CP v2

Tag: Aplinkosauginis ugdymas

  • „Žaliasis Startas“ Kyviškėse: 120 vaikų, 6 stovyklos ir modelis, kurį galės kopijuoti visi

    „Žaliasis Startas“ Kyviškėse: 120 vaikų, 6 stovyklos ir modelis, kurį galės kopijuoti visi

    Kyviškių kaimo bendruomenė „Kyvija“ per dvejus metus įgyvendino projektą „Žaliasis Startas: sumanios aplinkosaugos stovyklos vaikams ir jaunimui“. Iniciatyva sujungė aplinkosauginį ugdymą, pažintinį turizmą ir bendruomenės telkimą, o svarbiausiu rezultatu tapo ne vien įvykusios veiklos, bet ir sukurtas aiškus veikimo modelis.

    Per projekto laikotarpį surengtos 6 stovyklų pamainos, kuriose dalyvavo 120 vaikų ir jaunuolių. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyviai ne tik klausėsi teorijos, bet mokėsi per patirtį: keliaudami, stebėdami vietos sprendimus ir praktiškai išbandydami tvaresnius kasdienius pasirinkimus.

    Kas yra „žalios stovyklos“ modelis?

    Projekto metu buvo suformuotas „žalios stovyklos“ modelis, paremtas patirtiniu mokymusi ir veiklų nuoseklumu. Jis apima aplinkosaugos temas, atsakingo vartojimo principus, elgesį gamtoje, atliekų mažinimą ir vietos pažinimą per realias situacijas, o ne vien per paskaitas.

    Pasak organizatorių, modelio esmė yra paprasta: aplinkosauga nėra atskira disciplina, ji tiesiogiai susijusi su tuo, kaip keliaujame, ką renkamės pirkti, kaip leidžiame laisvalaikį ir kokius sprendimus priimame namuose. Dėl to vaikai ir jaunimas skatinami matyti ryšius tarp gamtos, ekonomikos ir bendruomenės gerovės.

    Numatoma, kad sukurtas modelis bus prieinamas plačiau, todėl jį galės perimti ir kitos bendruomenės ar organizacijos, planuojančios panašias edukacines programas. Tai svarbu ir todėl, kad Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama neformaliajam ugdymui, o patirtinis mokymasis laikomas vienu veiksmingiausių būdų įtraukti jaunus žmones.

    Vilniaus rajonas kaip tvaraus turizmo erdvė

    Projekto dalyviai buvo skatinami atrasti, kad tvariam keliavimui nebūtina vykti toli. Vilniaus rajone gausu miškų, vandens telkinių, parkų, kultūros paveldo vietų ir kaimiškų teritorijų, kurios gali tapti patraukliomis kryptimis šeimoms, mokykloms ir jaunimo grupėms.

    Stovyklų metu jaunimas lankėsi įvairiose vietose, susipažino su bendruomenių iniciatyvomis ir smulkiaisiais verslais, išbandė edukacijas. Toks formatas padeda suprasti, kad vietos turizmas gali būti ir prasmingas, ir atsakingas, o kartu kurti realią naudą vietos žmonėms.

    Kodėl tai svarbu jaunimui ir bendruomenei?

    „Žaliojo Starto“ autoriai akcentuoja, kad aplinkosauga ir verslumas nėra priešybės. Atsakingas požiūris į gamtą gali tapti pagrindu naujoms paslaugoms ir veikloms, ypač ten, kur svarbus vietos identitetas, edukacija ir gamtiniai maršrutai.

    Per stovyklas dalyviai dirbo komandose, sprendė praktines užduotis, mokėsi savarankiškumo ir atsakomybės. Taip pat nurodoma, kad ne mažiau kaip 30 proc. dalyvių sudarė socialiai pažeidžiami ar socialinę atskirtį patiriantys jaunuoliai, todėl projektas turėjo ir socialinės įtraukties tikslą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad projektas nesibaigia kartu su finansavimo laikotarpiu: sukaupta patirtis bus naudojama toliau, o pats modelis gali tapti pagrindu panašioms iniciatyvoms kitose Lietuvos vietovėse. Idėja paprasta: kai jaunimas pažįsta savo kraštą, jis labiau jį vertina, o tai natūraliai veda ir prie didesnio noro saugoti aplinką.

    Projektas finansuotas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Vilniaus rajono savivaldybės ir Kyviškių kaimo bendruomenės „Kyvija“ lėšomis.

  • Nordplus „Let’s STEAM outdoors“ vizitas Panevėžio rajone: ką atsivežė Latvijos ir Estijos pedagogai

    Nordplus „Let’s STEAM outdoors“ vizitas Panevėžio rajone: ką atsivežė Latvijos ir Estijos pedagogai

    2026 metais gegužės 11 ir 12 dienomis Pažagienių mokykloje-darželyje vyko tarptautinis Nordplus projekto „Let’s STEAM outdoors“ partnerių susitikimas. Į Panevėžio rajoną atvyko 11 pedagogų iš Latvijos ir Estijos, kurie kartu su Lietuvos komanda tęsė veiklas, skirtas STEAM ugdymo idėjoms lauko aplinkoje kurti.

    Susitikimo tikslas buvo praktiškai išbandyti metodus, kaip priešmokyklinio amžiaus vaikams integruoti gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką už klasės ribų. Pasak organizatorių, lauko erdvės leidžia vaikams mokytis per tyrinėjimą ir patirtį, o ne vien per užduotis prie stalo.

    STEAM lauke: nuo rūšiavimo iki kūrybos

    Vizito metu svečiai dalyvavo praktinėse veiklose, kurias parengė Pažagienių mokyklos-darželio pedagogai. Dalis užsiėmimų buvo orientuoti į aplinkosauginį ugdymą ir kasdienius įgūdžius, kurie vėliau natūraliai persikelia į vaikų elgesį namuose.

    Dalyviai išbandė veiklų ciklą Mokomės rūšiuoti – saugome Žemę, kuriame atliekų rūšiavimas buvo siejamas su stebėjimu, skaičiavimu ir paprastais bandymais. Taip pat pristatytas „Tvarus medžio kelias“, leidęs vaikams pažinti medžio savybes, panaudojimą ir tvarumo idėją per kūrybines konstrukcijas.

    Šios veiklos atspindi platesnę ugdymo kryptį, kai STEAM vis dažniau siejamas su tvarumu ir realiomis situacijomis. Ugdymo praktikoje tai reiškia, kad vaikai ne tik kuria ar skaičiuoja, bet ir mokosi priimti atsakingus sprendimus, diskutuoti bei dirbti komandoje.

    Mokymasis už mokyklos ribų

    Svarbi vizito dalis buvo veiklos už ugdymo įstaigos ribų, leidusios partneriams pamatyti skirtingas STEAM taikymo aplinkas. Projekto dalyviai lankėsi Naujamiesčio meno galerijoje, kur edukacijoje kūrė dekoracijas iš natūralių, ekologiškų medžiagų.

    Vėliau svečiai apsilankė Naujamiesčio lopšelyje-darželyje Bitutė, kur susipažino su STEAM ugdymui pritaikytomis vidaus ir lauko erdvėmis. Tokie vizitai leidžia palyginti skirtingus sprendimus ir greičiau pritaikyti pasiteisinusias idėjas savo įstaigose.

    Antrąją dieną delegacija vyko į bendrovę „Aukštaitijos vandenys“, kur susipažino su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo procesais. Ši patirtis tapo realaus gyvenimo pavyzdžiu, kaip mokslas ir inžinerija kasdien prisideda prie aplinkosaugos ir tvarumo.

    Kuo tokie vizitai svarbūs?

    Susitikimo metu projekto partneriai taip pat vedė veiklas vaikams, tarp jų ir anglų kalbos pamokas, integruodami STEAM metodus bei kūrybines užduotis. Tokia praktika padeda ugdymo turinį sieti su kalbine raiška ir skatina vaikų smalsumą per teminį mokymąsi.

    Organizatoriai tikisi, kad Lietuvoje išbandytas veiklas Latvijos ir Estijos pedagogai adaptuos savo ugdymo įstaigose, o sukaupta patirtimi dalysis su kolegomis. Kitas projekto partnerių susitikimas planuojamas Estijoje, kur bus pristatytos ir išbandomos Estijos pedagogų parengtos STEAM ugdymo lauke idėjos.

    Pažagienių mokykla-darželis, priėmęs projekto svečius, pabrėžė aktyvų partnerių įsitraukimą ir atvirumą naujoms praktikoms. Vizitą papildė kūrybinės veiklos Pragiedrulių kūrybiškumo centre ir meno stiklo studijoje „GlassRemis“, kurios sustiprino menų integravimo į STEAM svarbą.