CP v2

Tag: Aplinkosauginis švietimas

  • Atliekų kultūros egzaminas Molėtų rajone: 99 dalyviai, o geriausiai pasirodė trys mokiniai

    Atliekų kultūros egzaminas Molėtų rajone: 99 dalyviai, o geriausiai pasirodė trys mokiniai

    Balandžio 30 dieną vykęs Atliekų kultūros egzaminas jau septintus metus pakvietė gyventojus pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą ir tvaresnius kasdienius įpročius. Iniciatyvos organizatoriai pabrėžia, kad rūšiavimas nėra vienkartinis testas, o nuolat atsinaujinančių žinių ir įgūdžių visuma.

    Molėtų rajone prie egzamino prisijungė 99 dalyviai. Toks aktyvumas rodo, kad aplinkosaugos tema išlieka aktuali ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose, kur praktiniai rūšiavimo įpročiai dažnai priklauso nuo infrastruktūros ir bendruomenės įsitraukimo.

    Geriausi Molėtų rajono rezultatai

    1–4 klasių mokinių kategorijoje daugiausia balų surinko Austėja Pinkaitė iš Molėtų pradinės mokyklos 1A klasės. Specialųjį Molėtų rajono savivaldybės įsteigtą prizą ji atsiėmė kartu su mokytoja Dalia Statauskiene.

    5–10 klasių mokinių grupėje pirmą vietą užėmė Kostas Kazlauskas iš Molėtų gimnazijos 10C klasės. Organizatoriai primena, kad tokie rezultatai dažnai ateina ne tik iš pamokų, bet ir iš kasdienės praktikos namuose.

    11 klasių mokinių ir vyresniųjų kategorijoje geriausiai pasirodė Patricija Matulionytė iš Molėtų gimnazijos 11D klasės. Pasak iniciatyvos rengėjų, ši amžiaus grupė dažniau susiduria su praktiniais sprendimais, kurie formuoja ilgalaikius vartojimo įpročius.

    Kodėl tokie egzaminai svarbūs?

    Atliekų rūšiavimo taisyklės ir ženklinimai periodiškai kinta, todėl daliai gyventojų kyla klausimų, kur mesti skirtingas pakuotes ar mišrių medžiagų gaminius. Edukaciniai testai padeda greitai pasitikrinti, kur dažniausiai daromos klaidos, ir primena pagrindinį principą: mažiau atliekų susidaro tada, kai pirmiausia mažinamas vartojimas.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vien žinojimo neužtenka, jei trūksta aiškios informacijos ar patogių rūšiavimo sprendimų. Todėl tokios iniciatyvos stiprina ne tik individualius įpročius, bet ir bendruomenės diskusiją apie tai, kaip realiai sumažinti atliekų kiekį ir gerinti jų tvarkymą.

  • Kėdainių savivaldybėje įteikti „Atliekų kultūros“ egzamino apdovanojimai: kas tapo laureatais

    Kėdainių savivaldybėje įteikti „Atliekų kultūros“ egzamino apdovanojimai: kas tapo laureatais

    Kėdainių rajono savivaldybėje surengta respublikinio „Atliekų kultūros“ egzamino laureatų apdovanojimų ceremonija. Renginyje pagerbti geriausiai pasirodę moksleiviai ir suaugusieji, prisidėję prie aplinkosauginio raštingumo sklaidos.

    Laureatus pasveikino Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, taip pat savivaldybės specialistai, dirbantys aplinkosaugos srityje. Ceremonijoje akcentuota, kad tvarumo įpročiai formuojasi per nuoseklų švietimą ir kasdienius sprendimus.

    Rekordinis susidomėjimas ir Kėdainių rezultatai

    Šių metų „Atliekų kultūros“ egzaminas, organizatorių teigimu, sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus visoje Lietuvoje. Prie iniciatyvos aktyviai prisijungė ir Kėdainių rajono moksleiviai, o tai, pasak savivaldybės atstovų, rodo augantį atsakingos vartosenos ir rūšiavimo supratimą.

    Išskirtas Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos bendruomenės aktyvumas: egzamine dalyvavo 200 mokinių. Mokykla pateko tarp 10 aktyviausių Lietuvoje ir užėmė 5 vietą, taip sustiprindama rajono matomumą nacionalinėje iniciatyvoje.

    Kas tapo „Atliekų kultūros“ laureatais?

    1–4 klasių kategorijoje I vietą laimėjo Evita Simokaitytė iš Kėdainių „Ryto“ progimnazijos. II vieta atiteko Luknei Čiteikaitei, o III vieta Mantui Jakučiui, abu jie mokosi Kėdainių Senamiesčio progimnazijoje.

    5–10 klasių kategorijoje pirmąją vietą pelnė Benas Bičiūnas iš Kėdainių šviesiosios gimnazijos. Antroje vietoje liko Goda Razinskaitė, trečioje Paula Čėsnaitė, abi laureatės iš Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos.

    11 klasių ir vyresniųjų kategorijoje I vieta skirta Neringai Kapočienei, Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos mokytojai. II vietą užėmė Vilma Paulauskienė iš Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos, III vietą Diana Dovydavičiūtė iš Kėdainių r. Labūnavos pagrindinės mokyklos.

    Padėka mokytojams ir bendruomenėms

    Renginyje taip pat išskirtas mokytojų vaidmuo telkiant mokinius ir stiprinant praktines žinias apie atliekų rūšiavimą, perdirbimą bei atsakingą vartojimą. Ypatinga padėka skirta Danguolei Chochlovienei, Kėdainių šviesiosios gimnazijos mokytojai, kuri į egzaminą užregistravo 67 mokinius.

    Savivaldybė padėkojo visiems dalyviams, mokytojams ir mokyklų bendruomenėms už įsitraukimą bei indėlį ugdant aplinkosauginį sąmoningumą. Organizatoriai ir rajono atstovai tikisi, kad iniciatyva ir toliau padės stiprinti tvarius įpročius kasdienybėje.

    „Tvarumo įgūdžiai prasideda nuo mažų, bet nuolat kartojamų sprendimų: ką renkamės pirkti, kaip rūšiuojame ir kaip mažiname atliekas“, – sakė renginyje kalbėję savivaldybės atstovai.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas Klaipėdos rajone: kas šiemet surinko daugiausia taškų?

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Klaipėdos rajone: kas šiemet surinko daugiausia taškų?

    Septintą kartą surengtas „Atliekų kultūros“ egzaminas subūrė moksleivius ir suaugusiuosius, norinčius pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą, vartojimo įpročius ir tvarumą. Klaipėdos rajone šiemet jame dalyvavo 566 žmonės, o geriausiai pasirodę dalyviai buvo pasveikinti savivaldybėje.

    Egzaminas vyko trijose amžiaus grupėse: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams ir 11 klasių bei vyresniems dalyviams. Toks skirstymas leidžia palyginti žinias pagal skirtingus mokymosi etapus ir pamatyti, kaip aplinkosauginės temos įsitvirtina tiek mokyklose, tiek suaugusiųjų kasdienybėje.

    Kas tapo grupių lyderiais?

    1–4 klasių mokinių grupėje Klaipėdos rajone geriausiai pasirodė Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos 2a klasės mokinės Amelija Fetingytė ir Barbora Vaičiulytė. Jų mokytoja – Jurgita Kasputytė-Žadeikienė.

    5–10 klasių mokinių grupėje daugiausia taškų surinko Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos 6a klasės mokinė Deimantė Kumšlytė. 11 klasių ir vyresnių dalyvių grupėje išsiskyrė Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokytoja Ieva Jončienė ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos mokytoja Lilijana Peter.

    Ką akcentuoja savivaldybė?

    Pirmadienį laimėtojus pasveikino Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė. Savivaldybė pabrėžė, kad ugdymo įstaigų bendruomenės vis aktyviau įsitraukia į aplinkosaugines iniciatyvas, o tokios veiklos padeda formuoti ilgalaikius, praktikoje pritaikomus įpročius.

    „Rūšiavimas ir atsakingas vartojimas prasideda nuo žinių bei supratimo, kodėl tai svarbu. Džiugu matyti, kad mūsų mokyklos daug dėmesio skiria aplinkosauginiam švietimui, skatina mokinius domėtis tvarumu, tausoti gamtą ir atsakingai rūšiuoti atliekas“, – sakė vicemerė Ligita Liutikienė.

    Pasak organizatorių ir savivaldybės atstovų, „Atliekų kultūros“ egzaminas veikia kaip praktinis žinių patikrinimas, o kartu ir edukacinė priemonė, primenanti, kad teisingas rūšiavimas prasideda nuo kasdienių sprendimų. Rezultatai Klaipėdos rajone rodo, kad įsitraukimas auga ne tik tarp mokinių, bet ir tarp suaugusiųjų, kurie dažnai daro tiesioginę įtaką šeimų įpročiams.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas Vilkaviškyje: dalyviams už žinias ir aktyvumą padovanotas filmas

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Vilkaviškyje: dalyviams už žinias ir aktyvumą padovanotas filmas

    Vilkaviškio kultūros centre įvyko „Atliekų kultūros“ egzamino dalyvių susitikimas, kuriame netrūko jaunatviško šurmulio ir geros nuotaikos. Vilkaviškio rajono savivaldybė kartu su Vilkaviškio kultūros centru jaunuoliams už aktyvų įsitraukimą padovanojo animatoriaus Danielio Chongo filmą „Šokliai“.

    Renginys tapo proga padėkoti tiems, kurie skyrė laiko pasitikrinti žinias apie rūšiavimą ir atsakingą vartojimą. Tokie simboliniai apdovanojimai savivaldybėse vis dažniau pasirenkami kaip būdas paskatinti aplinkosaugines iniciatyvas, ypač tarp jaunimo.

    Kas yra „Atliekų kultūros“ egzaminas?

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Lietuvoje surengtas jau septintą kartą ir laikomas viena labiausiai atpažįstamų aplinkosauginio švietimo iniciatyvų. Jis kasmet suburia įvairaus amžiaus dalyvius ir kviečia ne tik pasitikrinti žinias, bet ir įvertinti kasdienius įpročius.

    Šių metų egzamine dalyvavo daugiau kaip 17 000 žmonių, o iš Vilkaviškio rajono prisijungė 71 dalyvis. Organizatoriai pabrėžia, kad augantis įsitraukimas rodo didėjantį visuomenės susidomėjimą tvarumu ir praktiniais sprendimais namuose bei mokyklose.

    Ką dalyviai mokėsi ir tikrinosi?

    Egzamino užduotys apėmė ne tik atliekų rūšiavimą, bet ir atliekų prevenciją, perdirbimą, pakartotinį panaudojimą bei atsakingą vartojimą. Skirtingoms amžiaus grupėms buvo parengti jų žinioms pritaikyti klausimai, kad turinys būtų suprantamas ir praktiškas.

    Toks formatas atitinka pastarųjų metų tendenciją aplinkosaugą aiškinti per kasdienius pavyzdžius: ką galima sumažinti, kuo pakeisti vienkartinius gaminius ir kaip išvengti dažniausių rūšiavimo klaidų. Dėmesys skiriamas ne vien taisyklėms, bet ir sprendimų logikai, kodėl vienos ar kitos atliekos turi keliauti į konkretų konteinerį.

    Sveikinimai ir žinutė jaunimui

    Susirinkusiuosius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė ir savivaldybės administracijos ekologas Darius Bunikis. Jų teigimu, tokios iniciatyvos padeda ne tik kaupti žinias, bet ir ugdyti ilgalaikį atsakingumą aplinkai.

    „Labai smagu matyti jaunus žmones, kurie domisi tvarumu ir atsakingu požiūriu į aplinką. Tokios iniciatyvos ugdo ne tik žinias, bet ir sąmoningumą, kuris šiandien yra ypač svarbus“, – sakė D. Riklienė.

    Savivaldybė akcentuoja, kad aplinkosauginis švietimas veiksmingiausias tada, kai jis tampa bendruomenės įpročiu ir tęsiasi už vienos pamokos ar vieno egzamino ribų. Todėl tikimasi, kad dalyvių entuziazmas persikels į kasdienybę, o rūšiavimas ir atliekų mažinimas taps nuoseklia praktika.

  • Mažeikių rajone paskirstyta 38 100 eurų: kurie 24 aplinkosauginio švietimo projektai gavo finansavimą

    Mažeikių rajono savivaldybė paskirstė 2026 metais Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas visuomenės aplinkosauginio švietimo projektams. Konkursui buvo pateiktos 39 paraiškos, o finansavimas skirtas 24 projektams.

    Bendra skirta suma siekia 38 100 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad parama orientuota į praktines veiklas, kurios padeda gyventojams geriau suprasti atliekų mažinimo, rūšiavimo, gamtos pažinimo ir aplinkos tausojimo principus.

    Kas gavo finansavimą?

    Tarp finansuojamų vykdytojų daugiausia yra ugdymo įstaigų. Parama skirta lopšeliams-darželiams „Delfinas“, „Buratinas“, „Linelis“, „Bitutė“, „Eglutė“, „Žilvitis“, „Berželis“, „Pasaka“, „Saulutė“, taip pat Tirkšlių darželiui „Giliukas“, Viekšnių lopšeliui-darželiui „Liepaitė“ ir Sedos lopšeliui-darželiui „Jurginėlis“.

    Finansavimą taip pat gavo „Žiburėlio“ pradinė mokykla, Pavasario progimnazija ir Merkelio Račkausko gimnazija. Tokiose įstaigose aplinkosauginiai projektai dažniausiai apima integruotas pamokas, praktines veiklas lauke ir bendruomenines iniciatyvas.

    Įsitraukė bibliotekos, muziejai ir bendruomenės

    Į finansuojamų projektų sąrašą pateko Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka, Mažeikių muziejus ir Renavo dvaro sodyba. Tokie vykdytojai paprastai stiprina edukacijas, kurios aplinkosaugos temą sujungia su vietos istorija, kultūra ir pažintiniais maršrutais.

    Finansavimas skirtas ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijai (Ventos regioninio parko grupei), Urvikių kultūros centrui, VšĮ „Aktyvios pramogos Mažeikiuose“, asociacijai „Kuriame kartu“ bei Auksodės kaimo bendruomenei. Taip išplečiamas projektų pasiekiamumas už ugdymo įstaigų ribų, įtraukiant platesnę rajono auditoriją.

    Ką rodo atrankos rezultatai?

    Didelis pateiktų paraiškų skaičius rodo augantį įstaigų ir organizacijų dėmesį aplinkosauginiam švietimui. Praktikoje tokios iniciatyvos dažniausiai orientuotos į kasdienius įpročius, nuo atsakingo vartojimo iki vietos gamtos pažinimo, ir padeda kurti ilgalaikį poveikį bendruomenei.

    Mažeikių rajono savivaldybė skelbia, kad 2026 metų projektų sąrašas ir lėšų paskirstymas pateikti oficialiame dokumente. Jame detalizuota, kokioms veikloms kiekvienas vykdytojas gaus numatytą finansavimą.

  • Alytaus mokiniai iškeitė klasę į Žuvintą: gamtos pamokos, kurias prisimena ilgiau

    Alytaus miesto mokiniai šį pavasarį dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose ir išvykose į Žuvinto biosferos rezervatą. Čia jie ne tik susipažįsta su paukščiais ir šlapžemių ekosistemomis, bet ir praktiškai mokosi, kaip veikia saugomos teritorijos bei kodėl jos svarbios biologinei įvairovei.

    Į vieną iš pažintinių kelionių šią savaitę vyko Alytaus Likiškėlių progimnazijos mokiniai. Ekskursijos metu vaikai stebėjo po žiemos sugrįžusius paukščius, klausėsi pasakojimų apie Žuvinto gamtos vertybes ir rezervato raidą, o taip pat grožėjosi ežero panorama nuo apžvalgos vietų.

    Išvykos planuojamos visą balandžio mėnesį ir tęsiasi pirmosiomis gegužės dienomis, todėl galimybę apsilankyti Žuvinte turės daugiau mokinių grupių. Tokia nuosekli programa padeda mokytojams pamokų turinį perkelti į realią aplinką, kur lengviau susieti teoriją su tuo, ką mokiniai mato ir patiria patys.

    Programą koordinuoja Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius, kviesdamas miesto mokyklas į aplinkosauginio švietimo veiklas. Ekskursijas Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centre rengia Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, o dalyvauti pakviesti šešiolikos Alytaus švietimo įstaigų mokiniai ir juos lydintys mokytojai.

    Žuvinto biosferos rezervatas laikomas viena svarbiausių Lietuvos paukščių ir šlapžemių buveinių, todėl edukacijos čia ypač aktualios pavasarį, migracijos ir perėjimo laikotarpiu. Specialistai pabrėžia, kad gyvas kontaktas su gamta stiprina mokinių aplinkosauginį raštingumą, skatina atsakingą elgesį ir padeda suprasti, kodėl gamtosaugos taisyklės reikalingos ne „dėl tvarkos“, o dėl ilgalaikio poveikio ekosistemoms.