Brangi etiketė dar negarantuoja gero įvaizdžio: net kokybišką derinį gali sugadinti detalės, kurios sukuria pigumo ir neskoningumo įspūdį. Stilistai pabrėžia, kad pirmiausia „kalba“ ne prekės ženklas, o drabužio kritimas, medžiagos faktūra ir tai, kaip viskas atrodo judant.
Viena dažniausių klaidų yra akivaizdžios klastotės ar perdėtai į „prabangą“ taikančios kopijos. Nors rinkoje daug gerai atrodančių reinterpretacijų, logotipo imitacija dažnai atrodo neskoningai ir pigina visą derinį, ypač kai ji nesiderina su likusių drabužių kokybe.
Antras signalas – per trumpi sijonai ar suknelės, kai judant matosi daugiau, nei planuota, o drabužį tenka nuolat tampyti žemyn. Toks nepatogumas iš karto atima pasitikėjimą savimi, o įspūdis tampa ne sensualus, o priverstinis ir nerangus.
Ne mažiau išduoda ir dideli, rėksmingi logotipai nuo galvos iki kojų. Pastaraisiais metais madoje sustiprėjo tylaus prabangumo kryptis, kai vertinama gera konstrukcija, audinys ir santūrumas, o ne demonstratyvus prekės ženklo „šaukimas“ ant krūtinės ar kelnių.
Pigumo efektą dažnai kuria ir blizgios, prastai atrodančios odos imitacijos, kurios iš tolo primena plastiką. Tokia medžiaga neretai ne tik atrodo prastai, bet ir yra nepraktiška: ji nekvėpuoja, greičiau glamžosi, gali girgždėti judant ir vizualiai pigina net gerą siluetą.
Dar viena klaida – netinkamas dydis: per ankšti drabužiai įsirėžia į kūną ir sukuria nereikalingas raukšles, o per dideli, be formos daiktai iškraipo proporcijas. Profesionalai primena, kad geriau rinktis tinkamą dydį ir, jei reikia, pritaikyti pas siuvėją, nes keli pataisymai gali suteikti įvaizdžiui brangumo pojūtį.
Galiausiai viską sugadina priežiūros trūkumas: susiglamžę audiniai, nusiburbuliavę megztiniai, išsitampę keliai, nublukusios spalvos ar trūkstanti saga. Tvarkingas, išlygintas drabužis ir švari avalynė dažnai atrodo „brangiau“ nei naujas, bet apleistas daiktas, todėl investicija į priežiūrą neretai atsiperka labiau nei dar vienas spontaniškas pirkinys.
