CP v2

Tag: Apolono galerija

  • Luvro Apolono galerija vėl atverta: po Prancūzijos karūnos brangenybių vagystės – naujos taisyklės

    Luvro Apolono galerija vėl atverta: po Prancūzijos karūnos brangenybių vagystės – naujos taisyklės

    Galerija grįžta prie ištakų

    Paryžiaus Luvro muziejuje lankytojams vėl atverta Apolono galerija, kuri 2025 metų spalį tapo vienos garsiausių pastarųjų metų vagysčių vieta. Erdvė sugrąžinta į pirminę 17 amžiaus ceremoninės valstybinės galerijos paskirtį, todėl joje nebėra vitrinų ir eksponuojamų brangenybių.

    Muziejus pabrėžia, kad atnaujinta ekspozicinė logika leidžia daugiau dėmesio skirti pačiai architektūrai ir dekorui. Tai taip pat yra praktinis sprendimas po įvykio, kuris išryškino saugumo spragas pasaulyje bene labiausiai lankomame muziejuje.

    Brangenybės bus rodomos kitaip

    Luvro vadovas Christophe Leribault teigia, kad karūnos brangenybės, kurios per apiplėšimą nebuvo pavogtos, netrukus turėtų būti perkeltos į kitą salę. Ji bus įrengta kaip be langų saugykla, kurioje numatytas griežtesnis patekimo ir apsaugos režimas.

    Pasak muziejaus, toks modelis atitinka tendenciją, kai itin vertingi eksponatai pristatomi mažesnėse, labiau kontroliuojamose erdvėse, o didžiosios reprezentacinės salės paliekamos istorinei atmosferai ir pastato paveldui. Tai taip pat leidžia tiksliau valdyti lankytojų srautus ir saugumo procedūras.

    Vagystė, sukėlusi skandalą

    2025 metų spalį keturių asmenų grupė, pasinaudojusi sunkvežimyje sumontuota kėlimo platforma, į Apolono galeriją įsiveržė dienos metu. Pranešta, kad buvo pagrobti aštuoni Prancūzijos karūnos brangenybių vienetai, o įvykis tapo smūgiu Luvro reputacijai.

    Apiplėšimas sukėlė politinį ir institucinį atgarsį: viešai imta kalbėti apie apsaugos sprendimų neadekvatumą tokio masto institucijoje, o muziejus buvo priverstas skubiai peržiūrėti rizikos vertinimą, prieigos kontrolę ir reagavimo protokolus. Po skandalo iš pareigų pasitraukė tuometinė muziejaus prezidentė Laurence des Cars.

    Pagrobtų vertybių, kurių vertė buvo vertinama maždaug 88 milijonais eurų, iki šiol nepavyko surasti. Tyrimo detalės viešai pateikiamos ribotai, tačiau muziejaus sprendimas atsisakyti vitrinų šioje salėje vertinamas kaip aiškus signalas, kad saugumo standartai bus griežtinami ne tik technologiškai, bet ir keičiant eksponavimo strategiją.

  • Luvro brangenybių vagystė: tyrimas krypsta į Belgiją, pareigūnai turi naujų duomenų

    Luvro brangenybių vagystė: tyrimas krypsta į Belgiją, pareigūnai turi naujų duomenų

    Prancūzijos tyrėjai, aiškindamiesi 2025 metų spalio 19 dieną Paryžiaus Luvre įvykdytą brangenybių vagystę, skelbia apie naują kryptį: vis daugiau ženklų veda į Belgiją. Po kelių mėnesių tyrimas iš nacionalinio tapo tarptautiniu, o pareigūnai tikrina galimą nusikalstamo tinklo bazę už Prancūzijos ribų.

    Kaip pranešė Prancūzijos žiniasklaida, lūžį davė įtariamųjų telefonų duomenų analizė. Tyrėjų akiratyje atsidūrė keli Rytų Europos kilmės įtariamieji, anksčiau sieti su organizuotais turto nusikaltimais, o jų ryšiai ir judėjimo pėdsakai esą rodo sąsajas su Belgija.

    Pasak publikacijų, telefonuose aptikta ne tik skambučių ir žinučių, bet ir nuotraukų, darytų Luvre, įskaitant Apolono galeriją, iš kurios ir buvo pagrobti istoriniai eksponatai. Tyrėjai taip pat analizuoja kontaktų ratą ir maršrutus, kurie gali atskleisti, kas padėjo suplanuoti operaciją ir kur galėjo būti perkelti pavogti daiktai.

    Atsižvelgdami į šiuos duomenis, Prancūzijos pareigūnai vyksta į Belgiją atlikti patikrinimų vietoje ir bendradarbiauti su vietos tarnybomis. Dėmesys skiriamas ne vien jau identifikuotų įtariamųjų aplinkai Prancūzijoje, bet ir galimiems bendrininkams ar tarpininkams, galėjusiems prisidėti prie grobio slėpimo ar realizavimo.

    Grobis dar nerastas

    Vagystė įvyko sekmadienį, 2025 metų spalio 19 dieną, apie 9 valandą ryto, o visa operacija, kaip skelbta anksčiau, truko vos kelias minutes. Prokurorų vertinimu, pavogtų brangenybių vertė siekia apie 88 000 000 eurų, tačiau kultūrinė ir istorinė reikšmė gali būti dar didesnė.

    Tarp dingusių vertybių minimi itin reti istoriniai papuošalai, susiję su Prancūzijos imperijos laikotarpiu, taip pat XIX amžiaus karališkosios kolekcijos dirbiniai. Tokie objektai paprastai yra sunkiai parduodami legaliai, todėl tyrėjai neatmeta versijos, kad grobis galėjo būti užsakytas konkretiems pirkėjams arba slepiamas laukiant palankaus momento jį perkelti.

    Kodėl tyrimas plečiamas už Prancūzijos ribų?

    Tarptautinės grandies atsiradimas sustiprina prielaidą, kad veikė ne atsitiktiniai vagys, o koordinuota grupė, galėjusi turėti logistinės paramos ir užsienio ryšių. Tokiais atvejais, kultūros paveldo apsaugos ekspertai pabrėžia, kad dažnai įsitraukia tarpininkai, atsakingi už slėptuves, transportą ir ryšių saugumą.

    Lygiagrečiai Prancūzijoje tęsiamas darbas siekiant nustatyti visus tinklo narius, atkurti pasirengimo eigą ir įvertinti, kaip buvo įveiktos muziejaus apsaugos priemonės. Tyrimo tikslas nesikeičia: susigrąžinti pavogtas vertybes ir išardyti visą operaciją organizavusį tinklą.

    Galimi liudijimai ir artimiausi žingsniai

    Belgijos ir Prancūzijos žiniasklaida taip pat užsimena, kad artimiausiomis dienomis gali vykti svarbūs procesiniai veiksmai su įtariamaisiais Prancūzijoje. Teigiama, jog dalis jų svarsto bendradarbiauti su teisėsauga, tikėdamiesi švelnesnių bausmių.

    „Kai kurie įtariamieji gali būti pasirengę nurodyti, kur slepiamos pavogtos brangenybės, jei tai sumažintų jų atsakomybę“, – teigė vienas su tyrimu susipažinęs žurnalistas.

    Kol kas nė vienas iš pavogtų objektų oficialiai nebuvo rastas ar grąžintas. Pareigūnai pabrėžia, kad tokiose bylose proveržis dažnai priklauso nuo smulkių skaitmeninių pėdsakų ir tarptautinio institucijų bendradarbiavimo.