Tag: Aplinkos politika

  • Eurokomisarė Roswall: ES aplinkos politika turi tapti gynybos strategijos dalimi – štai kodėl

    Eurokomisarė Roswall: ES aplinkos politika turi tapti gynybos strategijos dalimi – štai kodėl

    Kodėl gamta siejama su saugumu?

    Europos Sąjungos aplinkos politika turėtų būti vertinama kaip svarbi Europos gynybos strategijos dalis, sako Europos Komisijos narė Jessika Roswall, atsakinga už aplinką, vandens atsparumą ir konkurencingą žiedinę ekonomiką. Pasak jos, klimato kaitos padariniai ir gamtos išteklių trūkumas vis dažniau tampa ne vien ekologine, bet ir saugumo problema.

    Komisarė pabrėžia, kad Europos valstybės turi „sujungti taškus“ ir matyti, jog aplinkosauga, ekonomika ir gynyba yra susijusios. Jos teigimu, biodiverstiteto nykimas, pasėlių praradimai, potvyniai ir sausros gali kelti sisteminę riziką visuomenės stabilumui.

    „Vanduo nėra tik išteklius. Jo reikia kasdieniam gyvenimui, energijos gamybai ir maisto produkcijai, o kai jo ima trūkti, tai tampa ir mūsų saugumo grėsme“, – sakė Jessika Roswall.

    Vanduo, maistas ir priklausomybės

    Roswall akcentuoja, kad vandens stygius jau dabar didina įtampas pasaulyje, o ilgėjant sausrų periodams auga migracijos ir konfliktų rizika. Europoje tai reiškia didesnį spaudimą infrastruktūrai, žemės ūkiui ir energijos sistemoms, kurios vis labiau priklauso nuo stabilių gamtinių sąlygų.

    Ji taip pat atkreipia dėmesį į strategines priklausomybes nuo išorės tiekimo grandinių: kai sutrinka trąšų, energijos ar žaliavų importas, iškart kyla kainos, o tai smogia ūkininkams ir vartotojams. Tokie sukrėtimai, pasak komisarės, parodo, kad ekonominis atsparumas ir nacionalinis saugumas neatsiejami nuo išteklių politikos.

    „Priklausomybė visada kainuoja. Tai matome energijos, kritinių žaliavų ir žemės ūkio įvesties priemonių grandinėse“, – sakė Jessika Roswall.

    Pelkės kaip gynybos priemonė

    Kaip vieną ryškesnių pavyzdžių Roswall mini diskusijas Lenkijoje, Suomijoje ir Lietuvoje dėl nusausintų durpynų atkūrimo rytiniuose pasienio regionuose. Idėja grindžiama dviem tikslais: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, atkurti ekosistemas ir kartu sukurti natūralias kliūtis, galinčias apsunkinti sunkiosios karinės technikos judėjimą.

    Komisarės teigimu, šlapynių atkūrimas gali tapti papildoma priemone šalia tradicinių sienos apsaugos sprendimų, ypač ten, kur reljefas leidžia formuoti pelkėtą, sunkiai įveikiamą ruožą. Lietuvoje, pasak jos, šiuo klausimu bendradarbiauja ir aplinkos, ir gynybos sričių institucijos.

    Žiedinė ekonomika ir strateginė autonomija

    Roswall pabrėžia, kad Europos atsparumui svarbus ne tik gamtos atkūrimas, bet ir mažesnė priklausomybė nuo pirminių, iš gamtos išgaunamų žaliavų. Todėl Europos Komisija rengia Žiedinės ekonomikos aktą, kurį planuojama pristatyti 2026 metais, siekiant paskatinti antrinių žaliavų rinką ir didinti perdirbtų medžiagų naudojimą.

    Pasak komisarės, ši kryptis turėtų sumažinti importo poreikį ir padėti Europai efektyviau panaudoti jau turimus išteklius. Ji taip pat pripažįsta, kad perdirbtos žaliavos šiandien dažnai brangesnės už pirmines, todėl reikės sprendimų, kurie sustiprintų verslo logiką ir paskatintų paklausą.

    „Turime sukurti aiškų pagrindą antrinėms medžiagoms, nes pirminės žaliavos šiandien pigesnės, bet jos tampa vis retesnės ir vis dažniau naudojamos kaip spaudimo priemonė“, – sakė Jessika Roswall.

    Komisarės vertinimu, būtent čia būtinas platesnis požiūrio pokytis: vartotojams, politikams ir verslui reikės greičiau pereiti prie sprendimų, kurie mažina išteklių švaistymą, stiprina tiekimo grandinių patikimumą ir kartu didina saugumą.

  • Seimas spręs dėl klimato ministrės Paulinos Hennig-Kloskos: koalicijos ginčas nustūmė krizines temas

    Seimas artimiausiu metu svarstys opozicijos siūlymą pareikšti nepasitikėjimą Lenkijos klimato ir aplinkos ministre Paulina Hennig-Kloska. Nors parlamento daugumos aritmetika leidžia manyti, kad ministrė postą išsaugos, balsavimas vyksta politiškai nepatogiu momentu, kai ministerija vienu metu susiduria su keliomis įtemptomis problemomis.

    Opozicijos iniciatyva formaliai nukreipta į ministrės atsakomybę už sprendimus ir komunikaciją, tačiau viešąją erdvę labiausiai kaitina koalicijos partnerių tarpusavio konfliktas. Įtampos fone dalis diskusijos apie realius klimato politikos ir aplinkosaugos darbus tampa antraeile, nors būtent jie lemia, ar ministerija sugeba vykdyti įsipareigojimus.

    Koalicijos matematika ir skilimai

    Valdančiosios daugumos balsai, vertinant dabartinę Seimo sudėtį, suteikia ministrei palankesnes išlikimo galimybes nei opozicijai tikintis perstumti balansą. Net jei dalis koalicijai artimų parlamentarų pasirinktų balsuoti prieš ministrę, vien tik to gali nepakakti, kad būtų surinkta dauguma nepasitikėjimui.

    Situaciją komplikuoja tai, kad pati ministrė nebepriklauso anksčiau ją rėmusiai politinei komandai, o koalicijos viduje atsiradę asmeniniai ir programiniai nesutarimai tapo vieši. Dėl to balsavimas tampa ne vien apie ministrės darbo įvertinimą, bet ir apie koalicijos discipliną, tarpusavio pasitikėjimą bei gebėjimą išlaikyti bendrą darbotvarkę.

    „Tokie balsavimai yra koalicijos solidarumo patikra“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Viešos replikos tarp skirtingų koalicijos stovyklų didina įspūdį, kad ginčas vyksta dėl politinės įtakos, o ne dėl aiškiai suformuluotų aplinkos ir klimato politikos prioritetų. Tai ypač aktualu, nes ministerijos sprendimai tiesiogiai veikia energetikos transformaciją, investicijų kryptį ir gyventojams svarbias paramos programas.

    Neišspręstos ministerijos problemos

    Vienas jautriausių klausimų – atsinaujinančios energetikos reguliavimas, ypač susijęs su vėjo energetika sausumoje. Valdančioji dauguma anksčiau žadėjo spartesnį projektų įsibėgėjimą, tačiau teisėkūros procesas stringa, o suinteresuotos grupės spaudžia ieškoti kompromiso tarp energetinės plėtros ir vietos bendruomenių interesų.

    Ministerijai taip pat tenka atlaikyti kritiką dėl didelių valstybės remiamų programų administravimo ir kontrolės. Daugiausia klausimų kyla dėl programos „Czyste Powietrze“, kurios tikslas – mažinti taršą ir finansuoti pastatų modernizavimą bei šildymo sprendimų keitimą, tačiau praktikoje išryškėjo delsimas, procedūrinės spragos ir lėtas taisymų tempas.

    Diskusijose kartojamas argumentas, kad vien ankstesnės valdžios klaidomis aiškinti dabartinius sunkumus vis sunkiau, nes nuo politinių pokyčių praėjo pakankamai laiko naujam valdymui įtvirtinti. Todėl politinis spaudimas auga ne tik iš opozicijos, bet ir iš koalicijos vidaus, kur ieškoma atsakomybės ir aiškesnių rezultatų.

    Dar viena sritis, kelianti daug emocijų, yra užstato sistema, kuri po starto viešai aptarinėjama kaip turinti techninių ir organizacinių trūkumų. Nors nauji nacionaliniai sprendimai dažnai susiduria su pradžios nesklandumais, kritikai pabrėžia, kad už sistemos architektūrą ir įgyvendinimo priežiūrą atsakinga būtent ministerija.

    Kodėl šis balsavimas svarbus

    Net jei nepasitikėjimo procedūra ministrės neatstatydins, pats procesas gali turėti pasekmių: jis išryškina koalicijos trapią pusiausvyrą ir perkelia dėmesį nuo sprendimų į tarpusavio kovas. Ilgainiui tai gali reikšti lėtesnį teisėkūros tempą srityse, kur svarbus prognozuojamumas: nuo atsinaujinančios energetikos iki paramos programų taisyklių.

    Artėjant balsavimui, lemiamas taps ne vien formalus mandatų skaičius, bet ir tai, kiek koalicijos partneriai pasirengę viešai demonstruoti vienybę. Opozicijai tai proga įtvirtinti ministerijos problemų darbotvarkę, tačiau koalicijai tai – reputacinis testas, ar ginčai neužgožia darbų, kurių laukia rinkėjai ir rinka.