CP v2

Tag: Aplinkos apsaugos departamentas

  • „Energesman“ kaltina Vilniaus valdžią: po susitikimų su „Icor“ prasidėjo atliekų krizė

    Vilniaus atliekų tvarkymo grandinėje įsiplieskęs konfliktas tarp bendrovės „Energesman“ ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) įgauna naują toną. Įmonė teigia, kad krizę sukėlė ne jos finansinė padėtis, o pasikeitusi Vilniaus miesto savivaldybės laikysena ir sprendimai, priimti po politinių bei verslo susitikimų.

    Pasak „Energesman“ vadovo Algirdo Blazgio, pavasarį pradėjus kisti savivaldybės pozicijai, esą atsirado ir tikslas perimti rūšiavimo gamyklos eksploatavimą bei jos atstatymo procesą. Bendrovė tvirtina, kad naujas VAATC vadovas atėjo į pareigas jau turėdamas parengtą veiksmų planą, o realus bendradarbiavimas ėmė trūkinėti.

    Ginčas dėl sutarčių ir mokėjimų

    „Energesman“ teigimu, VAATC sustabdė atsiskaitymus už jau suteiktas paslaugas ir modernizavimo darbus, o tai, įmonės vertinimu, staiga pavertė situaciją kritine. Bendrovė nurodo, kad VAATC iki šiol yra skolingas 6,13 mln. eurų, todėl smarkiai sumažėjo galimybės užtikrinti nepertraukiamą atliekų tvarkymą ir tęsti infrastruktūros atkūrimą.

    Įmonė taip pat nesutinka su viešai vartojamu terminu avansai, pabrėždama, kad kalba eina apie atsiskaitymus už jau atliktus darbus. Bendrovė tikina siūliusi sprendimus, įskaitant trišalius susitarimus dėl tiesioginių mokėjimų įrangos gamintojams, tačiau esą VAATC jų neįgyvendino.

    Įtarimai institucijų vertinimais

    „Energesman“ kritikuoja Aplinkos apsaugos departamento teiginius dėl neva gamyklos teritorijoje laikytų nerūšiuotų mišrių komunalinių atliekų. Bendrovė tai vadina nepagrįstais kaltinimais ir tvirtina negavusi oficialių dokumentų, kurie patvirtintų tokią versiją.

    Įmonė kelia klausimų ir dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento veiksmų. Pasak „Energesman“, neplaninio patikrinimo išvados sutapo su sutarčių nutraukimo momentu, o dalis reikalavimų, bendrovės teigimu, praktiškai neįgyvendinami, kol pastatas nėra atstatytas po gaisro.

    Kainos gyventojams ir teisiniai veiksmai

    Bendrovė įspėja, kad sutrikimai reiškia brangesnį atliekų tvarkymą, nes dalis srautų nukreipiami į alternatyvius sprendimus. „Energesman“ tvirtina, kad dėl to atliekos esą tvarkomos 2–3 kartus brangiau, o kainų augimas anksčiau ar vėliau gali atsispindėti ir gyventojams pateikiamose sąskaitose.

    „Meras bei jo komanda dabar tiesiog bando pateisinti savo veiksmus, kuriais pablogino situaciją Vilniaus regiono gyventojams“, – sakė A. Blazgys.

    Įmonė praneša jau pradėjusi penkias bylas prieš VAATC ir Vilniaus miesto savivaldybę, taip pat kreipėsi į prokuratūrą. „Energesman“ laikosi pozicijos, kad atliekų gamyklos eksploatavimo ir modernizavimo sutartys yra galiojančios, o preliminariai skaičiuojami nuostoliai gali siekti apie 20 mln. eurų.

    Atliekų tvarkymo sektoriuje tokie ginčai paprastai turi platesnį poveikį nei vienas kontraktas, nes nuo rūšiavimo ir perdirbimo pajėgumų priklauso viso regiono komunalinių atliekų srautai, logistika ir galutinės paslaugos kainos. Kol teisiniai procesai tęsiasi, pagrindiniu klausimu išlieka tai, kaip greitai bus stabilizuota infrastruktūra ir užtikrintas skaidrus atsiskaitymų bei atsakomybių pasidalijimas.

  • Užsakė išvežimą per „Facebook“, bet šiukšlės baigėsi miške: kelionė per tris rajonus

    Gedinčių miške Šiaulių rajone Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio darbuotojai aptiko apie 5 kubinius metrus neteisėtai išpiltų buitinių atliekų. Apžiūrint krūvą rasti dokumentai leido atsekti neįprastą maršrutą, kuriuo šiukšlės pasiekė mišką.

    Surinkus pirminę informaciją paaiškėjo, kad atliekos buvo atgabentos iš Skuodo rajono, o joms vežti naudotas mikroautobusas, išnuomotas Joniškio rajone. Apie radinį informuotas Aplinkos apsaugos departamentas, pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas.

    Kaip atliekos atsidūrė miške

    Tyrimo duomenimis, Skuodo rajono gyventojai atliekų išvežimo paslaugos ieškojo socialiniame tinkle „Facebook“. Pasamdyti asmenys žadėjo šiukšles pristatyti teisėtai veikiantiems atliekų tvarkytojams, tačiau dalies buitinių ir pavojingų atliekų priėmimas aikštelėje buvo atsisakytas.

    Tuomet, kaip įtariama, vietoj alternatyvaus teisėto sprendimo pasirinkta paprasčiausia išeitis ir atliekos nugabentos daugiau kaip šimtą kilometrų. Jos išverstos valstybiniame miške, kurį prižiūri Kuršėnų regioninis padalinys, o už šių atliekų sutvarkymą galiausiai tenka mokėti visiems per viešuosius išteklius.

    Kokia žala daroma gamtai

    Miškuose paliekamos atliekos ne tik teršia kraštovaizdį, bet ir gali ilgai žaloti ekosistemas. Plastikas, tekstilė, buitinė chemija ar kitos mišrios atliekos yrant gali teršti dirvožemį, o lietaus vandeniui pernešant teršalus didėja rizika gruntiniams vandenims.

    Ypač pavojinga, kai tarp buitinių šiukšlių atsiranda pavojingų atliekų, pavyzdžiui, dažų, tepalų, baterijų ar elektronikos likučių. Tokios medžiagos gali būti toksiškos gyvūnams, didinti gaisrų riziką, o smulkios dalelės ilgainiui patenka į maisto grandinę.

    Valstybinių miškų urėdija pabrėžia, kad nelegalių sąvartynų tvarkymas reikalauja papildomų žmonių ir lėšų, kurios galėtų būti skirtos miškų priežiūrai. Be to, palikta šiukšlių krūva neretai tampa signalu kitiems pažeidėjams, kad toje vietoje galima išmesti dar daugiau.

    Kaip išvengti tokių atvejų

    Institucijos atkreipia dėmesį, kad paslaugos užsakymas socialiniuose tinkluose ar skelbimų grupėse pats savaime negarantuoja teisėto atliekų sutvarkymo. Renkantis vežėją svarbu aiškiai išsiaiškinti, kas teikia paslaugą, kur bus pristatytos atliekos ir ar priėmimo vieta turi teisę tvarkyti konkrečias atliekų rūšis.

    Pravartu išsaugoti susirašinėjimą, apmokėjimo įrodymus ir, kai įmanoma, atliekų perdavimo patvirtinimus. Neįprastai maža kaina, atsisakymas pateikti informaciją apie atliekų pridavimo vietą ar vengimas dokumentuoti paslaugą gali būti ženklai, kad atliekos gali atsidurti ne ten, kur turėtų.

    Aplinkos apsaugos departamentas tęsia tyrimą ir galutinę atsakomybę nustatys įvertinęs surinktas aplinkybes. Pastebėjus miške verčiamas atliekas rekomenduojama pranešti numeriu 112 ir, jei saugu, užfiksuoti transporto priemonės valstybinį numerį.

  • Pagėgių centrinis parkas ir varniniai paukščiai: kodėl savivaldybė prašo gyventojų keisti įpročius

    Pagėgių centrinis parkas ir varniniai paukščiai: kodėl savivaldybė prašo gyventojų keisti įpročius

    Pagėgių savivaldybė praneša, kad pastaraisiais metais miesto centriniame parke pastebimai išaugo varninių paukščių gausa. Dėl to gyventojai ir netoliese veikiančios įstaigos vis dažniau skundžiasi triukšmu, užteršta aplinka ir kitais kasdieniais nepatogumais.

    Savivaldybės teigimu, didesnės kolonijos miestuose dažniausiai susiformuoja ten, kur paukščiai randa daug lengvai pasiekiamo maisto ir saugių perėjimo vietų. Parkuose tam ypač palankūs tankūs medžiai, o papildomą stimulą suteikia atviros šiukšliadėžės ar net paliekamos maisto atliekos.

    Kokių priemonių jau imtasi

    Reaguodama į gyventojų kreipimusis, savivaldybė dar praėjusių metų rudenį ir šių metų žiemos pabaigoje organizavo varninių paukščių lizdų ardymo darbus. Taip pat buvo apgenėtos medžių šakos, kad paukščiams būtų sudėtingiau formuoti lizdavietes tose pačiose vietose.

    Kartu dalis atvirų šiukšliadėžių parke pakeistos uždaromis, siekiant sumažinti lengvai pasiekiamų maisto šaltinių kiekį. Tokia prevencija laikoma viena veiksmingiausių ilgalaikių priemonių miestuose, nes mažina paukščių pritraukimą į konkrečią teritoriją.

    Kodėl pavasarį galimybės ribotos?

    Savivaldybė pabrėžia, kad Lietuvoje nuo kovo 1 dienos iki rugpjūčio 1 dienos galioja paukščių veisimosi laikotarpio apsauga. Šiuo metu lizdų ardymas ir kitos tiesioginės priemonės, galinčios trikdyti perėjimą, yra ribojamos teisės aktais.

    Dėl to Pagėgių savivaldybė ne kartą kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, prašydama leisti varninių paukščių gausos reguliavimą ir pavasarį, kai problema, pasak gyventojų, pasiekia piką. Vis dėlto, savivaldybės teigimu, leidimas taikyti papildomas priemones perėjimo laikotarpiu nebuvo suteiktas.

    Ką gali padaryti gyventojai

    Kol tiesioginės priemonės veisimosi laikotarpiu yra ribotos, savivaldybė ragina gyventojus prisidėti prie situacijos gerinimo kasdieniais įpročiais. Pirmiausia prašoma nepalikti maisto atliekų atvirose vietose ir nemaitinti laukinių paukščių parke, nes tai ilgainiui skatina kolonijų plėtrą.

    Taip pat raginama visada uždaryti atliekų konteinerius ir, jei įmanoma, rinktis uždaras šiukšliadėžes arba tvarkingai supakuoti atliekas. Savivaldybė teigia ir toliau ieškosianti teisėtų bei efektyvių sprendimų, kad varninių paukščių keliami nepatogumai miesto centriniame parke mažėtų.

    Gyventojams dėkojama už supratingumą ir bendradarbiavimą, pabrėžiant, kad ilgalaikis efektas dažnai pasiekiamas ne viena priemone, o nuosekliu prevencijos deriniu.

  • Skaidiškėse fiksuotas medžių kirtimas: savivaldybė leidimo neišdavė, tyrimą pradėjo AAD

    Skaidiškėse fiksuotas medžių kirtimas: savivaldybė leidimo neišdavė, tyrimą pradėjo AAD

    Skaidiškėse, Rudaminos gatvės 1A teritorijoje, gyventojai pastebėjo vykdomą medžių kirtimą ir apie situaciją pranešė Aplinkos apsaugos departamentui. Vilniaus rajono savivaldybė teigia apie atvejį žinanti ir nurodo, kad į vertinimą įsitraukė savivaldybės specialistai.

    Pasak savivaldybės, leidimas kirsti saugotinus želdinius šiems darbams nebuvo išduotas, o dėl kirtimo į savivaldybę nebuvo kreiptasi. Administracija tvirtina bendradarbiaujanti su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais, kurie aiškinasi darbų teisėtumą ir apimtį.

    „Matome gyventojų susirūpinimą ir reaguojame į situaciją Skaidiškėse. Administracijos specialistai jau yra įsitraukę ir bendradarbiauja su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais vertinant ir tiriant situaciją. Savivaldybės leidimas šiems darbams atlikti nebuvo išduotas“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Aplinkos apsaugos departamentas informuotas tą pačią dieną atliko nurodytos vietos apžiūrą ir pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą dėl galimai neteisėto medžių naikinimo. Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai žada teikti visą reikalingą informaciją ir pagalbą, kad būtų įvertinta, ar darbai atitiko teisės aktų reikalavimus.

    Ką tokiais atvejais numato įstatymas?

    Savivaldybė primena, kad pagal Želdynų įstatymą saugotinus želdinius kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą. Taip pat paprastai taikomas želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos mechanizmas, kurio dydis apskaičiuojamas pagal nustatytą tvarką.

    Institucijos akcentuoja, kad leidimų sistema taikoma ne tik gyvenamosiose, bet ir pramoninės paskirties teritorijose, jei želdiniai priskiriami saugotiniems. Būtent todėl tyrimo metu bus vertinama, kokie konkrečiai medžiai buvo šalinami, kokia jų būklė ir ar jiems galiojo apsaugos režimas.

    Kodėl želdiniai svarbūs pramoninėse teritorijose?

    Vilniaus rajono savivaldybė atkreipia dėmesį, kad aktyviai naudojamose pramoninėse zonose želdiniai dažnai turi dar didesnę praktinę reikšmę nei vien estetinę. Medžiai ir krūmai prisideda prie oro kokybės gerinimo, triukšmo mažinimo, mikroklimato stabilizavimo ir gali turėti įtakos bendram teritorijos patrauklumui.

    Pasak savivaldybės, jei teritorija ateityje planuojama plėtoti kaip modernesnės pramonės ar technologijų traukos vietą, želdinių išsaugojimas ir integravimas į plėtrą gali tapti vienu iš kriterijų, padedančių derinti verslo poreikius su bendruomenės interesais.

    Gyventojų užfiksuoti vaizdai socialiniuose tinkluose ir pranešimai atsakingoms institucijoms tapo impulsu operatyviai patikrinti situaciją vietoje. Aplinkos apsaugos departamentui tęsiant tyrimą, galutinės išvados priklausys nuo surinktų duomenų apie kirtimo aplinkybes, atsakingus asmenis ir taikytinus reikalavimus.

  • Vilniaus rajone po gyventojų skundų griežtinama taršių įmonių kontrolė: daugiau matavimų ir sprendimų

    Vilniaus rajone po gyventojų skundų griežtinama taršių įmonių kontrolė: daugiau matavimų ir sprendimų

    Vilniaus rajono savivaldybėje gegužės 29 dieną įvyko savivaldybės, Aplinkos apsaugos agentūros, Aplinkos apsaugos departamento ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų susitikimas. Jo metu aptarta rajone veikiančių taršių įmonių priežiūra ir priemonės, kurios turėtų sumažinti poveikį aplinkai bei gyventojų sveikatai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad taršos kontrolė ir rizikų valdymas nėra vienos institucijos atsakomybė, todėl siekiama nuolatinio tarpinstitucinio koordinavimo. Toks formatas leidžia greičiau sutarti dėl papildomų patikrinimų, duomenų apsikeitimo ir konkrečių veiksmų, kai skundai kartojasi.

    Dėmesys Pagirių pramonei

    Išskirtinis dėmesys šiuo metu nukreiptas į Pagirių seniūnijoje veikiančias pramonės įmones, dėl kurių gyventojai teikia skundus. Savivaldybė nurodo, kad dėl įmonės „Donteks“ veiklos nusiskundimai vis dar fiksuojami, todėl su atsakingomis institucijomis suderintos papildomos kontrolės priemonės.

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras planuoja atlikti kvapų sklaidos modeliavimą, kuris turėtų padėti iš naujo įvertinti situaciją ir galimą poveikį aplinkiniams gyventojams. Tokie vertinimai paprastai remiasi meteorologiniais duomenimis, taršos šaltinių parametrais ir leidžia tiksliau identifikuoti kritines vietas bei laikotarpius.

    Susitikime aptarta ir bendrovės „Homanit Lietuva“ veikla: įmonė jau įgyvendino dalį technologinių sprendimų, taip pat atliko aplinkos oro taršos šaltinių inventorizaciją. Aplinkos apsaugos agentūra vertina pateiktus duomenis, o nuo rezultatų gali priklausyti tolimesni reikalavimai ar papildomos sąlygos.

    Kas keičiasi Skaidiškėse ir nuotekų ūkyje

    Susitikimo metu apžvelgta situacija Skaidiškėse, kur anksčiau veikė taršą kėlusios įmonės. Aplinkosaugininkų teigimu, teritorija sutvarkyta, o bendrovės „EKO Perdirbimas“ ir „RetroPlast“ taršią veiklą iškėlė iš šios zonos, todėl naujų skundų dėl taršos nebegaunama.

    Atskirai aptarta nuotekų valymo įrenginių situacija Skaidiškėse, Nemėžyje ir Mickūnuose. Savivaldybė nurodo, kad, vertinant esamą įrenginių būklę ir siekiant mažinti taršos riziką, Mickūnuose ir Nemėžyje numatyti infrastruktūros atnaujinimo sprendimai, kurie turėtų prisidėti prie stabilesnio ir kokybiškesnio paslaugų teikimo.

    Daugiau oro ir triukšmo matavimų

    Siekiant aiškesnio vaizdo apie oro taršą, Vilniaus rajone planuojama stiprinti stebėseną. Savivaldybė skelbia, kad vasarą kiekvienoje seniūnijoje turėtų atsirasti indikatoriniai matuokliai, o Pagiriuose, Durpių ir Pagirių gatvių sankryžoje, planuojama įrengti oro kokybės stebėjimo stotelę, skirtą kietųjų dalelių koncentracijai matuoti.

    Tokie matavimai padeda atskirti galimus taršos šaltinius, įvertinti sezoniškumą ir pagrįsti sprendimus dėl prevencijos priemonių. Savivaldybė taip pat nurodo, kad, atsižvelgiant į bendruomenės keliamus klausimus dėl papildomo triukšmo Pagiriuose, planuojama įrengti ir triukšmo matavimo stotelę.

    Be to, aptartos galimybės ateityje naujakuriams pateikti daugiau duomenų apie aplinkos kontekstą, kad planuojantys įsikurti rajone galėtų geriau įsivertinti pramoninių teritorijų kaimynystę. Tokia praktika vis dažniau taikoma savivaldybėse, kai siekiama sumažinti konfliktus ir užtikrinti skaidresnę informaciją apie galimus veiksnius, darančius įtaką gyvenimo kokybei.

    Tą pačią dieną gautas ir pranešimas apie Skaidiškėse vykdytą medžių kirtimą Rudaminos gatvėje. Apie situaciją informuotas Aplinkos apsaugos departamentas, o savivaldybė teigia bendradarbiaujanti su atsakingomis institucijomis, kad būtų įvertintas darbų teisėtumas ir aplinkybės.

    „Efektyvi aplinkosauginė priežiūra ir poveikio visuomenės sveikatai suvaldymas yra ne vienos įstaigos darbas, tam būtinas glaudus visų institucijų įsitraukimas“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

  • Šiaulių savivaldybė kreipėsi į ŠRATC: prašo paaiškinimo dėl AAD pastabų atliekų tvarkymo centre

    Šiaulių savivaldybė kreipėsi į ŠRATC: prašo paaiškinimo dėl AAD pastabų atliekų tvarkymo centre

    Šiaulių miesto savivaldybė kreipėsi į Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrą (ŠRATC), prašydama pateikti išsamų paaiškinimą dėl Aplinkos apsaugos departamento (AAD) rašte išdėstytų pastabų. Savivaldybę ir kitus įstaigos dalininkus pasiekusiame dokumente informuojama apie atliktus patikrinimus ir nurodomi trūkumai atliekų tvarkymo veikloje.

    Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis teigė, kad gauta informacija leidžia daryti nepalankias išvadas apie įstaigos vadovybės veiksmus. Pasak jo, savivaldybė nedelsdama kreipėsi į ŠRATC direktorių, kad šis paaiškintų situaciją ir pateiktų atsakymus visiems dalininkams.

    „Iš matomos informacijos panašu, kad direktorius netinkamai atliko kai kurias jam nurodytas pareigas, todėl iškyla būtinybė tinkamai sureaguoti į nurodytus trūkumus bei juos ištaisyti. Atliekų tvarkymas yra viena svarbiausių viešųjų paslaugų, todėl privalome užtikrinti, kad centras tinkamai vykdytų visas jam pavestas funkcijas“, – sakė Antanas Bartulis.

    Savivaldybės teigimu, AAD rašte pateiktos pastabos susijusios su netinkamu atskirų atliekų tvarkymu atliekų tvarkymo centre. Tokie signalai savivaldybei svarbūs ne tik dėl aplinkosauginių reikalavimų laikymosi, bet ir dėl paslaugos patikimumo gyventojams bei verslui, nes regioniniai atliekų tvarkymo centrai yra esminė grandis užtikrinant rūšiavimą, apdorojimą ir teisėtą atliekų srautų apskaitą.

    Šiaulių miesto savivaldybė yra didžiausia ŠRATC dalininkė ir valdo 37 dalis iš 100, tačiau viena įstaigos nekontroliuoja. Vis dėlto savivaldybė ėmėsi iniciatyvos telkti papildomą informaciją ir inicijuoti situacijos vertinimą kartu su kitais dalininkais.

    Surinkti duomenys, kaip nurodoma, bus teikiami svarstyti valdybos arba dalininkų susirinkimo lygmenyje. Būtent šiuose formatuose numatoma priimti sprendimus dėl tolimesnės įstaigos veiklos, trūkumų šalinimo plano ir galimos vadovybės atsakomybės.

    Ko galima tikėtis toliau?

    Praktikoje tokiais atvejais dalininkai paprastai siekia gauti aiškų faktinį vaizdą: kokie pažeidimai ar neatitikimai nustatyti, kokios priemonės jau pritaikytos ir per kiek laiko planuojama pašalinti trūkumus. Taip pat svarbu, ar AAD yra pateikęs privalomus nurodymus ir ar už jų nevykdymą gali grėsti papildomos sankcijos.

    Sprendimai dėl vadovybės atsakomybės įprastai priklauso nuo paaiškinimų turinio, faktinių aplinkybių ir to, kaip greitai bei kokybiškai bus įgyvendintos korekcinės priemonės. Savivaldybė pabrėžia, kad atliekų tvarkymo paslauga turi būti užtikrinama sklandžiai, laikantis aplinkosaugos reikalavimų ir viešojo intereso.

  • Panevėžyje AB „Linas“ teritorijoje kilęs gaisras suvaldytas: tarnybos skelbia naujausią situaciją

    Panevėžio miesto savivaldybė pranešė, kad AB „Linas“ teritorijoje S. Kerbedžio gatvėje kilęs gaisras yra likviduotas. Į įvykio vietą operatyviai išsiųstos gausios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, kurios atliko gesinimo darbus ir užkirto kelią ugnies plitimui.

    Pasak savivaldybės, situacija šiuo metu suvaldyta, o aktyvus gaisro židinys užgesintas. Tarnybos tęsia įprastus poįvykinius veiksmus, kai vertinama, ar nėra paslėptų smilkimo vietų ir kitų rizikų, galinčių sukelti pakartotinį užsidegimą.

    Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, padidėjusi oro tarša mieste nefiksuojama. Tai reiškia, kad stebėsenos metu nebuvo nustatyta požymių, jog gaisras būtų sukėlęs reikšmingą papildomą teršalų koncentracijų šuolį gyvenamosiose teritorijose.

    Miesto savivaldybė padėkojo ugniagesiams gelbėtojams ir visoms įvykio vietoje dirbusioms tarnyboms už greitą ir profesionalų darbą. Dėl gaisro priežasčių ir tikslių aplinkybių paprastai sprendžiama po pirminės apžiūros ir tyrimo, kai įvertinami techniniai duomenys bei liudytojų informacija.