CP v2

Tag: Aplinkos apsaugos agentūra

  • Klaipėdos CO2 terminalui duotas aplinkosauginis „žalias šviesoforas“: kada jis pradės veikti

    Klaipėdos CO2 terminalui duotas aplinkosauginis „žalias šviesoforas“: kada jis pradės veikti

    Aplinkos apsaugos agentūra patvirtino planuojamo anglies dioksido (CO2) perkrovos terminalo Klaipėdoje poveikio aplinkai vertinimo programą. Projektą numatoma įgyvendinti KN Energies infrastruktūroje, o patvirtinta programa atveria kelią išsamesniems vertinimams ir konkretiems projektavimo sprendimams.

    Pagal patvirtintą programą rangovas „Sweco Lietuva“ vertins, kokį poveikį statybos ir vėlesnė terminalo eksploatacija galėtų turėti aplinkai bei visuomenės sveikatai. Į vertinimą bus integruotos ir gyventojų bei institucijų pastabos, surinktos viešinimo metu.

    Kaip veiktų CO2 grandinė

    Terminalas yra CCS Baltic Consortium iniciatyvos dalis, kurios tikslas – sukurti pilną anglies dioksido surinkimo, paruošimo, logistikos ir ilgalaikio saugojimo grandinę Baltijos regione. Tokia grandinė paprastai prasideda pramonės įmonėse, kur CO2 atskiriamas nuo dūmų dujų, o vėliau paruošiamas transportavimui.

    Numatoma, kad surinktas CO2 būtų suskystinamas ir per Klaipėdą perkraunamas tolesniam gabenimui į nuolatinio saugojimo vietas. Projekte minimas sprendinys – CO2 transportas į geologines saugyklas po Šiaurės jūros dugnu, kur tokio tipo saugojimas vystomas jau ne vienerius metus.

    Finansavimas ir terminai

    Lietuvos Vyriausybė 2026 metais gegužę šiam objektui suteikė nacionalinės svarbos projekto statusą. Tai paprastai reiškia didesnį valstybės dėmesį koordinuojant procesus ir suderinant sprendimus tarp institucijų.

    Projektas iš dalies bendrai finansuojamas Europos Sąjungos pagal Connecting Europe Facility (CEF) Energy priemonę. Terminalo veiklos pradžia šiuo metu numatoma 2032 metais, tačiau reali eiga priklausys nuo poveikio aplinkai vertinimo išvadų, leidimų, techninių sprendimų ir pramonės klientų poreikio.

    „Tai bus pirmoji tokio tipo infrastruktūra Baltijos šalyse, sudarysianti sąlygas spartesnei pramonės dekarbonizacijai Lietuvoje ir visame regione“, – sakė KN Energies naujų energijos šaltinių vadovė Rūta Tumėnienė.

    Pasak jos, terminalas turėtų stiprinti regiono konkurencingumą, nes padėtų pramonės įmonėms modernizuotis ir mažinti išmetimus. Taip pat akcentuojama, kad projektas gali prisidėti prie darbo vietų kūrimo, investicijų pritraukimo ir klimato neutralumo tikslų įgyvendinimo.

  • Vilniuje planuoja pertvarką katilinėje: 465 MW istorija baigsis, o šalia namų atsiras biokuro katilas

    PAV startas: kas ir kur planuojama

    Vilniuje pradedamas poveikio aplinkai vertinimas dėl rajoninės katilinės Nr. 8 rekonstrukcijos Ateities gatvėje. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius yra AB „Miesto gijos“, o PAV dokumentus rengia UAB „DGE Baltic Soil and Environment“.

    Rekonstrukcija numatoma sklype Ateities g. 12, Vilniuje. Artimiausias gyvenamasis namas Didlaukio g. 65 yra maždaug už 48 metrų nuo sklypo ribos, todėl triukšmo, kvapų ir oro taršos klausimai vertinime bus ypač jautrūs.

    Kas pasikeis katilinėje

    Pagrindinis planuojamas pokytis – iki 22 MW nominalios šiluminės galios biokuru kūrenamo katilo įrengimas. Nurodoma, kad kartu su kondensaciniu ekonomaizeriu bendra šio sprendinio šiluminė galia galėtų siekti iki 27,5 MW.

    Tuo pačiu būtų demontuojami trys esami 116,3 MW galios KVGM-100 tipo katilai, taip pat du užkonservuoti ir nebeeksploatuojami 15 MW garo katilai. Du esami gamtinėmis dujomis kūrenami katilai po 58,13 MW būtų paliekami eksploatacijai.

    Po rekonstrukcijos bendra katilinės nominali kurą deginančių įrenginių šiluminė galia, kaip nurodoma pranešime, sumažėtų nuo 465,2 MW iki 138,26 MW. Planuojamas metinis šilumos energijos kiekis visoje katilinėje siektų 173 854 MWh.

    Ko bus ieškoma vertinime

    Aplinkos apsaugos agentūra 2026 metais priėmė atrankos išvadą, kad šiai veiklai privalomas poveikio aplinkai vertinimas. PAV metu turi būti vertinama, ar sprendiniai atitiks aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo, gaisrinės ir civilinės saugos reikalavimus.

    Ataskaitoje numatoma nagrinėti kelias alternatyvas, įskaitant nulinę alternatyvą, vietos ir techninius sprendinius bei poveikį aplinkai mažinančias priemones. Tokiuose projektuose paprastai didžiausias dėmesys skiriamas kietųjų dalelių ir azoto oksidų emisijoms, transporto srautams dėl kuro tiekimo, triukšmui ir kvapams.

    Taip pat nurodomas kontekstas, svarbus vertinant teritorinį jautrumą: Vilniaus Kalvarijų kompleksas yra apie 1,2 kilometro atstumu, Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustinis – apie 630 metrų, o Natura 2000 teritorija Neries upė – apie 1,7 kilometro nuo planuojamos vietos.

    Kas sprendžia ir kaip įsitraukti visuomenei

    PAV procese pagal kompetenciją dalyvauja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

    Poveikio aplinkai vertinimą koordinuoja ir galutinį sprendimą dėl PAV priima Aplinkos apsaugos agentūra. Sprendimas gali būti teigiamas, leidžiantis tęsti leidimų išdavimo procedūras, arba neigiamas, kai veiklai leidimai neišduodami.

    Gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys gali teikti pasiūlymus dėl pradėto PAV per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje dienos, skaičiuojant nuo kitos dienos. Praktikoje tai yra vienas ankstyviausių etapų, kai verta kelti klausimus dėl emisijų, triukšmo valdymo, kuro tiekimo logistikos ir planuojamų taršos mažinimo technologijų.

  • Subačiuje planuojama didelių gabaritų atliekų aikštelė: paskelbta atrankos dėl PAV informacija

    Subačiuje, Biržų gatvėje 84A, planuojama įrengti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, todėl parengta ir viešai paskelbta atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo informacija. Dokumentą parengė MB „Viaconsult“, o planuojamos ūkinės veiklos organizatorius yra UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“.

    Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo taikoma siekiant įvertinti, ar konkrečiam projektui būtina atlikti pilną poveikio aplinkai vertinimą. Vertinant atrankos medžiagą paprastai nagrinėjami tokie aspektai kaip triukšmas, kvapai, dulkėtumas, transporto srautai, galimos taršos rizikos ir poveikis aplinkiniams gyventojams bei teritorijos naudojimui.

    Aplinkos apsaugos agentūra informaciją apie šį projektą paskelbė 2026 metų gegužės 8 dieną. Nuo kitos darbo dienos pradedamas skaičiuoti terminas, per kurį visuomenė gali teikti pastabas ir pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir planuojamos veiklos poveikio aplinkai.

    Pasiūlymai priimami 10 darbo dienų, o pateiktos pastabos turi būti įvertintos priimant atrankos išvadą. Agentūrai priėmus sprendimą, atrankos išvada ir, kai taikoma, patikslinta atrankos informacija bus paskelbta viešai, o pasiūlymus pateikusiems asmenims bus pranešta, kaip jų argumentai įvertinti.

    Tokio tipo atliekų aikštelės savivaldybėms dažniausiai reikalingos tam, kad didelių gabaritų atliekos būtų surenkamos atskiroje vietoje ir nepatektų į mišrių atliekų konteinerius ar nelegalius sąvartynus. Praktikoje tai gali padėti gerinti atliekų surinkimo tvarką, tačiau kartu kelia klausimų dėl vietos parinkimo, logistikos ir galimo poveikio kaimynystei, todėl visuomenės įsitraukimas atrankos etape laikomas svarbia proceso dalimi.

  • Vilniaus rajone po gyventojų skundų griežtinama taršių įmonių kontrolė: daugiau matavimų ir sprendimų

    Vilniaus rajone po gyventojų skundų griežtinama taršių įmonių kontrolė: daugiau matavimų ir sprendimų

    Vilniaus rajono savivaldybėje gegužės 29 dieną įvyko savivaldybės, Aplinkos apsaugos agentūros, Aplinkos apsaugos departamento ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų susitikimas. Jo metu aptarta rajone veikiančių taršių įmonių priežiūra ir priemonės, kurios turėtų sumažinti poveikį aplinkai bei gyventojų sveikatai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad taršos kontrolė ir rizikų valdymas nėra vienos institucijos atsakomybė, todėl siekiama nuolatinio tarpinstitucinio koordinavimo. Toks formatas leidžia greičiau sutarti dėl papildomų patikrinimų, duomenų apsikeitimo ir konkrečių veiksmų, kai skundai kartojasi.

    Dėmesys Pagirių pramonei

    Išskirtinis dėmesys šiuo metu nukreiptas į Pagirių seniūnijoje veikiančias pramonės įmones, dėl kurių gyventojai teikia skundus. Savivaldybė nurodo, kad dėl įmonės „Donteks“ veiklos nusiskundimai vis dar fiksuojami, todėl su atsakingomis institucijomis suderintos papildomos kontrolės priemonės.

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras planuoja atlikti kvapų sklaidos modeliavimą, kuris turėtų padėti iš naujo įvertinti situaciją ir galimą poveikį aplinkiniams gyventojams. Tokie vertinimai paprastai remiasi meteorologiniais duomenimis, taršos šaltinių parametrais ir leidžia tiksliau identifikuoti kritines vietas bei laikotarpius.

    Susitikime aptarta ir bendrovės „Homanit Lietuva“ veikla: įmonė jau įgyvendino dalį technologinių sprendimų, taip pat atliko aplinkos oro taršos šaltinių inventorizaciją. Aplinkos apsaugos agentūra vertina pateiktus duomenis, o nuo rezultatų gali priklausyti tolimesni reikalavimai ar papildomos sąlygos.

    Kas keičiasi Skaidiškėse ir nuotekų ūkyje

    Susitikimo metu apžvelgta situacija Skaidiškėse, kur anksčiau veikė taršą kėlusios įmonės. Aplinkosaugininkų teigimu, teritorija sutvarkyta, o bendrovės „EKO Perdirbimas“ ir „RetroPlast“ taršią veiklą iškėlė iš šios zonos, todėl naujų skundų dėl taršos nebegaunama.

    Atskirai aptarta nuotekų valymo įrenginių situacija Skaidiškėse, Nemėžyje ir Mickūnuose. Savivaldybė nurodo, kad, vertinant esamą įrenginių būklę ir siekiant mažinti taršos riziką, Mickūnuose ir Nemėžyje numatyti infrastruktūros atnaujinimo sprendimai, kurie turėtų prisidėti prie stabilesnio ir kokybiškesnio paslaugų teikimo.

    Daugiau oro ir triukšmo matavimų

    Siekiant aiškesnio vaizdo apie oro taršą, Vilniaus rajone planuojama stiprinti stebėseną. Savivaldybė skelbia, kad vasarą kiekvienoje seniūnijoje turėtų atsirasti indikatoriniai matuokliai, o Pagiriuose, Durpių ir Pagirių gatvių sankryžoje, planuojama įrengti oro kokybės stebėjimo stotelę, skirtą kietųjų dalelių koncentracijai matuoti.

    Tokie matavimai padeda atskirti galimus taršos šaltinius, įvertinti sezoniškumą ir pagrįsti sprendimus dėl prevencijos priemonių. Savivaldybė taip pat nurodo, kad, atsižvelgiant į bendruomenės keliamus klausimus dėl papildomo triukšmo Pagiriuose, planuojama įrengti ir triukšmo matavimo stotelę.

    Be to, aptartos galimybės ateityje naujakuriams pateikti daugiau duomenų apie aplinkos kontekstą, kad planuojantys įsikurti rajone galėtų geriau įsivertinti pramoninių teritorijų kaimynystę. Tokia praktika vis dažniau taikoma savivaldybėse, kai siekiama sumažinti konfliktus ir užtikrinti skaidresnę informaciją apie galimus veiksnius, darančius įtaką gyvenimo kokybei.

    Tą pačią dieną gautas ir pranešimas apie Skaidiškėse vykdytą medžių kirtimą Rudaminos gatvėje. Apie situaciją informuotas Aplinkos apsaugos departamentas, o savivaldybė teigia bendradarbiaujanti su atsakingomis institucijomis, kad būtų įvertintas darbų teisėtumas ir aplinkybės.

    „Efektyvi aplinkosauginė priežiūra ir poveikio visuomenės sveikatai suvaldymas yra ne vienos įstaigos darbas, tam būtinas glaudus visų institucijų įsitraukimas“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

  • Kėdainių rajone planuojama didelių gabaritų atliekų aikštelė: pradėta atranka dėl poveikio aplinkai

    Kėdainių rajone planuojama didelių gabaritų atliekų aikštelė: pradėta atranka dėl poveikio aplinkai

    Aplinkos apsaugos agentūra 2026 metų gegužės 20 dieną paskelbė informaciją apie pradėtą atranką, ar planuojamai ūkinei veiklai reikalingas poveikio aplinkai vertinimas. Atranka susijusi su didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės įrengimu Kėdainių rajone.

    Planuojamos veiklos organizatorius – VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras. Numatyta vieta – Paupio g. 6, Aušros kaimas, Dotnuvos seniūnija, Kėdainių rajono savivaldybė.

    Kas yra atranka dėl PAV?

    Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo yra procedūra, kurios metu sprendžiama, ar konkrečiam projektui būtinas pilnas PAV. Vertinama, ar veikla pagal mastą, vietą ir galimas sąsajas su aplinka gali sukelti reikšmingą poveikį.

    Jeigu atrankos metu nustatoma, kad poveikis gali būti reikšmingas, tuomet pradedamas pilnas poveikio aplinkai vertinimas su išsamesnėmis studijomis ir platesnėmis viešinimo procedūromis. Jei reikšmingo poveikio tikimybė nepatvirtinama, projektas gali judėti toliau su kitais reikalingais leidimais ir suderinimais.

    Kaip gyventojai gali pateikti pastabas?

    Pasiūlymus dėl pateiktos atrankos informacijos ir dėl to, ar planuojamai veiklai reikalingas poveikio aplinkai vertinimas, visuomenė gali teikti Aplinkos apsaugos agentūrai. Terminas – per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo, skaičiuojant nuo kitos darbo dienos.

    Agentūra nurodo, kad priimta atrankos išvada ir, kai taikoma, papildyta atrankos informacija bus paskelbta viešai. Pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės nariams bus pranešta raštu, kaip jų argumentai įvertinti priimant sprendimą.

    Kodėl tokie projektai sulaukia dėmesio?

    Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės yra svarbi savivaldybių atliekų tvarkymo infrastruktūros dalis, nes leidžia patogiai priduoti baldus, buitinę įrangą ir kitas didesnes atliekas. Kartu tokios aikštelės kelia ir praktinių klausimų dėl transporto srautų, triukšmo, dulkių, kvapų rizikos, darbo laiko, vizualinio poveikio bei paviršinių nuotekų surinkimo.

    Dėl to atrankos etape dažnai daugiausia dėmesio skiriama numatomoms taršos prevencijos priemonėms ir teritorijos parinkimo motyvams. Šie aspektai ir gyventojų pastabos paprastai tampa svarbia dalimi sprendžiant, ar reikia pilno poveikio aplinkai vertinimo.

  • „Litgrid“ 330 kV linijos Ignalinos AE–Utena rekonstrukcija: pradėta atranka dėl poveikio aplinkai

    „Litgrid“ 330 kV linijos Ignalinos AE–Utena rekonstrukcija: pradėta atranka dėl poveikio aplinkai

    Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo, susijusią su AB „Litgrid“ planuojama 330 kV elektros perdavimo oro linijos Ignalinos AE–Utena rekonstrukcija. Atrankos dokumentus parengė UAB „Corpi“.

    Planuojama ūkinė veikla numatyta Utenos, Zarasų ir Ignalinos rajonų bei Visagino savivaldybės teritorijose. Rekonstruojamos linijos trasos ilgis siekia apie 64,21 kilometro.

    Ką reiškia atranka dėl PAV?

    Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo yra procedūra, kurios metu vertinama, ar planuojamai veiklai privalomas pilnas poveikio aplinkai vertinimas. Tokia atranka dažnai taikoma didelės apimties infrastruktūros projektams, kai poveikis gali priklausyti nuo darbų apimties, vietovės jautrumo ir taikomų aplinkosauginių priemonių.

    Elektros perdavimo linijų rekonstrukcija paprastai apima esamų atramų, laidų ar kitų elementų atnaujinimą bei darbų organizavimą taip, kad būtų užtikrintas sistemos patikimumas. Kartu vertinama, ar darbai gali turėti reikšmingą poveikį kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, triukšmui ar gyventojų interesams konkrečiose vietovėse.

    Kur ir kada galima teikti pasiūlymus?

    Informacijos paskelbimo data Aplinkos apsaugos agentūroje yra 2026 metų gegužės 12 dieną. Nuo kitos darbo dienos skaičiuojamas 10 darbo dienų terminas, per kurį visuomenė gali teikti pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir, jei aktualu, dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo.

    Pasiūlymai teikiami Aplinkos apsaugos agentūrai nurodytais kontaktais. Agentūra taip pat skelbs priimtą atrankos išvadą, o jei atrankos informacija bus tikslinama ar pildoma, visuomenei bus pateikta ir atnaujinta medžiaga susipažinti.

    Kodėl tai aktualu regionui?

    330 kV perdavimo tinklas yra viena svarbiausių elektros sistemos dalių, todėl linijų rekonstrukcija paprastai siejama su patikimumo didinimu ir gedimų rizikos mažinimu. Tokie projektai taip pat vertinami platesniame energetikos modernizavimo kontekste, kai prioritetu tampa saugus sistemos darbas ir stabilus elektros perdavimas.

    Visagino savivaldybės administracija nurodo, kad informacija ir vizualinė medžiaga pateikiama visuomenei susipažinti, o suinteresuoti gyventojai kviečiami aktyviai dalyvauti procedūroje ir teikti argumentuotus pasiūlymus nustatytais terminais.

  • Ignalinos AE–Utena 330 kV linijos rekonstrukcija: ką žinoti gyventojams ir kaip teikti pastabas

    Ignalinos AE–Utena 330 kV linijos rekonstrukcija: ką žinoti gyventojams ir kaip teikti pastabas

    Kas planuojama rekonstruoti?

    Aplinkos apsaugos agentūra 2026 metų gegužės 12 dieną paskelbė informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo, susijusią su AB „Litgrid“ planuojama ūkine veikla. Ji apima 330 kV elektros perdavimo oro linijos Ignalinos AE–Utena rekonstravimą.

    Pagal pateiktą informaciją planuojamos rekonstruoti linijos trasa driekiasi per Utenos rajono, Zarasų rajono, Ignalinos rajono savivaldybių ir Visagino savivaldybės teritorijas. Nurodomas trasos ilgis siekia apie 64,21 kilometro.

    Kam skirta atranka dėl PAV?

    Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo yra procedūra, kuria nustatoma, ar konkrečiai planuojamai veiklai privalomas pilnas poveikio aplinkai vertinimas. Toks vertinimas paprastai siejamas su galimu poveikiu kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, triukšmui, vizualinei aplinkai ir kitais aspektais, kurie aktualūs linijiniams infrastruktūros objektams.

    Elektros perdavimo tinklo rekonstravimas dažniausiai reiškia esamos infrastruktūros atnaujinimą, tačiau praktikoje darbai gali apimti atramų keitimą, atskirų ruožų pertvarkymą ar technologinių sprendinių modernizavimą. Dėl to suinteresuota visuomenė turi galimybę susipažinti su atrankos dokumentais ir pateikti motyvuotas pastabas.

    Kaip ir per kiek laiko teikti pasiūlymus?

    Pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir dėl to, ar planuojamai ūkinei veiklai turėtų būti taikomas poveikio aplinkai vertinimas, galima teikti Aplinkos apsaugos agentūrai. Pasiūlymai priimami per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo dienos, terminą pradedant skaičiuoti kitą darbo dieną po paskelbimo.

    Pasiūlymai teikiami raštu Aplinkos apsaugos agentūrai adresu A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, taip pat el. paštu aaa@gamta.lt arba telefonu +370 682 92653. Teikiant pastabas rekomenduojama aiškiai nurodyti, kuri dokumento ar planuojamos veiklos dalis kelia klausimų, ir pateikti argumentus, kuo remiantis siūloma atlikti papildomą vertinimą ar patikslinimus.

    Priėmus atrankos išvadą, ji ir, kai taikoma, papildyta atrankos informacija bus paskelbta Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje. Pasiūlymus pateikusiems visuomenės atstovams agentūra praneša raštu, kaip pateiktos pastabos įvertintos priimant sprendimą.

    „Kuo konkrečiau suformuluotos pastabos, tuo lengviau įvertinti, ar planuojamai veiklai reikia papildomų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų“, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros atstovas.

  • Kelio Molėtai–Anykščiai ruožo rekonstrukcijai pradėta PAV atranka: gyventojai kviečiami teikti pastabas

    Kelio Molėtai–Anykščiai ruožo rekonstrukcijai pradėta PAV atranka: gyventojai kviečiami teikti pastabas

    Aplinkos apsaugos agentūra 2026 metų gegužės 13 dieną paskelbė atrankos informaciją dėl poveikio aplinkai vertinimo kelio rekonstrukcijos projektui. Procedūra pradėta dėl valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 119 Molėtai–Anykščiai ruožo rekonstravimo.

    Planuojama ūkinė veikla apima kelio ruožą nuo 28,169 iki 36,056 kilometro. Nurodoma, kad darbai numatyti Anykščių rajone, Skiemonių seniūnijoje, o planų organizatorius yra AB „Via Lietuva“.

    PAV atranka yra etapas, per kurį vertinama, ar planuojamai veiklai privalomas pilnas poveikio aplinkai vertinimas. Tokiuose kelių rekonstrukcijos projektuose dažniausiai nagrinėjami triukšmo, oro taršos, vandens telkinių apsaugos, biologinės įvairovės ir eismo srautų pokyčių klausimai.

    Kaip ir iki kada teikti pasiūlymus?

    Gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai gali teikti Aplinkos apsaugos agentūrai. Terminas yra 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo, skaičiuojant nuo kitos darbo dienos.

    Pasiūlymus galima pateikti raštu Agentūrai adresu A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, taip pat elektroniniu paštu arba telefonu, kaip nurodyta Agentūros kontaktuose. Agentūra informuoja, kad priėmus atrankos išvadą ji bus paskelbta interneto svetainėje visuomenei susipažinti.

    Kas bus po atrankos?

    Priimtoje atrankos išvadoje bus nurodyta, ar šiam kelio rekonstrukcijos projektui reikia pilno PAV. Jei atrankos informacija bus papildyta, atnaujinti dokumentai taip pat bus skelbiami, o pasiūlymus pateikusiems asmenims bus pranešta, kaip jų pastabos įvertintos.

    Tokia tvarka siekiama užtikrinti, kad dar iki darbų pradžios būtų įvertintos galimos reikšmingos pasekmės aplinkai ir gyventojų gyvenimo kokybei. Kelių rekonstrukcijų atvejais viešas įsitraukimas dažnai padeda tikslinti sprendinius dėl triukšmo mažinimo, lietaus nuotekų tvarkymo ar saugesnių jungčių vietos bendruomenėms.

  • Vilniaus regiono sąvartynui atnaujinamas TIPK leidimas: Aplinkos apsaugos agentūra laukia pastabų iki gegužės 28 dienos

    Aplinkos apsaugos agentūra informuoja gavusi UAB „VAATC“ patikslintą paraišką pakeisti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą Vilniaus regioniniam nepavojingų atliekų sąvartynui. Sąvartynas eksploatuojamas Vidugirio kaime, Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje.

    Patikslinta paraiška reiškia, kad anksčiau pateikta informacija buvo papildyta arba patikslinta pagal institucijų pastabas, pasikeitusius reikalavimus ar planuojamus veiklos pokyčius. TIPK leidimas yra vienas pagrindinių dokumentų, apibrėžiančių, kokiomis sąlygomis leidžiama vykdyti veiklą, turinčią poveikį aplinkai, ir kokios taršos prevencijos priemonės privalomos.

    Iki kada ir kur teikti pastabas?

    Gyventojai, bendruomenės ir suinteresuotos organizacijos kviečiami teikti pasiūlymus bei pastabas dėl patikslintos paraiškos Aplinkos apsaugos agentūrai. Pastabos priimamos iki gegužės 28 dienos.

    Pastabas galima pateikti agentūrai nurodytais kontaktais, įskaitant adresą Juozapavičiaus g. 9 Vilniuje ir viešai skelbiamus ryšio kanalus. Agentūra taip pat nurodo, kad su paraiška galima susipažinti jos interneto svetainėje, tačiau viešame pranešime pateikta nuoroda į išorinius dokumentus šiame tekste neperduodama.

    Ką praktikoje reiškia TIPK leidimo keitimas?

    TIPK leidimų keitimas dažniausiai susijęs su veiklos apimčių, technologinių sprendimų, taršos mažinimo priemonių ar monitoringui taikomų reikalavimų patikslinimu. Tokiais atvejais institucija vertina, ar atnaujinti sprendiniai atitinka aplinkosauginius standartus ir geriausiai prieinamas technologijas.

    Viešas pastabų teikimas yra svarbi procedūros dalis, leidžianti įvertinti vietos bendruomenių ir kitų suinteresuotų pusių argumentus dar prieš priimant galutinį sprendimą. Agentūra, išnagrinėjusi gautas pastabas, gali prašyti pareiškėjo papildomos informacijos arba numatyti papildomas sąlygas leidime.

  • Kėdainių rajone planuojama didelių gabaritų atliekų aikštelė: pradedama atranka dėl poveikio aplinkai

    Kėdainių rajone planuojama didelių gabaritų atliekų aikštelė: pradedama atranka dėl poveikio aplinkai

    Aplinkos apsaugos agentūra 2026 metų gegužės 7 dieną paskelbė informaciją apie pradedamą atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, susijusią su planuojama ūkine veikla Kėdainių rajone. Numatyta įrengti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę Šėtos gatvėje, Aristavos kaime, Vilainių seniūnijoje.

    Planuojamos veiklos organizatorius – VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras. Atrankos procedūra reiškia, kad vertinama, ar konkrečiam projektui privalomas pilnas poveikio aplinkai vertinimas, ar pakanka atrankos išvados su nustatytomis sąlygomis.

    Tokios aikštelės paprastai skirtos gyventojams ir įmonėms patogiau priduoti didelių matmenų atliekas, pavyzdžiui, senus baldus, čiužinius, kilimus, langų rėmus ar kitas stambias buitines atliekas. Praktikoje tai gali mažinti nelegalių sąvartynų riziką ir gerinti atliekų surinkimo infrastruktūros prieinamumą, tačiau kartu keliami ir klausimai dėl triukšmo, transporto srautų bei galimų kvapų ar dulkių.

    Gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys gali teikti pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) dėl to, ar projektui turėtų būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Pasiūlymai priimami per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo, terminą skaičiuojant nuo kitos darbo dienos.

    Aplinkos apsaugos agentūra, priėmusi atrankos išvadą, ją paskelbs viešai, o pasiūlymus pateikusiems asmenims bus pranešta raštu, kaip jų pastabos įvertintos. Jei atrankos informacija būtų tikslinama ar pildoma, papildyta medžiaga taip pat bus skelbiama visuomenei susipažinti.

    Atrankos dokumentai skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, poveikio aplinkai vertinimo skiltyje. Viešas susipažinimas su informacija ir aktyvus pastabų teikimas yra vienas pagrindinių būdų bendruomenei įsitraukti į sprendimus, galinčius turėti įtakos gyvenamajai aplinkai.