CP v2

Tag: Aplinkos projektų valdymo agentūra

  • 72 mln. eurų savivaldybių pastatams: kas gaus iki 50 proc. paramą ir kokios sąlygos

    Aplinkos ministerija rengia dar vieną kvietimą savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimui. Skelbiama, kad kvietimą planuojama paskelbti šių metų rudenį, o jam numatoma 72 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų.

    Pagal derinimui teikiamą priemonę „Savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimas IV“ savivaldybėms būtų kompensuojama iki 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Parama skirta sprendimams, kurie didina energinį efektyvumą ir mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

    „Viešieji pastatai yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis, todėl jų atnaujinimas turi būti ne atidėliojamas, o nuosekliai tęsiamas“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Projektai būtų atrenkami konkurso būdu pagal specialiuosius atrankos kriterijus. Finansavimui tinkami pastatai turėtų būti įtraukti į šildomų arba vėsinamų pastatų sąrašą, priklausyti savivaldybių lygmens viešiesiems subjektams arba būti jų naudojami, o naudingasis plotas turėtų viršyti 250 kvadratinių metrų.

    Paraiškas galėtų teikti savivaldybių administravimo subjektai, kai viešasis pastatas valdomas nuosavybės, patikėjimo ar panaudos teise. Taip pat numatyta, kad pareiškėjas turi valdyti bent 50 proc. pastato bendro ploto arba būti įgaliotas tai daryti.

    Planuojama, kad atnaujinamas pastatas iki darbų būtų ne aukštesnės nei C energinio naudingumo klasės, o po modernizacijos turėtų pasiekti ne žemesnę nei B klasę. Be to, pastate reikėtų sumažinti pirminės energijos suvartojimą ne mažiau kaip 30 proc.

    Ministerija pabrėžia, kad tokios investicijos dažniausiai tiesiogiai mažina savivaldybių išlaikymo kaštus, nes ilgainiui krenta šildymo ir vėdinimo sąnaudos. Praktikoje didžiausią efektą duoda kompleksinės priemonės, kai derinamas pastato apšiltinimas, langų ir durų keitimas, šildymo sistemos modernizavimas, automatizuotas valdymas ir, kur tikslinga, atsinaujinančių išteklių sprendimai.

    Pastabas ir pasiūlymus dėl finansavimo sąlygų aprašo galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje iki rugsėjo 29 dienos. Aplinkos projektų valdymo agentūra anksčiau šią vasarą jau buvo paskelbusi papildomą 40 mln. eurų kvietimą iš Modernizavimo fondo, nes dėl didelio savivaldybių aktyvumo greitai išseko anksčiau numatytos lėšos.

  • Valstybinė žemė persikėlė į ekraną: 24 paslaugos internetu ir jau 43 000 prašymų per metus

    Aplinkos projektų valdymo agentūra kartu su Nacionaline žemės tarnyba ir partneriais užbaigė valstybinės žemės administravimo skaitmenizavimo projektą. Dalis svarbiausių su valstybine žeme susijusių procesų perkelta į Žemės informacinę sistemą, paslaugas teikiant per Elektroninius valdžios vartus.

    Projekto metu suskaitmenintos 24 valstybinės žemės administravimo paslaugos, kurias gyventojai ir verslas gali inicijuoti nuotoliniu būdu. Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, per pirmuosius sistemos veiklos metus per šią sistemą pateikta daugiau kaip 43 000 prašymų.

    „Valstybinė žemė yra visos šalies turtas, todėl jos valdymo procesų skaitmeninimas buvo būtinas ir labai svarbus pokytis. Sukurta vientisa skaitmeninė infrastruktūra leidžia efektyviau valdyti viešąjį turtą, užtikrina procesų skaidrumą ir leidžia klausimus išspręsti greičiau“, – sakė Aplinkos projektų valdymo agentūros Aplinkosaugos departamento vadovas Artūras Pužas.

    Greitesnės paslaugos gyventojams ir verslui

    Atnaujinta sistema sukurta taip, kad prašymai būtų pildomi vienoje skaitmeninėje aplinkoje, o dalis duomenų automatiškai užsipildytų iš kitų valstybės registrų. Tai mažina rankinio pildymo apimtį, tikimybę suklysti ir trumpina laiką, reikalingą paslaugai inicijuoti.

    Didžiausi srautai, kaip nurodo Nacionalinė žemės tarnyba, fiksuojami dėl sutikimų statyti statinius valstybinėje žemėje, taip pat dėl valstybinės žemės nuomos ar įsigijimo procedūrų. Praktikoje tai reiškia, kad dalis anksčiau įprastų vizitų ir dokumentų derinimo etapų gali būti pradėti ir valdomi nuotoliniu būdu.

    „Per metus per sistemą gavome daugiau kaip 43 tūkstančius prašymų. Dažniausiai pateikiami prašymai dėl sutikimų statyti, taip pat dėl valstybinės žemės nuomos ir pirkimo. Sieksime, kad žmonės ir verslas dar daugiau klausimų galėtų išspręsti greitai ir patogiai“, – sakė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gabrielė Valentaitė.

    Vienas svarbiausių pokyčių – vienkartinio duomenų pateikimo principas, kai pareiškėjams nereikia tų pačių dokumentų teikti kelioms institucijoms. Taip pat numatyta galimybė stebėti prašymo nagrinėjimo eigą realiu laiku, kas padeda aiškiau suprasti terminus ir procedūrų būklę.

    Vienodi įrankiai savivaldybėms

    Iki modernizavimo vieningo sprendimo valstybinės žemės patikėtinių paslaugoms teikti nebuvo, todėl praktika galėjo skirtis priklausomai nuo institucijos. Po atnaujinimo vieningu procesu naudojasi visos 60 šalies savivaldybių ir daugiau kaip 68 valstybinės žemės patikėtiniai.

    Taip pat įdiegta erdvinių duomenų valdymo posistemė, leidžianti vienoje aplinkoje kaupti, analizuoti ir valdyti informaciją apie valstybinę žemę nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu. Tikimasi, kad tai didins sprendimų nuoseklumą, skaidrumą ir leis efektyviau valdyti valstybei priklausantį turtą.

    Projektą įgyvendino Nacionalinė žemės tarnyba, partneriais buvo Aplinkos projektų valdymo agentūra, Statybos sektoriaus vystymo agentūra, Registrų centras ir Aplinkos ministerija. Skaitmenizavimo kryptis siejama su platesne viešojo sektoriaus skaitmeninių paslaugų plėtra, kai daugiau procedūrų perkeliama į savitarną, mažinant administracinę naštą.

  • Utenos rajone pradėtas Sosnovskio barščio naikinimas: tvarkys 25 radavietes 10,15 ha plote

    Projektas startuoja 2026 metais

    Utenos rajono savivaldybėje pradedamas Sosnovskio barščio gausos reguliavimo projektas, kuriuo siekiama sustabdyti invazinio augalo plitimą ir sumažinti jo daromą žalą. Darbai numatyti nuo 2026 metų gegužės 5 dienos iki 2029 metų rugpjūčio 1 dienos.

    Projektas įgyvendinamas kaip jungtinės iniciatyvos Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė dalis. Pagrindinis tikslas yra taikyti priemones taip, kad būtų galima įvertinti jų efektyvumą kasmetine stebėsena ir, jei reikia, koreguoti veiksmus.

    Kodėl Sosnovskio barštis pavojingas?

    Sosnovskio barštis laikomas viena problemiškiausių invazinių rūšių Lietuvoje, nes greitai užima atviras teritorijas ir išstumia vietinę augaliją. Tankūs sąžalynai ypač keičia pievų ir pakrančių buveines, todėl mažėja biologinė įvairovė ir nukenčia vertingos natūralios teritorijos.

    Šis augalas kelia riziką ir žmonių sveikatai, nes jo sultys, patekusios ant odos ir veikiamos saulės, gali sukelti cheminius nudegimus. Dėl to savivaldybės darbai orientuoti ne tik į aplinkosaugą, bet ir į prevenciją vietose, kuriose lankosi gyventojai.

    Kokie darbai numatyti Utenos rajone?

    Projekto metu Utenos rajono savivaldybės teritorijoje planuojama tvarkyti 25 Sosnovskio barščio radavietes, kurios užima apie 10,15 hektaro. Savivaldybė nurodo, kad augalas yra išplitęs tiek Utenos mieste, tiek rajone, o tankumas skirtingose vietose nevienodas.

    Didžiausias tankumas paprastai nustatomas nešienaujamose, apleistose pievose, taip pat prie medžių ar krūmynų. Mažesnis tankumas dažniau fiksuojamas nuolat šienaujamose pievose, tačiau radavietės aptinkamos ir šlaituose, ir urbanizuotose teritorijose.

    Numatoma taikyti tiek mechanines, tiek chemines priemones: naikinimą purškiant rankiniu arba traktoriniu purkštuvu, augalų kasimą bei šienavimą, kai barščiai nupjaunami. Lygiagrečiai visą projekto laikotarpį vyks populiacijos stebėsena, kad būtų aiškiau, kurios priemonės konkrečiose vietovėse duoda geriausią rezultatą.

    Bendra projekto vertė siekia 34 612,01 eurų, o tokio pat dydžio subsidiją numatyta skirti per Aplinkos projektų valdymo agentūrą. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas nėra vienkartinis išnaikinimas, o nuoseklus kelių metų darbas, leidžiantis sumažinti augalo atsinaujinimą ir stabdyti plitimą.

  • Dūkštų seniūnijoje startuoja Sosnovskio barščių naikinimas: darbai apims 71,62 ha iki 2030 metų

    Dūkštų seniūnijoje startuoja Sosnovskio barščių naikinimas: darbai apims 71,62 ha iki 2030 metų

    Dūkštų seniūnijoje pradedamas sistemingas Sosnovskio barščių naikinimas, siekiant sustabdyti invazinės rūšies plitimą ir sumažinti riziką gyventojų sveikatai. Vilniaus rajono savivaldybė praneša, kad darbai vyks kelis metus ir apims tiek viešąją, tiek privačią žemę.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracija kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė finansavimo sutartį invazinių rūšių valdymo priemonėms. Projektas numato Sosnovskio barščio populiacijos gausos reguliavimą ir naikinimą konkrečiose Dūkštų seniūnijos vietose.

    Pasak Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus, Sosnovskio barštis kelia realų pavojų žmonėms, o ypač probleminės vietos yra šalia gyvenamųjų teritorijų. Anot jo, nuoseklus ir ilgalaikis naikinimas yra būtinas, kad invazinė rūšis neįsitvirtintų dar didesniuose plotuose.

    „Sosnovskio barštis kelia realų pavojų žmonėms ir sparčiai plinta šalia gyvenamųjų teritorijų, todėl nuoseklus ir ilgalaikis šios invazinės rūšies naikinimas yra būtinas“, – sakė Robertas Duchnevičius.

    Pagal planą priemonės bus taikomos 71,62 hektaro teritorijoje, iš kurios 0,40 hektaro patenka į Natura 2000 teritoriją Neries kilpų apylinkėse. Iš viso numatytos 42 registruotos radavietės, o darbai vyks ir privačiose valdose, gavus žemės savininkų sutikimus.

    Skelbiama, kad pastaraisiais metais Dūkštų seniūnijoje Sosnovskio barščiai plėtėsi į naujas teritorijas, įskaitant pakeles, apleistas pievas ir vandens telkinių pakrantes. Savivaldybė nurodo, kad plitimas fiksuotas ir šalia lankomų vietų bei Neries regioninio parko prieigose, todėl darbų mastas vertinamas kaip vienas didesnių pagal planuojamą tvarkyti plotą.

    Kaip planuojama naikinti barščius?

    Projektas įgyvendinamas pagal 2026–2030 metų veiksmų planą, kuriame numatytos kompleksinės priemonės. Planuojama derinti mechaninius darbus ir agrotechninius sprendimus, o taip pat vykdyti nuolatinę stebėseną, kad atžalynai būtų pastebėti ir sunaikinti laiku.

    Numatoma taikyti kasimą, pjovimą, frezavimą ir kitus sprendimus, pritaikant juos pagal radavietės dydį, augalų tankį ir vietos sąlygas. Pabrėžiama, kad efektyvumui kritiškai svarbus kartojimas kelis sezonus, nes Sosnovskio barščių sėklos dirvožemyje gali išlikti gyvybingos ne vienerius metus.

    Kokie tikslai ir terminai?

    Projekto tikslas – 99 proc. sumažinti Sosnovskio barščių individų gausumą Dūkštų seniūnijoje esančiose radavietėse ir užkirsti kelią plitimui į naujas teritorijas. Pirmaisiais metais siekiama sumažinti gausą bent 30 proc., antraisiais – 50 proc., trečiaisiais – 70 proc., o ketvirtaisiais – ne mažiau kaip 95 proc.

    Projekto pradžia numatyta 2026 metų gegužės 13 dieną, pabaiga – 2029 metų rugpjūčio 1 dieną. Savivaldybė nurodo, kad projektas finansuojamas 100 proc. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

    Vilniaus rajono vicemeras Algis Vaitkevičius akcentuoja, kad invazinių rūšių kontrolė yra ilgalaikis procesas, kuriam svarbus gyventojų įsitraukimas ir prevencija. Savivaldybė ragina apie pastebėtas radavietes informuoti atsakingas tarnybas ir vengti savavališko tvarkymo, jei nėra aišku, kaip tai padaryti saugiai.

  • Invaziniai šliužai plinta sparčiai: ką būtina padaryti dabar, kad apsaugotumėte daržus ir gėlynus

    Invaziniai šliužai plinta sparčiai: ką būtina padaryti dabar, kad apsaugotumėte daržus ir gėlynus

    Akmenės rajono savivaldybė praneša įsitraukusi į invazinių rūšių kontrolės planus, tačiau pabrėžia, kad šliužų atveju laukti nėra kada. Šiltėjantis klimatas, drėgnos vasaros ir lengvas pernešimas su žeme bei augalais sudaro palankias sąlygas invaziniams šliužams plisti greičiau nei spėjama juos naikinti.

    Savivaldybės tarybos 2026 metų kovo 23 dieną sprendimu pritarta projekto dėl invazinių rūšių naikinimo Akmenės rajone įgyvendinimui. Tarp prioritetų įvardyti ispaninis arionas, didžioji rykštenė ir Sosnovskio barštis, o paraiškos teiktos pagal Aplinkos projektų valdymo agentūros kvietimą.

    Šiuo metu paraiška dėl Sosnovskio barščio dar vertinama, o paraiškos dėl didžiosios rykštenės ir ispaninio ariono įtrauktos į rezervinį projektų sąrašą. Tai reiškia, kad finansavimas šioms veikloms gali būti skirtas tik atsiradus sutaupytų ar nepanaudotų lėšų.

    Kaip atpažinti ispaninį arioną?

    Suaugęs invazinis šliužas dažniausiai būna 7–15 centimetrų ilgio, oranžinės ar rusvos spalvos. Jaunikliai neretai turi tamsesnes juostas kūno šonuose ir ryškesnį piešinį nugaros priekyje.

    Viena iš dažniau minimų ypatybių, padedančių atskirti šiuos šliužus, yra juodi akių čiuopikliai. Kiaušinių dėtyje gali būti iki 200 kiaušinių, o patys kiaušiniai dažniausiai balzgani ir iki 5 milimetrų skersmens.

    Praktiškai tai reiškia, kad pavienis nepastebėtas židinys per sezoną gali virsti nuolatiniu galvos skausmu visam kvartalui. Todėl svarbiausia yra ne tik rinkti suaugusius šliužus, bet ir nuosekliai ieškoti jų kiaušinių dėjimo vietų.

    Kur jie slepiasi ir kaip neplatinti?

    Invaziniai šliužai vengia tiesioginės saulės ir sausros, todėl laikosi pavėsingose, drėgnose vietose. Dažniausiai jie aptinkami sodų ir daržų pakraščiuose, aukštoje žolėje, po lentomis, malkomis, vazonais ar įvairiomis lauko dekoracijomis.

    Kiaušinėlių verta ieškoti organikos krūvose, po šviežiai nušienauta drėgna žole, po pūvančiais vaisiais ar augalų liekanomis. Taip pat jie gali būti po gyvūnų dubenėliais, ypač lietingomis dienomis.

    Vienas svarbiausių principų yra nepernešti rizikos į kitas vietas. Jei teritorijoje jau yra šliužų, rekomenduojama nekelti vazonų su žeme, atidžiai apžiūrėti įrankius, daiktus ir net automobilio apačią, o parsivežtus augalus laikinai izoliuoti ir stebėti bent parą.

    Naikinimo būdai ir atsakomybė

    Efektyviausias laikotarpis kovai dažniausiai įvardijamas nuo kovo iki lapkričio, tačiau realiai viskas priklauso nuo oro sąlygų. Geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelias priemones ir veikiant nuosekliai, o ne vienkartinėmis akcijomis.

    Mechaninis rinkimas ypač naudingas drėgnomis dienomis, o saulėtu oru šliužus patogiau ieškoti ryte, kai būna rasa. Kuo anksčiau sunaikinami mažesni šliužai ir kiaušinių dėtys, tuo mažesnė tikimybė, kad vasaros viduryje situacija taps nevaldoma.

    Prie plitimo mažinimo prisideda ir aplinkos tvarkymas: reguliariai pjaunama žolė, šalinamos slėptuvės, surenkama nupjauta augalija. Kai kuriose sodybose šliužų gausą mažina naminiai paukščiai, ypač antys, tačiau vien šios priemonės paprastai neužtenka.

    Cheminės priemonės taip pat naudojamos, tačiau svarbu rinktis registruotus produktus ir laikytis etiketėse nurodytų reikalavimų bei saugos taisyklių. Praktikoje daugiausia rezultatų duoda ne vienas „stebuklingas“ metodas, o nuolatinis kelių priemonių taikymas visoje teritorijoje kartu su kaimynais.

    Už invazinių rūšių naikinimo, izoliavimo ar gausos reguliavimo priemonių nevykdymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą numatytos baudos už valdymo priemonių nevykdymą, taip pat už neteisėtą laikymą, dauginimą ar tiekimą rinkai.

    Specialistai pabrėžia, kad šliužų problemos viename sklype dažnai neįmanoma išspręsti, jei aplinkinėse teritorijose nesiimama jokių veiksmų. Todėl svarbiausias žingsnis dabar yra sutarti dėl bendrų veiksmų, kuo anksčiau naikinti kiaušinių dėtis ir sumažinti slėptuves, kol šliužai dar nepasiekė piko.

  • Ignalinos renovacijos pamokos Moldovai: kaip 2012 metais startavęs modelis išjudino daugiabučius

    Ignalinos renovacijos pamokos Moldovai: kaip 2012 metais startavęs modelis išjudino daugiabučius

    Ignalinos rajono savivaldybėje balandžio 29 dieną lankėsi Moldovos Nacionalinio darnaus energijos centro (CNED) specialistai, besidomintys daugiabučių renovacijos organizavimu. Kartu atvyko Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Aplinkos ministerijos atstovai, o vizito tikslas buvo praktiškai susipažinti su sprendimais, kurie Lietuvoje pasiteisino.

    Svečiai domėjosi, kaip savivaldybė sugebėjo įveikti gyventojų skepticizmą, užtikrinti projektų finansavimą ir suvaldyti rangos darbų kokybę. Moldovoje modernizavimo programa tik įsibėgėja, todėl didžiausias dėmesys skirtas ne teorijai, o realiai įgyvendintų projektų patirčiai ir klaidų prevencijai.

    Modelis, tapęs pavyzdžiu

    Ignalina minima kaip viena pirmųjų savivaldybių, kur 2012 metais pradėta energinio efektyvumo didinimo programa „Ignalinos enervizija“. Būtent jos pagrindu vėliau buvo parengtas ir pristatytas daugiabučių atnaujinimo įgyvendinimo modelis, kuris padėjo pagreitinti renovacijos procesus visoje šalyje.

    Ignalinos savivaldybė pabrėžia, kad jau 2018 metais didžioji dalis miesto daugiabučių buvo atnaujinta. Praktikoje tai reiškė ne tik mažesnes šildymo sąnaudas, bet ir aiškesnį komforto bei būsto vertės pokytį, kuris ilgainiui tapo svarbiausiu argumentu gyventojams.

    Kas labiausiai įtikina gyventojus?

    Savivaldybės vadovai susitikime akcentavo, kad renovacijos pradžioje gyventojų pasitikėjimą teko užsidirbti nuoseklia komunikacija ir daug kartų kartojamais atsakymais į praktinius klausimus. Vis dėlto, kaip rodo Ignalinos patirtis, didžiausią lūžį dažniausiai sukuria ne pristatymai, o pirmi aiškiai matomi rezultatai: šilumos sąskaitos, estetika ir realus gyvenimo patogumas.

    Vienas svarbiausių modelio bruožų, kuris aptartas su svečiais, yra tai, kad daugiabučių gyventojams nereikia tiesiogiai prisiimti kreditinių įsipareigojimų bankui. Finansavimo ir proceso organizavimo našta tenka savivaldybės paskirtam programos administratoriui, kuris rūpinasi lėšomis, konkursais, sutartimis ir atsakomybe už darbų kokybę.

    Kokybė ir kainos: temos, kurios grįžta po kelerių metų

    Ignalinos atstovai atkreipė dėmesį, kad renovacijoje itin svarbus medžiagų ir rangos darbų kokybės klausimas, nes dalis problemų paaiškėja tik praėjus keleriems metams po atnaujinimo. Todėl svečiams rekomenduota iš anksto įsivertinti kontrolės mechanizmus ir atsakomybių pasidalijimą, kad sprendimai nebūtų trumpalaikiai.

    Susitikime aptartos ir platesnės tendencijos: energijos išteklių kainų svyravimai, jų įtaka gyventojų išlaidoms bei savivaldybių biudžetams, ypač kai didėja kompensacijų poreikis mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Taip pat pabrėžta, kad energinis efektyvumas ir mažesnis energijos vartojimas tiesiogiai siejasi su valstybės energetiniu atsparumu.

    Vizito pabaigoje dalyviai apsikeitė suvenyrais ir tęsė pažintį su miestu. Moldovos specialistai dėkojo už priėmimą ir praktinius atsakymus, o jų viešnagė Lietuvoje, kaip nurodyta susitikimo metu, organizuota įgyvendinant LIFE integruotą projektą, skirtą energijos efektyvumo didinimui.