CP v2

Tag: Aplinkos apsauga

  • Pasaulinė aplinkos apsaugos diena: kokie kasdieniai sprendimai realiai mažina taršą Lietuvoje

    Pasaulinė aplinkos apsaugos diena kasmet primena, kad didžiausi pokyčiai prasideda ne nuo deklaracijų, o nuo kasdienių pasirinkimų. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip mažinti taršą miestuose, taupyti energiją ir mažinti atliekų kiekį.

    Pastaraisiais metais ypač išryškėjo du iššūkiai: transporto tarša ir didelis atliekų srautas, ypač vienkartinių pakuočių. Dėl to tiek savivaldybės, tiek verslas aktyviau diegia rūšiavimo, daugkartinio naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo sprendimus, tačiau be gyventojų įsitraukimo poveikis lieka ribotas.

    Kasdieniai įpročiai, kurie dažniausiai duoda apčiuopiamą rezultatą, yra paprasti: sąmoningesnis vartojimas, mažiau maisto švaistymo, daugiau rūšiavimo ir retesnis automobilio naudojimas trumpoms kelionėms. Net nedidelis pokytis, pavyzdžiui, dažnesnis ėjimas pėsčiomis ar dviračiu, kartu su energijos taupymu namuose gali reikšmingai sumažinti asmeninį poveikį aplinkai.

    Ši diena taip pat yra proga įsivertinti, ar namuose racionaliai naudojami ištekliai: vanduo, šiluma ir elektra. Energetikos kainų svyravimai paskatino daugiau dėmesio skirti pastatų šiltinimui, efektyvesniems prietaisams ir atsakingam vartojimui, o tai tiesiogiai mažina ir išmetamųjų teršalų kiekį.

    Aplinkosauga vis dažniau suvokiama kaip bendras susitarimas, o ne vieno žmogaus pastangos. Kuo daugiau žmonių prisideda mažais, bet nuosekliais sprendimais, tuo greičiau tokie įpročiai tampa norma šeimose, darbovietėse ir bendruomenėse.

    „Aplinkosauga prasideda nuo pasirinkimų, kuriuos darome kasdien, net jei jie atrodo maži“, – sako aplinkosaugos iniciatyvų organizatoriai.

    Pasaulinė aplinkos apsaugos diena gali tapti patogiu atspirties tašku naujiems įpročiams: pradėti rūšiuoti nuosekliau, sumažinti vienkartinių pakuočių naudojimą ar bent kelias keliones per savaitę pakeisti viešuoju transportu. Svarbiausia ne vienkartinis pažadas, o tęstinumas, kuris ilgainiui virsta realiu poveikiu.

  • Marijampolėje traukiasi Sosnovskio barštis: per metus naikinimo plotai sumažėjo iki 91,6 ha

    Marijampolėje traukiasi Sosnovskio barštis: per metus naikinimo plotai sumažėjo iki 91,6 ha

    Marijampolės savivaldybėje ketvirtus metus tęsiama nuosekli Sosnovskio barščio kontrolės programa duoda apčiuopiamų rezultatų: daugelyje židinių sąžalynai akivaizdžiai menksta, o kai kur pavyksta sustabdyti tolesnį invazinio augalo plitimą. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie pokyčiai neatsiranda per vieną sezoną, todėl svarbiausia yra ilgalaikis ir nuoseklus darbas.

    Šių metų darbų eigą ir priemonių efektyvumą vietoje vertino savivaldybės atstovai kartu su seniūnijų ir administracijos specialistais. Apžiūrų metu fiksuota, kad teritorijose, kuriose naikinimas vykdomas ne pirmus metus, Sosnovskio barštis atsitraukia, o pavieniai augalai tampa lengviau suvaldomi.

    Plotai mažėja, bet židiniai išlieka

    Savivaldybės pateikiami skaičiai rodo aiškią kryptį: 2024 metais Sosnovskio barštis Marijampolės savivaldybėje buvo naikinamas 102,29 hektaro plote, o 2025 metais darbai vykdyti 91,6 hektaro teritorijoje. Šiemet darbai planuojami ir atliekami Mokolų, Patašinės, Sasnavos, Liudvinavo ir Igliaukos seniūnijose, o didžiausi plotai išlieka Mokolų ir Patašinės seniūnijose.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad mažėjantis naikinimo plotas nebūtinai reiškia, jog problema išnyko visur vienodai. Praktikoje didžiausias iššūkis yra pakartotinis atžėlimas ir sėklų bankas dirvožemyje, todėl kai kuriose vietose prireikia kelių sezonų iš eilės, kol židinys iš tiesų nusilpsta.

    Kodėl svarbus nuoseklumas?

    Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis pabrėžė, kad kova su Sosnovskio barščiu yra maratonas, o ne vienkartinė akcija.

    „Programą pradėjome prieš keletą metų ir šiandien jau matome aiškų rezultatą. Reikia suprasti, kad tai augalas, kurio nepanaikinsi per vienus metus – tam reikia daug laiko, nuoseklumo ir kantrybės“, – sakė Artūras Visockis.

    Pasak savivaldybės, efektyviausios priemonės išlieka nuolatinis mechaninis pjovimas, šaknų pažeidimas bei kitos kompleksinės priemonės, o profesionalus naikinimas specialiomis cheminėmis priemonėmis taikomas atsakingai ir pagal reikalavimus. Taip pat akcentuojama, kad rezultatai greičiausiai pasiekiami tada, kai veiksmai koordinuojami keliuose gretimuose sklypuose, o ne vykdomi fragmentiškai.

    Grėsmė sveikatai ir atsakomybė savininkams

    Sosnovskio barštis laikomas pavojingu ne tik dėl poveikio biologinei įvairovei, bet ir dėl rizikos žmonių sveikatai. Ant odos patekusios augalo sultys, veikiamos saulės spindulių, gali sukelti stiprius nudegimus, todėl savivaldybė ragina augalo neliesti ir naikinimo darbus atlikti saugiai.

    Savivaldybė taip pat primena, kad neprižiūrėti, invaziniais augalais apaugę sklypai pažeidžia teritorijos tvarkymo ir švaros taisykles, todėl gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Anot savivaldybės, gyventojų ir ūkininkų įsitraukimas yra vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių sumažinti naujų židinių atsiradimą.

    Marijampolės savivaldybė pabrėžia, kad Sosnovskio barščio plitimo stabdymas yra bendras darbas, nuo kurio priklauso ir kraštovaizdžio išsaugojimas, ir gyventojų saugumas. Kuo nuosekliau bus prižiūrimi sklypai ir kuo anksčiau bus reaguojama į naujai pastebėtus augalus, tuo lengviau bus išlaikyti pasiektą pažangą.

  • Kėdainių rajone startuoja paraiškos: kompensuos priemones nuo laukinių gyvūnų daromos žalos

    Kėdainių rajone startuoja paraiškos: kompensuos priemones nuo laukinių gyvūnų daromos žalos

    Kėdainių rajono savivaldybė skelbia, kad nuo 2026 metų birželio 1 dienos iki liepos 1 dienos bus priimamos paraiškos finansinei paramai gauti už priemones, skirtas mažinti medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą. Kvietimas taikomas prevencijos priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimui.

    Paraiškas gali teikti žemės sklypų savininkai, valdytojai ar naudotojai, jeigu jų sklypuose medžioklė nėra uždrausta ir jie planuoja įsirengti prevencines priemones. Savivaldybė pabrėžia, kad parama mokama tik už realiai įgyvendintas priemones ir pagrįstas išlaidas.

    Kokios priemonės gali būti finansuojamos?

    Numatoma kompensuoti įvairias prevencijos priemones: nuo repelentų įsigijimo ir želdinių apdorojimo iki aptvėrimų, apsauginių juostų ar individualių medelių apsaugų įrengimo. Taip pat gali būti finansuojamos priemonės ūkiniams gyvūnams apsaugoti, pavyzdžiui, specialios tvoros ar elektriniai piemenys.

    Kvietime įtrauktos ir gamtotvarkos krypties priemonės, kurios padeda atitraukti gyvūnus nuo pasėlių ar želdinių, pavyzdžiui, tam tikrų želdinių įveisimas. Atskirai numatytos priemonės, susijusios su bebraviečių ardymu bei laukinių gyvūnų mitybos sąlygas gerinančiais darbais.

    Kokius dokumentus reikės pateikti?

    Kartu su paraiška reikės pateikti sklypo planą arba vietovės schemą su numatomomis priemonėmis, planuojamų darbų ar pirkinių sąmatą ir nuosavybės, valdymo ar naudojimo teises patvirtinančius dokumentus. Taip pat bus prašoma pagrįsti kainas, pavyzdžiui, komerciniais pasiūlymais ar rinkos kainų palyginimais.

    Paraiškoje būtina aiškiai nurodyti priemonių pavadinimus, apimtis, planuojamas išlaidas ir įgyvendinimo terminus. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad vertinant paraiškas svarbu, jog numatytos priemonės būtų realistiškos ir pagrįstos.

    Iki kada reikia įgyvendinti darbus?

    Paraiškose numatytos priemonės turi būti įgyvendintos finansavimo sutartyje nustatytais terminais, tačiau ne vėliau kaip iki 2026 metų gruodžio 1 dienos. Jeigu priemonės bus įgyvendintos ne visiškai arba pavėluotai, išlaidos nebus kompensuojamos.

    Prevencijos priemonės finansuojamos iš Kėdainių rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų. Dėl detalesnės informacijos gyventojai kviečiami kreiptis į savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyrių.

  • Utenos rajono viešosiose erdvėse pasodinta 5 092 gėlių daigai: savivaldybė atskleidė, kas juos tiekė

    Utenos rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metais gegužės 20 dieną rajono seniūnijų viešosiose erdvėse pasodinta 5 092 įvairių veislių gėlių daigai. Jie papuošė skverus ir aikštes, kurias kasdien naudoja vietos bendruomenės ir miesto svečiai.

    Kaip nurodo savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius, gėlių daigai įsigyti Utenos rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis. Tokios priemonės paprastai siejamos su viešųjų erdvių kokybės gerinimu ir aplinkos tvarkymo darbais.

    Savivaldybė taip pat įvardijo tiekėją: daigai įsigyti iš ūkininko Daliaus Barzdos. Pasak pranešimo, įsigytos skirtingų veislių gėlės, kad želdynai būtų dekoratyvūs ir skirtingose vietose galėtų augti pagal konkrečių erdvių sąlygas.

    Želdynų atnaujinimas seniūnijose dažniausiai planuojamas taip, kad gėlių kompozicijos būtų matomiausiose vietose ir išliktų patrauklios visą sezoną. Savivaldybė pabrėžia, kad sodinimai vyko viešosiose erdvėse, todėl rezultatas turėtų būti iškart pastebimas gyventojams.

  • Aplinkos apsauga: kaip savivaldybė tvarko gyventojų užklausas ir ką verta žinoti prieš kreipiantis

    Kontaktai ir atsakomybės

    Savivaldybės Aplinkos apsaugos srityje už gyventojų užklausų nagrinėjimą ir koordinavimą atsakingas Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiasis specialistas Romanas Semaška. Dažniausiai į jį kreipiamasi dėl teritorijų tvarkymo, aplinkos priežiūros ir su tuo susijusių administracinių klausimų.

    Planuojant kreiptis, verta iš anksto susirinkti aiškią informaciją: problemos vietą, laiką, trumpą situacijos aprašymą ir, jei įmanoma, nuotraukas. Tai padeda greičiau įvertinti aplinkybes, priskirti klausimą atsakingiems vykdytojams ir sumažina papildomų patikslinimų poreikį.

    Slapukai ir privatumas

    Svetainėje naudojami slapukai, skirti užtikrinti bazinį jos veikimą, taip pat statistikai ir rinkodarai. Būtini slapukai paprastai reikalingi tam, kad puslapis veiktų stabiliai ir saugiai, todėl jie negali būti išjungti per įprastus svetainės nustatymus.

    Statistiniai slapukai padeda įvertinti lankomumo tendencijas, populiariausius puslapius ir tai, kaip lankytojai naršo svetainėje. Tokie duomenys įprastai apdorojami apibendrintai, kad būtų galima gerinti paslaugų kokybę, turinio pateikimą ir techninį veikimą.

    Formos saugumas ir „Google ReCaptcha“

    Užklausų formos veikimui naudojama „Google ReCaptcha“ sistema, kurios tikslas yra atskirti realius vartotojus nuo automatizuotų robotų, siunčiančių brukalus. Tai viena dažniausių priemonių, mažinančių piktnaudžiavimą formomis ir padedančių užtikrinti, kad institucijos gautų realias užklausas.

    Kai kuriais atvejais, kad forma veiktų sklandžiai, gali būti prašoma sutikti su našumo ar panašiais slapukais. Jei vartotojas nesutinka su rinkodaros slapukais, reklama gali būti mažiau pritaikyta pagal interesus, tačiau tai paprastai neturi įtakos pagrindinėms svetainės funkcijoms.

  • Švenčionių rajone renkasi komitetas: kokius biudžeto, aplinkos ir kaimo klausimus svarstys?

    2026 metų gegužės 18 dieną 14.00 valandą vyks Švenčionių rajono savivaldybės Biudžeto, ekonomikos, aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komiteto posėdis. Savivaldybė informuoja, kad posėdyje bus aptariami su biudžetu, ekonomikos sprendimais, aplinkosauga ir kaimo reikalais susiję klausimai.

    Tokio pobūdžio komitetų darbas paprastai apima sprendimų projektų vertinimą dar iki jų teikimo savivaldybės tarybai. Praktikoje tai reiškia, kad šiame etape formuluojamos pastabos dėl asignavimų, programų prioritetų, taip pat vertinamas planuojamų sprendimų poveikis gyventojams ir savivaldybės finansams.

    Darbotvarkė, kaip nurodoma savivaldybės pranešime, pateikiama atskirame dokumente. Joje paprastai detalizuojami svarstomi klausimai, numatomi pranešėjai ir sprendimų projektai, kurie gali apimti tiek einamųjų metų biudžeto tikslinimus, tiek planavimo klausimus, susijusius su aplinkos apsaugos ar kaimo plėtros priemonėmis.

    Gyventojams tokie posėdžiai aktualūs tuo, kad būtent komitetuose dažnai išgryninami sprendimai, vėliau darantys įtaką viešųjų paslaugų finansavimui, infrastruktūros tvarkymui ar aplinkosauginiams reikalavimams. Savivaldos praktikoje tai vienas svarbiausių etapų, kai galima aiškiai matyti, kur link krypsta savivaldybės prioritetai.

  • Liūtys perkrovė Žiežmarių nuotekų valyklą: į Strėvos upę pateko aktyviojo dumblo dalis

    Liūtys perkrovė Žiežmarių nuotekų valyklą: į Strėvos upę pateko aktyviojo dumblo dalis

    Gegužės 7 dieną po intensyvių liūčių Žiežmarių miesto nuotekų tinklai sulaukė neįprastai didelio paviršinių nuotekų kiekio. Dėl to staigiai išaugo Žiežmarių nuotekų valyklos apkrova, o į Strėvos upę kartu su išvalytomis nuotekomis pateko dalis aktyviojo dumblo.

    Įprastai valyklą pasiekia apie 40–60 kubinių metrų per valandą srautas, tačiau šįkart debitas šoktelėjo iki maždaug 135 kubinių metrų per valandą. Toks staigus šuolis reiškia, kad valymo procesai nespėja stabiliai „susidoroti“ su hidrauline apkrova, ypač kai į tinklus patenka dideli lietaus vandens kiekiai.

    Kas nutiko ir kaip sureaguota

    Aktyvusis dumblas yra esminė biologinio valymo dalis, todėl jo patekimas į gamtinį vandens telkinį vertinamas kaip incidentas. Pranešama, kad priemonių situacijai suvaldyti imtasi nedelsiant, o visas suvaldymo procesas truko iki 2 valandų.

    Į įvykio vietą atvyko aplinkos apsaugos specialistai, o laboratorijos atstovai paėmė mėginius. Mėginių rezultatai paprastai leidžia įvertinti, ar trumpalaikis išleidimas galėjo paveikti vandens kokybę, pavyzdžiui, pagal skendinčių dalelių, biocheminio deguonies suvartojimo ar maistinių medžiagų rodiklius.

    Kodėl liūtys taip veikia nuotekų sistemas

    Įmonė pažymi, kad į Žiežmarių miesto nuotekų sistemą nuolat patenka dideli paviršinių nuotekų kiekiai iš daugiabučių, privačių sklypų, viešųjų įstaigų teritorijų ir gatvių. Kai krituliai iškrenta palaipsniui, valykla su apkrova paprastai susitvarko, tačiau trumpalaikės liūtys sukelia momentinį perkrovimą.

    Toks reiškinys dažniausiai susijęs su neteisėtais ar techniškai netinkamais lietaus nuotekų prijungimais prie buitinių nuotekų tinklų. Klimato kaitos kontekste intensyvių kritulių epizodai tampa dažnesni, todėl savivaldybėms ir vandentvarkos įmonėms vis dažniau tenka spręsti tinklų pralaidumo ir perteklinių srautų valdymo klausimus.

    Kokie veiksmai planuojami

    UAB „Kaišiadorių vandenys“ artimiausiu metu planuoja pradėti patikrinimus, siekdama nustatyti nelegalius prisijungimus ir paviršinių nuotekų patekimą į nuotekų tinklus. Tam numatoma naudoti dūmų mašinas, kurios padeda aptikti vietas, kur lietaus vanduo ar netinkamos jungtys patenka į buitinių nuotekų infrastruktūrą.

    Taip pat planuojama Žiežmarių nuotekų valykloje įrengti talpas, kurios ateityje leistų amortizuoti staigius srautų šuolius. Tokios talpos veikia kaip laikinas rezervuaras, padedantis išlyginti debitą ir sumažinti riziką, kad dėl perkrovos sutriks biologinio valymo procesas.

  • Biržų rajone kviečia paramai 2026 metais: kompensuos priemones nuo elninių ir bebrų žalos

    Biržų rajone kviečia paramai 2026 metais: kompensuos priemones nuo elninių ir bebrų žalos

    Biržų rajono savivaldybė kviečia žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus teikti paraiškas 2026 metų finansinei paramai. Lėšos skiriamos priemonėms, padedančioms sumažinti medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą miškui, želdiniams ir ūkiui.

    Parama teikiama iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos, o išlaidos kompensuojamos tik po to, kai darbai ar pirkimai realiai įvykdyti ir apmokėti. Tai reiškia, kad pareiškėjams svarbu išsaugoti sąskaitas, apmokėjimo įrodymus ir kitus dokumentus, pagrindžiančius patirtas išlaidas.

    Kokios priemonės finansuojamos?

    Finansavimas numatytas įvairioms prevencijos priemonėms: nuo repelentų įsigijimo ir želdinių apdorojimo paslaugų iki miško plotų aptvėrimo tvoromis ar apsauginėmis juostomis. Taip pat gali būti kompensuojamos medelių individualios apsaugos priemonės ir jų įrengimas.

    Be to, remiamas laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas gerinančių želdinių pirkimas ir įveisimas, taip pat daugiamečių aukštaūgių augalų įrengimas aikštelėse. Programoje numatyti ir papildomo elninių žvėrių šėrimo miško kirtimo atliekomis darbai, bebraviečių ardymo darbai bei kitos prevencinės priemonės.

    Svarbi sąlyga dėl dvigubo finansavimo

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tos pačios prevencinės priemonės negali būti finansuojamos du kartus. Jei priemonės jau įgyvendintos naudojant Europos Sąjungos paramą, jos negali būti pakartotinai kompensuojamos iš Specialiosios programos lėšų.

    Prieš teikiant paraišką verta pasitikrinti, ar planuojami darbai nėra finansuojami kitomis programomis, ir aiškiai atskirti skirtingų šaltinių remiamas veiklas. Tai padeda išvengti situacijų, kai paraiška atmetama dėl nesuderinamų finansavimo sąlygų.

    Ką būtina nurodyti paraiškoje?

    Paraiškoje reikia aprašyti planuojamų priemonių pobūdį, terminus ir apimtis, taip pat pateikti lėšų poreikį su sąmata. Kadangi finansavimas vykdomas kompensavimo būdu, vertinant paraišką svarbu, ar numatyti veiksmai yra realistiški ir pagrįsti.

    Kartu su paraiška būtina pateikti žemės sklypo planą ar schemą, kurioje matytųsi planuojamos prevencinės priemonės, taip pat detalų numatomų darbų aprašymą su preliminariais skaičiavimais. Taip pat reikalingi dokumentai, patvirtinantys nuosavybės, valdymo ar naudojimo teisę į sklypą.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metų birželio 5 dienos Biržų rajono savivaldybės administracijoje, Vytauto g. 59, Biržuose, Viešosios tvarkos skyriuje 316 kabinete (trečiame aukšte). Paraiškas galima teikti ir elektroniniu paštu ekologas@birzai.lt.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai kviečiami kreiptis telefonu +370 615 15 469 arba elektroniniu paštu ekologas@birzai.lt. Savivaldybė primena, kad sprendimą dėl kompensavimo lems ne tik paraiškos turinys, bet ir vėliau pateikti faktinių išlaidų dokumentai.

  • Žolės deginimas kasmet baigiasi gaisrais: kodėl tai draudžiama, kokios baudos ir kaip elgtis pamačius liepsną

    Žolės deginimas kasmet baigiasi gaisrais: kodėl tai draudžiama, kokios baudos ir kaip elgtis pamačius liepsną

    Sausos žolės deginimas pavasarį ir rudenį vis dar išlieka viena dažniausių atviros ugnies sukeltų nelaimių priežasčių. Priešgaisrinė apsauga nuolat pabrėžia, kad pakanka menkos kibirkšties ar vėjo gūsio, jog liepsna per kelias minutes persimestų į mišką, durpyną ar gyvenamąsias sodybas.

    Tokie gaisrai pavojingi ne tik turtui. Ugnis naikina pievų ir miškų gyvūniją, o dūmai blogina oro kokybę ir kelia riziką eismo saugumui, ypač atvirose vietovėse prie kelių.

    Kodėl žolės deginti negalima?

    Dažnai klaidingai manoma, kad žolės deginimas padeda „atgaivinti“ dirvą, tačiau realybėje ugnis sunaikina paviršinį dirvožemio sluoksnį, mikroorganizmus ir naudingąją vabzdžių įvairovę. Be to, džiūstančiose pievose ugnis plinta itin greitai, o jos suvaldymas tampa sudėtingas net atvykus ugniagesiams.

    Priešgaisrinės taisyklės taip pat numato, kad net ir deginant augalines atliekas leistinose situacijose būtina įvertinti sąlygas: vėjo stiprumą, kryptį ir aplink esančius statinius ar degias medžiagas. Praktikoje būtent neįvertintos sąlygos ir tampa pagrindine nelaimių priežastimi.

    Kada leidžiama deginti augalines atliekas?

    Miestuose draudžiama deginti šiukšles ir gamtinės kilmės atliekas, tokias kaip lapai ar šakos, nes joms skirtos žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės ir kiti tvarkymo būdai. Kaimo vietovėse sausą žolę ir nukritusius lapus galima deginti tik sugrėbus į krūvą ir laikantis atstumų nuo pastatų bei degių konstrukcijų.

    Taip pat draudžiama deginti surinktas augalines atliekas ant sausos žolės, miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arti tokių teritorijų. Saugumo reikalavimai numato, kad deginimas turi vykti kontroliuojamai, turint priemonių ugniai užgesinti ir nuolat prižiūrint laužą.

    Ką daryti pamačius degančią žolę?

    Pamačius degančią žolę svarbiausia įvertinti, ar galima veikti saugiai. Nedidelę liepsną kartais pavyksta užgesinti užplakant šakomis, užtrypiant ar užpilant žemėmis, smėliu arba vandeniu, tačiau tai galima daryti tik tada, kai ugnis dar neįsismarkavusi ir nėra pavojaus žmogui.

    Jei matyti, kad liepsna plinta, pučia stipresnis vėjas arba šalia yra miškas, pastatai ar degios medžiagos, delsti negalima. Tokiais atvejais reikia nedelsiant skambinti telefonu 112, tiksliai nurodyti vietą ir, jei įmanoma, perspėti netoliese esančius žmones pasitraukti į saugią zoną.

    Miške laužus leidžiama kurti tik specialiai įrengtose ir pažymėtose laužavietėse. Baigus kūrenti, žarijas būtina kruopščiai užpilti vandeniu arba žemėmis, kol jos visiškai nustos rusenusios, nes net maža žarija sausu oru gali virsti miško gaisru.

    Už gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą ir sausos žolės deginimą gali būti taikomos piniginės baudos, o sukėlus gaisrą atsakomybė griežtėja. Be to, degintojui gali tekti atlyginti aplinkai padarytą žalą ir kompensuoti sunaikinto svetimo turto nuostolius.

    Priešgaisrinė apsauga ragina gyventojus elgtis atsakingai ir rinktis saugius atliekų tvarkymo būdus, o pastebėjus ugnį nedelsiant reaguoti. Laiku perduotas pranešimas ir atsargus elgesys dažnai lemia, ar incidentas baigsis menku plotu, ar virs dideliu gaisru.

  • Balandžio 30 dieną – bendras komitetų posėdis: biudžetas, ekonomika, aplinka ir švietimo klausimai

    2026 metais balandžio 30 dieną 9.00 valandą vyks bendras Biudžeto, ekonomikos, aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų bei Švietimo, kultūros, sveikatos ir socialinės apsaugos komitetų posėdis.

    Toks formatas paprastai pasirenkamas tada, kai svarstomi kelioms sritims vienu metu aktualūs klausimai ir sprendimams reikia suderinto požiūrio į finansavimą, teisės aktų taikymą ir poveikį gyventojams.

    Šįkart posėdyje vienoje darbotvarkėje sujungiamos viešųjų finansų, ekonomikos, aplinkosaugos ir kaimo reikalų temos kartu su švietimo, kultūros, sveikatos bei socialinės apsaugos klausimais, todėl tikėtina, kad dėmesys bus skiriamas ir prioritetų derinimui.

    Posėdžio darbotvarkė skelbiama savivaldybės kanaluose, o ją peržiūrėti verta iš anksto, nes nuo joje numatytų sprendimų dažnai priklauso tiek lėšų paskirstymo kryptys, tiek praktiniai įgyvendinimo terminai.

    Gyventojams, bendruomenėms ir suinteresuotoms organizacijoms rekomenduojama sekti oficialią informaciją dėl galimų darbotvarkės patikslinimų ir vėlesnių sprendimų įgyvendinimo eigos.