepritariančiųjų dalis siekė 64 proc.

    Dar 18 proc. respondentų nurodė, kad neturi nuomonės arba jiems sunku atsakyti. Toks neapsisprendusiųjų skaičius leidžia daryti prielaidą, kad tema visuomenėje svarbi, tačiau daliai rinkėjų trūksta aiškios informacijos apie galimą Hołownios vaidmenį Vyriausybėje.

    Politiniu požiūriu tokie skaičiai Hołowniai yra nepalankūs, nes signalizuoja ribotą visuomenės mandatą perimti vykdomosios valdžios atsakomybę. Apklausos kontekste tai gali stiprinti spaudimą jam aiškiau apsibrėžti, ar prioritetas yra darbas koalicijoje, ar atskiras politinis kelias.

    Apklausa atlikta 2026 metų spalio 6–7 dienomis, joje dalyvavo 1 018 suaugusių Lenkijos gyventojų. Tyrimą atliko Institutas Badań Pollster, naudota reprezentatyvi imtis.

  • Iki rinkimų liko metai: apklausos rodo pavojingą lūžį, Lenkijai gresia beprecedentė krizė

    Iki Lenkijos parlamento rinkimų likus maždaug metams, naujausios apklausos piešia vis labiau komplikuotą scenarijų: net ir pirmaujant didžiausiai politinei jėgai, stabilios daugumos sudarymas gali tapti beveik neįmanomas. Politologai perspėja, kad šalis gali atsidurti situacijoje, kai po balsavimo prasidės ilgos derybos, o galutinis rezultatas bus trapus mažumos kabinetas ar net pirmalaikiai rinkimai.

    Lenkijoje Seimo daugumai reikia 231 mandato, todėl vien tik laimėti rinkimus nepakanka. Apklausos rodo, kad didžiausias iššūkis kyla ne dėl pirmos vietos, o dėl to, ar pavyks surinkti pakankamai partnerių koalicijai, kuri galėtų valdyti visą kadenciją.

    Vertinant pastarųjų mėnesių tendencijas, politinis laukas vis labiau fragmentuojasi, o mažesnės partijos balansuoja ties patekimo į parlamentą riba. Tokiose sąlygose net kelių procentinių punktų svyravimai gali kardinaliai pakeisti mandatų pasiskirstymą ir priversti derėtis su ideologiškai tolimais partneriais.

    Koalicijų matematika griežtėja

    Jei po rinkimų didžiausia frakcija nesurenka daugumos, prasideda derybos, kuriose svarbu ne tik programiniai pažadai, bet ir postų dalybos, atsakomybės ribos bei susitarimai dėl balsavimų Seime. Tokia praktika Lenkijoje pažįstama, tačiau šįkart riziką didina tai, kad keli potencialūs partneriai gali apskritai nepereiti rinkimų slenksčio.

    Prie politinės aritmetikos prisideda ir tai, kad koalicijos, sudarytos iš kelių ideologiškai skirtingų jėgų, dažnai tampa mažiau stabilios. Kuo daugiau partnerių, tuo didesnė tikimybė, kad nesutarimai dėl biudžeto, socialinės politikos ar užsienio reikalų paralyžiuos sprendimų priėmimą.

    „Net ir laimėjimas negarantuoja valdymo, jei nebelieka partnerių, su kuriais įmanoma susitarti dėl daugumos“, – sako politinę situaciją vertinantis apžvalgininkas.

    Dešinės blokas ir jo rizikos

    Kitas scenarijus, kurį dažnai mini analitikai, yra dešiniųjų jėgų bandymas suformuoti daugumą. Toks variantas teoriškai gali duoti daugiau mandatų, tačiau praktikoje kyla klausimas, ar kelių skirtingų lyderių ir srovių aljansas pajėgtų ilgai išlaikyti discipliną, ypač sprendžiant dėl premjero kandidatūros, parlamento vadovybės ir ministerijų.

    Istorinė patirtis rodo, kad ideologiškai artimos, bet asmeniškai konkuruojančios partijos neretai susiduria su vidiniais konfliktais. Tokiais atvejais net turint formalią daugumą valdžia gali tapti nuolatinių krizių ir ultimatumų režimu, o tai trumpina kabineto gyvavimo laiką.

    „Koalicija gali būti sudaryta greitai, bet subyrėti dar greičiau, jei iš anksto nesuderinami kertiniai klausimai“, – teigia politikos proceso stebėtojai.

    Netikėti veiksniai gali viską apversti

    Apklausos nėra rinkimų rezultatas, todėl situaciją gali pakeisti ir vadinamieji juodosios gulbės įvykiai: tarptautinių krizių paaštrėjimas, saugumo situacijos pokyčiai ar staigus ekonomikos sulėtėjimas. Lenkijai, esančiai rytinio NATO ir Europos Sąjungos flango valstybėje, geopolitiniai sukrėtimai gali turėti tiesioginį poveikį tiek rinkėjų nuotaikoms, tiek partijų darbotvarkėms.

    Dar vienas galimas lūžis yra naujo politinio žaidėjo iškilimas prieš pat rinkimus, kai per kelis mėnesius surenkamas reikšmingas palaikymas. Tokie atvejai regione jau buvo matyti, o nusivylimas tradiciniu partijų konfliktu dažnai tampa palankia terpe greitiems reitingų šuoliams.

    Jei po rinkimų nepavyktų greitai suformuoti vyriausybės, Lenkijai teoriškai grėstų ilgas politinis įšalas, panašus į kai kurių Vakarų Europos valstybių patirtas derybines krizes. Praktikoje dažniau svarstomi du keliai: mažumos vyriausybė su ad hoc parama Seime arba politinė dogryvka pirmalaikių rinkimų forma.

    Reikšmės gali įgyti ir prezidento vaidmuo, nes valstybės vadovas procedūriškai dalyvauja vyriausybės formavimo pradžioje, o pirmasis paskirtas kandidatas į premjerus ne visada būna iš didžiausios frakcijos. Tai gali atverti kelią alternatyviems susitarimams, jei didžiosios stovyklos įstrigtų tarpusavio aklavietėje.

    Kol kas vienas dalykas aiškus: jei dabartinės tendencijos išsilaikys, po rinkimų derybos gali būti ne tik ilgos, bet ir ypač trapios, o stabilios daugumos formavimas taps svarbiausiu išbandymu naujajai kadencijai.

  • CBOS apklausa: Karol Nawrocki lenkia parlamentą, Seimas ir Senatas sulaukė kritikos

    Lenkijoje paskelbta CBOS apklausa rodo ryškų kontrastą tarp visuomenės vertinimų: Karolo Nawrockio darbą teigiamai įvertino 51 proc. respondentų, o neigiamai – 39 proc. Tuo metu parlamentas, Seimas ir Senatas, vertinamas gerokai prasčiau.

    CBOS duomenimis, abiejose parlamento rūmuose vyrauja nepalankios nuomonės. Apklausoje pabrėžiama, kad daugiau nei pusė gyventojų prastai vertina parlamentarų veiklą, o tai signalizuoja apie išliekantį nepasitikėjimą politinėmis institucijomis.

    Tokie rezultatai atspindi platesnę tendenciją, būdingą daugeliui Europos valstybių, kai atskiri pareigūnai ar institucijų vadovai vertinami palankiau nei pats parlamentas. Dažnai tai siejama su matomesne komunikacija, aiškesnėmis atsakomybėmis ir labiau personalizuota politika.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad institucijų reitingus paprastai veikia keli veiksniai: politiniai konfliktai, ekonominės nuotaikos ir rezonansiniai sprendimai. Parlamento atveju papildomą įtaką daro nuolatiniai partiniai ginčai ir sudėtingi kompromisai, kuriuos visuomenei ne visuomet lengva priimti.

    CBOS apklausos taip pat primena, kad vertinimai gali greitai keistis, ypač artėjant svarbiems politiniams sprendimams ar rinkimams. Dėl to politiniai lyderiai ir institucijos dažnai siekia stiprinti pasitikėjimą skaidrumu, aiškesniu sprendimų pagrindimu ir aktyvesniu dialogu su visuomene.

  • Varėnos rajone startavo apklausa: prašo įvertinti paslaugas ir gyvenimo kokybę – laiko liko nedaug

    Varėnos rajone startavo apklausa: prašo įvertinti paslaugas ir gyvenimo kokybę – laiko liko nedaug

    Varėnos rajono savivaldybė pradėjo gyventojų apklausą, kuria siekia įvertinti rajoną kaip patrauklią vietą gyventi. Gyventojų prašoma pasidalyti nuomone apie kasdienę gyvenimo kokybę ir tai, ar rajone patogu kurti ateitį.

    Apklausoje gyventojai kviečiami įvardyti, kaip vertina savivaldybės teikiamas viešąsias paslaugas ir jų prieinamumą. Taip pat prašoma įvardyti ryškiausias problemas, su kuriomis susiduriama gyvenant Varėnos rajone, ir lūkesčius, kas turėtų keistis.

    Dalyvauti apklausoje kviečiami tik šiuo metu Varėnos rajono savivaldybėje gyvenantys asmenys nuo 18 metų. Savivaldybė pabrėžia, kad atsakymai padės tiksliau suprasti gyventojų poreikius ir planuoti sprendimus, susijusius su paslaugų gerinimu.

    Klausimyno pildymas, kaip nurodoma kvietime, turėtų užtrukti keliasdešimt minučių. Atsakymus raginama teikti nuoširdžiai, nes būtent gyventojų įžvalgos leidžia identifikuoti, kurios sritys labiausiai veikia kasdienį gyvenimą.

    Apklausa vykdoma iki lapkričio 16 dienos. Norintys dalyvauti apklausą gali rasti savivaldybės nurodytoje internetinėje formoje.

  • Visaginas ruošia pokyčius suaugusiųjų mokymuisi: savivaldybė prašo gyventojų nuomonės

    Visaginas ruošia pokyčius suaugusiųjų mokymuisi: savivaldybė prašo gyventojų nuomonės

    Visagino savivaldybė pradėjo gyventojų poreikių ir lūkesčių analizę, kuri turėtų padėti tiksliau suplanuoti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi pasiūlą mieste. Apklausos rezultatai bus naudojami tobulinant esamas veiklas ir sprendžiant, kokių mokymų labiausiai trūksta skirtingoms gyventojų grupėms.

    Apklausa vykdoma įgyvendinant projektą „Suaugusiųjų mokymosi galimybių plėtra“ (projekto Nr. 10-076-P-0001). Savivaldybė siekia išsiaiškinti, kokios temos žmonėms aktualiausios, kokios mokymosi formos patogiausios ir kas dažniausiai trukdo įsitraukti į mokymąsi šalia darbo ar šeimos įsipareigojimų.

    Praktikoje tokios apklausos dažniausiai padeda atsakyti į labai konkrečius klausimus: ar gyventojams reikia daugiau skaitmeninio raštingumo kursų, lietuvių kalbos stiprinimo, profesinių kompetencijų atnaujinimo, ar, pavyzdžiui, trumpų finansinio raštingumo ar sveikatos temų mokymų. Ne mažiau svarbu įvertinti ir laiką bei vietą, kada mokymai būtų patogiausi, nes būtent prieinamumas dažnai lemia dalyvavimą.

    Siekiant į apklausą įtraukti kuo daugiau žmonių ir surinkti įvairesnes nuomones, klausimynas parengtas lietuvių ir rusų kalbomis. Savivaldybė pabrėžia, kad apklausa yra anoniminė, o pateikta informacija bus naudojama tik planuojant mokymosi galimybes ir jų plėtros kryptis.

    Visagino savivaldybė ragina gyventojus skirti kelias minutes ir užpildyti klausimyną, nes būtent nuo atsakymų priklausys, kokios programos bus laikomos prioritetinėmis artimiausiu metu. Kuo daugiau skirtingų patirčių ir nuomonių bus surinkta, tuo tiksliau bus galima pritaikyti mokymosi pasiūlą realiems poreikiams.

  • Lenkai pasakė aiškiai: dauguma prieš „Patriot“ raketų perdavimą Ukrainai – ką rodo apklausa

    Lenkai pasakė aiškiai: dauguma prieš „Patriot“ raketų perdavimą Ukrainai – ką rodo apklausa

    Diskusijos dėl Lenkijos „Patriot“ sistemoms skirtų raketų perdavimo Ukrainai atsinaujino po visuomenės nuomonės tyrimo, kurį reprezentatyvioje 1 067 žmonių imtyje atliko IBRiS. Apklausa rodo, kad 64,4 proc. respondentų nepritaria idėjai perduoti Ukrainai amuniciją iš Lenkijos nacionalinių atsargų, o 21,6 proc. tokį žingsnį palaiko. Dar 14 proc. teigė neturintys nuomonės.

    Kalbama apie PAC-3 MSE tipo raketas, naudojamas „Patriot“ oro gynybos sistemose. Jos laikomos vienomis pažangiausių šiuo metu NATO arsenale, skirtomis numušti balistines raketas ir kitus didelės grėsmės taikinius. Dėl ribotų atsargų ir sudėtingos gamybos šios raketos vertinamos kaip strategiškai jautrus resursas.

    Apklausos detalės rodo dar ryškesnį nepasitikėjimą: 46,8 proc. pasisakė kategoriškai prieš, o 17,6 proc. greičiau prieš. Tvirtai už perdavimą pasisakė 7,2 proc., o 14,4 proc. rinkosi atsargesnį „greičiau taip“. Tokie skaičiai atspindi visuomenės įtampą tarp paramos Ukrainai ir lūkesčio pirmiausia užtikrinti savo šalies saugumą.

    Politinis pjūvis taip pat akivaizdus. Tarp opozicijos rinkėjų nepritariančiųjų dalis, remiantis apklausos interpretacija, siekia apie 82 proc., o palaikančiųjų – apie 10 proc. Tuo metu valdančiosios koalicijos elektorate požiūriai labiau išsiskiria: apie 49 proc. apklaustųjų palaiko perdavimą, o 35 proc. jam nepritaria, todėl skeptiškų nuostatų netrūksta ir tarp dabartinės valdžios rėmėjų.

    Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos vadovai viešai pripažino, kad dalis „Patriot“ raketų Ukrainą pasiekė, pabrėždami koordinavimą su NATO ir JAV. Lenkijos gynybos vadovybė tikina, kad sprendimai priimami įvertinus rizikas ir kad perduodami kiekiai esą nepažeidžia esminių šalies oro gynybos pajėgumų. Vis dėlto viešojoje erdvėje nuolat keliami klausimai, kokios yra realios atsargos ir kaip greitai jos gali būti papildytos.

    Ši tema jautri ir dėl platesnio konteksto: Rusija tęsia oro atakas prieš Ukrainą, o europinės valstybės skirtingu tempu didina oro gynybos finansavimą, gamybą ir užsakymus. Tuo pat metu PAC-3 MSE tipo raketų tiekimo grandinės nėra lengvai išplečiamos, todėl kiekvienas sprendimas dėl perdavimo visuomenei atrodo kaip pasirinkimas tarp solidarumo ir nacionalinio saugumo „rezervo“.

    Lenkijos valdžia kartoja, kad bet koks toks žingsnis negali kelti grėsmės valstybės gynybai ir yra vertinamas kariuomenės bei atsakingų institucijų. Opozicija ir dalis ekspertų akcentuoja, kad sprendimai turėtų būti maksimaliai skaidrūs, nes visuomenės parama ilgalaikei pagalbai Ukrainai gali silpti, jei žmonės jaus, jog mažinamos ir taip ribotos strateginės atsargos.

  • Apklausa: 80 proc. šveicarų išlieka optimistiški nepaisant krizių – labiausiai išsiskiria senjorai

    Apklausa: 80 proc. šveicarų išlieka optimistiški nepaisant krizių – labiausiai išsiskiria senjorai

    Optimistiškų dauguma, net ir neramiais laikais

    Nauja apklausa rodo, kad apie 80 proc. Šveicarijos gyventojų į artimiausius metus žvelgia su pasitikėjimu, nors Europoje ir pasaulyje netrūksta nerimą keliančių krizių. Tyrimas atliktas draudimo grupės „Helvetia Baloise“ užsakymu, apklausus 1 866 žmones vokiškai kalbančioje ir vakarinėje Šveicarijoje.

    Tyrimą vykdę sociologai akcentuoja, kad pasitikėjimas ateitimi dažniau siejamas ne su vienu įvykiu, o su kasdieniu stabilumo jausmu. Apklausos rezultatai rodo, kad optimizmą palaiko artimi ryšiai, sveikata ir finansinis saugumas.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad pasitikėjimas neatsiranda vakuume, jis auga ten, kur žmonės patiria stabilumą, artumą, palaikymą ir finansinį saugumą“, – sakė „Helvetia Switzerland“ rinkodaros ir rinkos komunikacijos vadovas Markusas Bucheli.

    Kas labiausiai pasitiki ateitimi?

    Skirtumai ryškėja pagal amžių ir regioną: vokiškai kalbančios Šveicarijos gyventojai optimistiškesni nei prancūziškai kalbančių kantonų respondentai. Be to, ypač išsiskiria vyresni nei 65 metų žmonės.

    Apklausa rodo, kad tarp jaunesnių nei 50 metų respondentų pasitikėjimą ateitimi jaučia apie 76 proc., o tarp vyresnių nei 65 metų šis rodiklis kyla iki 86 proc. Tyrėjai taip pat fiksuoja ryšį su pajamomis: kuo jos didesnės, tuo daugiau pasitikėjimo ateitimi.

    Vertinant pagal lytį, skirtumai minimalūs, o tai leidžia daryti prielaidą, kad bendras optimizmo fonas visuomenėje pasiskirstęs gana tolygiai. Tuo pat metu jaunesni respondentai dažniau pabrėžia, kad finansiniai resursai jiems yra svarbi sąlyga planuojant gyvenimą ir ateitį.

    Svarbiausi tikslai ir didžiausios baimės

    Respondentai dažniausiai kaip svarbiausią gyvenimo tikslą įvardijo norą senti išliekant geros sveikatos. Šį prioritetą pasirinko 77 proc. apklaustųjų, o kelionės ar svajonė išvykti į kelionę aplink pasaulį minima maždaug kas antro.

    Paklausti, kas labiausiai suteikia pasitikėjimo, žmonės pirmiausia minėjo draugystes, meilę, šeimą ir sveikatą. Šie veiksniai aiškiai lenkė kitus atsakymus ir dažniausiai buvo siejami su kasdieniu emociniu saugumu.

    Kartu apklausa atskleidžia ir aiškias nerimo zonas. Didžiausias rūpestis Šveicarijoje yra klausimas, ar pavyks išlikti sveikiems senstant: tai nurodė 45 proc. respondentų, o finansinė gerovė neramina 43 proc.

    Mažesnes pajamas gaunantys gyventojai optimistiški rečiau: tarp tų, kurie per mėnesį uždirba mažiau nei apie 3 700 eurų, pasitikėjimą ateitimi išreiškė 69 proc. apklaustųjų. Tyrime kaip pagrindinės kliūtys siekiant asmeninių tikslų įvardijamas lėšų trūkumas ir nuo žmogaus mažai priklausantys veiksniai, tokie kaip sveikata ar gyvenimo aplinkybės.

    Šveicarijos visuomenės nuotaikų kontekste minimi ir platesni procesai: šalyje neseniai vyko referendumas dėl migracijos ribojimo, kuriame rinkėjai tokį siūlymą atmetė. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad politinės įtampos ir saugumo klausimai išlieka, tačiau kasdienio stabilumo jausmas daugeliui vis dar yra stipresnis už nerimą.

    Tarptautiniuose laimės reitinguose Šveicarija ir toliau išlieka tarp lyderių, nors naujausiuose vertinimuose ji nėra pirmame dešimtuke viršūnėje. Apklausos duomenys leidžia manyti, kad aukštą optimizmo lygį šalyje palaiko ilgalaikės gerovės, socialinio saugumo ir pasitikėjimo institucijomis tradicijos, o didžiausi lūkesčiai vis dažniau siejami su sveikatos ir finansinio atsparumo užtikrinimu.

  • Lenkijos statistikai beldžiasi į duris ir prašo kvitų: ar privalote įsileisti ir rodyti pirkinius?

    Lenkijos statistikai beldžiasi į duris ir prašo kvitų: ar privalote įsileisti ir rodyti pirkinius?

    Lenkijos statistikos tarnyba pradėjo namų ūkių apklausas, kurių metu atrinkti gyventojai gali sulaukti anketuotojų vizito. Jie prašo ne tik atsakyti į klausimus, bet ir kaupti mėnesio pirkinių kvitus, kad būtų galima tiksliau įvertinti šeimų išlaidas.

    Toks tyrimas Lenkijoje žinomas kaip Namų ūkių biudžetų tyrimas ir vykdomas periodiškai. Jo duomenys naudojami vertinant pragyvenimo lygį, vartojimo struktūrą, būsto sąlygas ir gyventojų finansinę savijautą, o apibendrinti rezultatai vėliau praverčia formuojant valstybės politiką.

    Į vizitus patenkantys būstai parenkami atsitiktinės atrankos principu, todėl iš anksto apie tai paprastai nežinoma. Atvykę anketuotojai privalo prisistatyti ir pateikti dokumentus, patvirtinančius jų įgaliojimus bei tyrimo vykdymą.

    Gyventojų gali būti paprašyta visą mėnesį rinkti kvitus ir fiksuoti išlaidas, o jei kvito nėra, išlaidą užsirašyti. Papildomai gali būti siūlomas ir interviu telefonu, kuriame detaliau aptariamos namų ūkio pajamos bei vartojimo įpročiai.

    Dalyvavimas tokiame tyrime paprastai yra savanoriškas, tad gyventojai turi teisę atsisakyti. Vis dėlto sutikus dalyvauti, dažnai numatoma kompensacija už skirtą laiką ir pastangas, o surinkti duomenys apdorojami statistiniais tikslais.

    Statistikos institucijos pabrėžia, kad tokios apklausos svarbios skaičiuojant infliacijos rodiklius, skurdo rizikos indeksus ir vertinant, kaip keičiasi realus namų ūkių vartojimas. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojų pateikti kvitai ir išlaidų įrašai padeda sudaryti tikslesnį kasdienio gyvenimo kainų ir įpročių paveikslą.

  • Pew apklausa po „Brexit“: ES palaikymas Europoje ir JK išaugo, o nuotaikas keitė ir karas Ukrainoje

    Pew apklausa po „Brexit“: ES palaikymas Europoje ir JK išaugo, o nuotaikas keitė ir karas Ukrainoje

    ES vertinimai kyla

    Praėjus dešimtmečiui po 2016 metų „Brexit“ referendumo, europiečių požiūris į Europos Sąjungą tapo pastebimai palankesnis, rodo „Pew Research Center“ apklausa. Tyrimas apėmė aštuonias Europos šalis, kuriose nuomonės apie ES buvo nuosekliai stebimos nuo 2016 metų.

    Apklausos duomenimis, teigiamai ES vertina 62 proc. respondentų, kai 2016 metais tokių buvo 49 proc. Tyrėjai pabrėžia, kad „Brexit“ nesukėlė prognozuotos euroskepticizmo bangos, o dalyje visuomenių net sutelkė paramą Europos integracijai.

    Didžiausias posūkis – Jungtinėje Karalystėje

    Vienas ryškiausių pokyčių fiksuotas Jungtinėje Karalystėje, kuri 2016 metais nedidele persvara nubalsavo už išstojimą. Dabar 67 proc. britų ES vertina palankiai, o nepalankiai – 31 proc.

    Palyginimui, referendumo laikotarpiu neigiamai ES vertino maždaug 48 proc. apklaustųjų. Šis pokytis Jungtinę Karalystę perkelia į labiau proeuropietiškai nusiteikusių apklausoje dalyvavusių valstybių grupę.

    Kur ES populiariausia ir kur visuomenės išsiskiria?

    Didžiausia parama ES užfiksuota Švedijoje, kur palankią nuomonę išreiškė 79 proc. respondentų. Vokietijoje teigiamai ES vertina 68 proc., o Nyderlanduose, Lenkijoje ir Italijoje palaikymas taip pat viršija 60 proc.

    Prancūzijoje visuomenės nuomonė išlieka labiau pasidalijusi: palankiai ES vertina 52 proc. apklaustųjų. Graikija yra vienintelė šalis, kurioje palanki nuomonė nesiekia daugumos.

    „Pew“ tyrėjai nurodo, kad ES palaikymas sparčiausiai augo netrukus po „Brexit“ balsavimo, o vėliau dar sustiprėjo po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

    Anot jų, karas paskatino glaudesnį Europos šalių bendradarbiavimą gynybos, energetinio saugumo ir ekonominės paramos Kyjivui srityse, o tai galėjo sustiprinti visuomenės suvokimą apie ES vaidmenį krizėse.

    Apklausa taip pat fiksuoja politinius skirtumus: kairiųjų pažiūrų respondentai ES dažniau vertina palankiai nei dešiniųjų. Vis dėlto teigiamų vertinimų augimas matomas platesniame politiniame spektre, todėl pokytis nėra vienos stovyklos reiškinys.

    Rezultatai pasirodė tuo metu, kai Europoje toliau intensyviai diskutuojama apie migraciją, konkurencingumą ir saugumo architektūrą. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad visuomenės pasitikėjimas Europos projektu, bent jau apklaustose šalyse, šiandien yra gerokai tvirtesnis nei „Brexit“ laikotarpiu.