Tag: Aplinkkeliai

  • „Budimex“ nelaimėjo 80 mln. eurų aplinkkelio konkurso: kelių direkcija panaikino pasirinkimą

    Sprendimas pakeistas po atrankos

    Lenkijos statybų bendrovė „Budimex“ pranešė, kad buvo panaikintas jos pasiūlymo pasirinkimas valstybiniame konkurse dėl Brzosteko ir Kołaczyc aplinkkelio projektavimo bei statybos. Projektas numatytas valstybinio kelio Nr. 73 ruože, o planuojamas aplinkkelio ilgis siekia apie 13,4 kilometro.

    Anksčiau „Budimex“ pasiūlymas buvo įvertintas kaip geriausias, o vėliau bendrovė informavo, kad jos paraiška paskelbta laimėjusia. Tačiau vėlesniu sprendimu atrankos rezultatai buvo anuliuoti, todėl konkurso baigtis grįžo į vertinimo stadiją.

    Kodėl konkursai anuliuojami?

    „Budimex“ nenurodė, dėl kokių priežasčių sprendimas buvo panaikintas. Tokiose viešųjų pirkimų procedūrose pasirinkimo anuliavimas dažniausiai siejamas su konkurentų pretenzijomis, procedūriniais neatitikimais, dokumentų vertinimo ginčais arba perkančiosios organizacijos sprendimu iš naujo patikrinti pasiūlymų atitiktį reikalavimams.

    Lenkijoje kelių infrastruktūros konkursai pastaraisiais metais neretai susiduria su teisiniais ginčais ir skundais, nes projektai yra didelės vertės, o konkurencija tarp rangovų itin aštri. Tai gali reikšti projekto įgyvendinimo grafiko korekcijas ir ilgesnį pasirengimo etapą.

    Konkurso vertė ir bendrovės rezultatai

    „Budimex“ pasiūlymo vertė šiame konkurse siekė beveik 81 milijoną eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Tokios apimties kontraktai statybų rinkoje laikomi strategiškai svarbiais, nes užtikrina darbų portfelį keliems metams ir leidžia išlaikyti pajėgumus net lėtesnio ekonomikos augimo laikotarpiais.

    Bendrovė taip pat pateikė tarpinius finansinius duomenis: per 2026 metų pirmąjį pusmetį „Budimex“ grupės pardavimo pajamos sudarė apie 953 milijonus eurų, tai yra 7,17 proc. daugiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu. Bendrasis pelnas iš pardavimų per pirmąjį 2026 metų pusmetį siekė apie 131 milijoną eurų, o bendrojo pelningumo rodiklis pakilo iki 13,7 proc., kai prieš metus buvo 12,3 proc.

    Įmonė nurodė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį Lenkijoje statybos ir montavimo produkcija einamosiomis kainomis augo 1,8 proc., tačiau palyginamosiomis kainomis fiksuotas 2,9 proc. kritimas. Tuo pat metu „Budimex“ grupės statybų segmento pardavimai šalies rinkoje augo 1,9 proc., o tai rodo nuosaikų, bet stabilų vidaus užsakymų srautą.

  • Nauja DK60 investicija prie Varšuvos: netrukus skelbs konkursą 6 km plėtrai ir Łącko aplinkkeliui

    Ką planuoja kelių direkcija

    Lenkijos Generalinė nacionalinių kelių ir automagistralių direkcija (GDDKiA) pranešė artimiausiu metu skelbsianti konkursą DK60 kelio ruožo nuo Gostynino iki Płocko suprojektavimui ir rekonstrukcijai. Projektas apima maždaug 6 kilometrų esamos trasos plėtrą bei daugiau kaip 3 kilometrų ilgio naują Łącko aplinkkelį.

    Pasak direkcijos, pirkimo dokumentai jau perduoti skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, todėl konkurso sąlygos netrukus turėtų pasirodyti GDDKiA viešųjų pirkimų platformoje. Laimėtojo atsakomybė apimtų techninio projekto parengimą, būtinų leidimų gavimą ir rangos darbus.

    Aplinkosaugos sprendimai jau gauti

    Aplinkosauginiai sprendimai DK60 plėtros ruožui tarp Gostynino ir Płocko buvo gauti 2023 metais spalį, o Łącko aplinkkeliui 2025 metais sausį. Tai reiškia, kad projektas pereina į praktinį etapą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas projektavimui, leidimams ir darbų organizavimui.

    Numatoma, kad Łącko aplinkkelis bus tiesiamas nauja trasa ir apvažiuos esamą užstatytą teritoriją šiaurės vakarų kryptimi nuo dabartinio nacionalinio kelio. Sprendiniai planuojami kaip vienos važiuojamosios dalies, dviejų eismo juostų greitesnio eismo kelias, skirtas saugesniam ir tolygesniam srautų pralaidumui.

    Kodėl šis ruožas svarbus regionui

    Pagrindinis tikslas yra išvesti tranzitinį transportą iš Łącko ir taip sumažinti eismo intensyvumą gyvenvietėje. Tikimasi, kad tai pagerins eismo saugą vietos gyventojams, sumažins spūstis ir padidins pralaidumą tarp Gostynino ir Płocko.

    DK60 taip pat laikomas alternatyviu maršrutu, leidžiančiu apvažiuoti Varšuvos aglomeraciją iš šiaurinės pusės, tarp greitkelio S8 ir automagistralės A1. Dėl to investicija vertinama ne tik kaip vietinės reikšmės projektas, bet ir kaip svarbi grandis regioniniams bei tolimojo susisiekimo srautams.

    Kaip tai siejasi su 100 aplinkkelių programa

    GDDKiA nurodo, kad ši investicija yra vienas Mazovijos regione planuojamų projektų pagal Programą, kuria siekiama pastatyti 100 aplinkkelių. Direkcija anksčiau yra skelbusi, kad dalis šios programos objektų jau įgyvendinti, o kiti yra projektavimo, konkursų ar parengiamųjų studijų stadijose.

    Artimiausi mėnesiai parodys, kokios bus konkurso sąlygos, darbų terminai ir rangos apimtys, tačiau pats viešojo pirkimo startas paprastai laikomas vienu svarbiausių etapų, nuo kurio priklauso realus statybų grafikas. Vietos savivaldybėms ir gyventojams tai reikš ir daugiau aiškumo dėl laikino eismo organizavimo bei būsimų pokyčių kasdienėse kelionėse.

  • Zarasai planuoja aplinkkelį ir naują centrą: ką tai pakeis mieste ir kurorto ambicijose?

    Zarasai planuoja aplinkkelį ir naują centrą: ką tai pakeis mieste ir kurorto ambicijose?

    Laikraščio „Lietuvos rytas“ 2026 metais balandžio 24–29 dienomis numeryje rubrikoje „Miestų virsmas“ apžvelgiami Zarasų pokyčiai ir projektai, kurie, savivaldybės teigimu, turėtų formuoti kitą miesto raidos etapą. Publikacijoje daugiausia dėmesio skiriama susisiekimui, viešosioms erdvėms ir turizmo infrastruktūrai, kurią Zarasai sieja su kurortinės krypties stiprinimu.

    Vienas ryškiausių akcentų – planuojamas Zarasų aplinkkelis, kurio tikslas būtų iš miesto centro iškelti sunkiasvorio transporto srautus. Tokie projektai paprastai siejami su mažesniu triukšmu, tarša ir eismo saugumo rizikomis centrinėse gatvėse, o kartu atveria daugiau galimybių pėstiesiems ir poilsiautojams patrauklesnei aplinkai.

    Susisiekimas ir gyvenimo kokybė

    Tranzito mažinimas mažesniuose miestuose dažnai tampa praktiniu klausimu: kaip suderinti regioninį transportą ir kasdienį gyventojų gyvenimą, ypač ten, kur miesto centras sutampa su pagrindiniais maršrutais. Zarasų atveju aplinkkelio idėja pristatoma kaip sprendimas, galintis sumažinti sunkvežimių srautus ir sudaryti prielaidas ramesniam centrui, orientuotam į poilsį bei paslaugas.

    Publikacijoje pabrėžiama, kad tokie infrastruktūros pokyčiai reikšmingi ne tik vairuotojams ar verslui, bet ir miesto įvaizdžiui. Jei centrinės erdvės tampa mažiau priklausomos nuo tranzito, paprasčiau planuoti želdynus, pėsčiųjų maršrutus, renginių zonas ir turizmo paslaugų plėtrą.

    Projektai prie Zarasaičio ežero

    Dar vienas svarbus planas – prie Zarasaičio ežero numatomas Laisvalaikio ir sveikatingumo centras. Straipsnyje jis pristatomas kaip objektas, kuris galėtų papildyti miesto pasiūlą sporto, aktyvaus laisvalaikio ir sveikatingumo paslaugomis bei pritraukti daugiau lankytojų ne tik vasaros sezonu.

    Tokio tipo centrai regionuose dažnai vertinami ir kaip būdas prailginti turistinį laikotarpį, kai paslaugos aktualios rudenį ar žiemą. Kartu tai gali stiprinti vietos verslų ekosistemą, nes augant lankytojų srautams didėja paklausa apgyvendinimui, maitinimui ir pramogoms.

    Paveldas kaip miesto tapatybės dalis

    „Lietuvos rytas“ publikacijoje taip pat akcentuojamas Zarasų krašto kultūros paveldas ir pastangos išlaikyti autentišką regiono charakterį. Minimi atgimstantys ir tvarkomi dvarai bei istoriniai objektai, kurie gali tapti ne tik vietos bendruomenės pasididžiavimu, bet ir turistiniais traukos taškais.

    Antazavės, Vasaknų, Kamariškių dvarai ir Stelmužės paveldo objektai pristatomi kaip reikšminga krašto identiteto dalis, kuri, derinama su naujais infrastruktūros sprendimais, kuria platesnę Zarasų raidos kryptį. Savivaldybės teigimu, tikslas – miestas, kuriame dera ramesnis eismas, gamtinės erdvės, kultūra ir paslaugos, orientuotos į poilsį.

    Tekste taip pat nurodoma, kad informacija pateikiama Zarasų rajono savivaldybės administracijos, o skaitytojai kviečiami susipažinti su išsamia publikacija „Lietuvos rytas“ numeryje.