Tag: Aplinkos monitoringas

  • Kolumbijos didžiausioje saulės elektrinėje kameros užfiksavo retą plėšrią katę su jaunikliais

    Kolumbijos didžiausioje saulės elektrinėje kameros užfiksavo retą plėšrią katę su jaunikliais

    Kolumbijos Césaro regione veikiantis El Paso saulės parkas netikėtai tapo ne tik elektros gamybos, bet ir laukinės gamtos stebėjimų vieta. Naktį įrengtos judesio kameros čia užfiksavo retą laukinę katę, kuri į aptvertą teritoriją atsivedė visą savo šeimą.

    Projektą vystanti bendrovė „Enel Green Power“ skelbia, kad aptverta elektrinės zona suformavo savotišką saugumo perimetrą. Dėl ribotos žmonių veiklos, mažesnės medžioklės rizikos ir stabdomo miškų kirtimo dalis gyvūnų šią teritoriją ėmė naudoti kaip ramesnį prieglobstį.

    Kaip elektrinė tapo prieglobsčiu

    El Paso saulės parkas laikomas vienu didžiausių šalyje: čia įrengta apie 250 000 fotovoltinių modulių, o instaliuota galia siekia 86,2 megavato. Toks mastas reiškia ir didelį uždarą plotą, kuriame aplinka ilgainiui stabilizuojasi, o gyvūnams atsiranda mažiau trikdžių.

    Pagal taikomą aplinkosaugos valdymo planą teritorijoje vykdomas biologinis monitoringas. Stebėjimai rodo, kad po moduliais atsinaujinanti augalija ir vabzdžių gausa pritraukia smulkius žinduolius, driežus bei paukščius, o tai keičia visą mitybos grandinę.

    Kokia tai katė ir kodėl tai svarbu

    Analizuojant įrašus nustatyta, kad parko viduje pasirodė tigrilė, dar vadinama oncile, mažoji dėmėtoji laukinė katė. Tai slapukas plėšrūnas, kuris dažniausiai vengia žmonių ir aktyviausias sutemus, todėl tokie įrašai laikomi itin vertingi vertinant rūšies paplitimą ir elgseną.

    Ypatinga tai, kad kamera užfiksavo ne pavienį gyvūną, o patelę su jaunikliais, kas leidžia manyti, jog teritorija buvo pasirinkta kaip laikina jauniklių auginimo vieta. Specialistai tokį elgesį sieja su mažesne trikdymo rizika, gausesniu grobiu ir papildomu pavėsiu, kurį karštame klimate sukuria saulės modulių konstrukcijos.

    Ką tai reiškia atsinaujinančiai energetikai

    El Paso atvejis išryškina platesnę tendenciją: tinkamai suprojektuotos ir prižiūrimos atsinaujinančios energetikos teritorijos gali tapti biologinės įvairovės koridoriais. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad teigiamas poveikis nėra automatinis ir priklauso nuo vietos parinkimo, buveinių apsaugos sprendimų, tvorų, apšvietimo, triukšmo bei nuolatinio monitoringavimo.

    Todėl tokie kamerų duomenys tampa ne vien įdomia istorija, bet ir praktiniu signalu projektų vystytojams bei aplinkosaugininkams. Jie padeda tiksliau suprasti, kaip gyvūnai prisitaiko prie infrastruktūros, ir kokie sprendimai gali sumažinti rizikas bei sustiprinti naudą gamtai.

  • Utenos rajone atlikti vandens, oro ir triukšmo matavimai: kur gegužės 6 dieną imti mėginiai

    Kur paimti vandens mėginiai?

    Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius praneša, kad įgyvendinant Utenos rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2021–2026 metų programą 2026 metų gegužės 6 dieną buvo atlikti paviršinio vandens tyrimai.

    Tądien mėginiai paimti 8 vietose, apimant tiek upes, tiek ežerus ir tvenkinį. Savivaldybė nurodo, kad stebėsenos tikslas – nuosekliai vertinti vandens telkinių būklę ir jos pokyčius.

    Vandens mėginiai imti Šventosios upėje žemiau Užpalių miestelio, Vyžuonos upėje ties žiotimis su Krašuonos upe ir Rašės upėje žemiau paviršinių nuotekų išleidimo vietos.

    Taip pat tirta Viešos upė Ąžuolijos botaninio-zoologinio draustinio centre, Leliūnų tvenkinys ir trys ežerai: Politiškių, Tauragno bei Klykių.

    Oro monitoringas ir matavimo vietos

    Be vandens telkinių, savivaldybė tą pačią dieną vykdė ir aplinkos oro monitoringą 7 matavimo vietose. Dalis jų parinktos šalia švietimo įstaigų ir gyvenamųjų teritorijų, kita dalis – prie intensyvaus eismo gatvių ir kelių sankirtų.

    Oro rodikliai fiksuoti šalia Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos, Ąžuolijos individualių namų kvartale ties Vasaros ir Kaštonų gatvių sankirta, taip pat J. Basanavičiaus ir Aušros gatvėse.

    Matavimai atlikti ir Pramonės bei Metalo gatvių sankirtoje, J. Basanavičiaus, Kauno ir K. Donelaičio gatvių sankryžoje, taip pat prie krašto kelių Nr. 208 ir Nr. 111 sankryžos bei ties Ąžuolijos botaninio-zoologinio draustinio riba.

    Savivaldybė nurodo, kad matavimams buvo naudojami pasyvieji sorbentai ir automatizuoti aplinkos oro analizatoriai. Tokie metodai leidžia vertinti oro teršalų koncentracijų lygį skirtingose aplinkose ir palyginti rezultatus tarp vietų.

    Triukšmo matavimai ir kur bus skelbiami rezultatai

    Triukšmo lygio matavimai vykdyti 9 vietose, įtraukiant jautrias teritorijas šalia gydymo ir švietimo įstaigų, taip pat zonas, kuriose siekiama išlaikyti mažesnį aplinkos triukšmą.

    Triukšmas matuotas šalia VšĮ Utenos ligoninė, prie Utenos Aukštakalnio ir buvusios Rapolo Šaltenio progimnazijų, Utenos Dauniškio ir Adolfo Šapokos gimnazijų, taip pat Ąžuolijos botanininiame-zoologiniame draustinyje.

    Matavimų vietos apėmė ir tyliąsias viešąsias zonas: Utenos Kristaus Žengimo į Dangų bažnyčios tyliosios viešosios zonos ir Senųjų civilinių Utenos miesto kapinių tyliosios viešosios zonos sandūrą, Atgimimo ąžuolyną bei Krokulės šaltinio teritoriją.

    Savivaldybė papildomai informuoja, kad aplinkos monitoringo paslaugas teikia UAB „Darnaus vystymosi institutas“. Atliktų tyrimų rezultatai bus skelbiami savivaldybės interneto svetainėje, skiltyje Aplinkos apsauga, poskyryje Aplinkos monitoringas, rubrikoje Utenos miesto ir jo apylinkių aplinkos monitoringas.

  • 2025 metų oro kokybės apžvalga: kuriuose miestuose tarša kito labiausiai ir kodėl

    2025 metų oro kokybės apžvalga: kuriuose miestuose tarša kito labiausiai ir kodėl

    Aplinkos apsaugos agentūra pristatė 2025 metų aplinkos oro kokybės tyrimų apžvalgą, parengtą pagal valstybinio aplinkos monitoringo programą. Joje vertinama situacija zonoje, apimančioje Lietuvos teritoriją už Vilniaus ir Kauno aglomeracijų ribų.

    Pagal Europos Sąjungoje taikomus reikalavimus šalys oro kokybės valdymui skirstomos į zonas ir aglomeracijas. Lietuvoje atskirai išskirtos Vilniaus ir Kauno aglomeracijos, o likusi teritorija priskiriama zonai, kurios rodiklius ir apžvelgia ši ataskaita.

    Kur ir kaip buvo matuojama

    2025 metais urbanizuotose zonos vietovėse oro kokybė buvo tiriama aštuoniose stotyse. Matavimai vyko didžiuosiuose miestuose Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, taip pat pramonės centruose Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose ir Naujojoje Akmenėje.

    Papildomai oro kokybės stebėsena vykdoma ir neurbanizuotose vietovėse, kad būtų matomas platesnis foninis užterštumas ir ilgalaikės tendencijos. Tokie matavimai atliekami Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionaliniuose parkuose.

    Ką rodo 2025 metų rezultatai

    Agentūros pateiktoje apžvalgoje nurodoma, kad 2025 metais teršalų koncentracijos skirtingose vietovėse kito nevienodai. Vis dėlto, lyginant su ankstesniais metais, didelių permainų zonos teritorijoje nefiksuota.

    Kartu pabrėžiama ilgalaikė kryptis: daugelyje stočių stebima taršos mažėjimo tendencija. Tai siejama su palaipsniu technologijų atsinaujinimu, griežtėjančiais aplinkosauginiais reikalavimais, efektyvesniu šilumos gamybos sektoriumi ir pokyčiais transporto parko struktūroje.

    Pagrindiniai taršos šaltiniai

    Valstybinio aplinkos monitoringo duomenys rodo, kad svarbiausi oro taršos šaltiniai išlieka tie patys. Didžiausią įtaką daro transportas, šiluminės energijos gamyba tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, taip pat pramoninė veikla.

    Reikšmingą indėlį sudaro ir žemės ūkis, statybos bei kelių remonto darbai, o miestuose papildomai prisideda miesto tvarkymo ir priežiūros veiklos. Dėl to oro kokybės pokyčiai dažnai priklauso ne nuo vieno veiksnio, o nuo kelių šaltinių derinio ir vietos sąlygų.