CP v2

Tag: Apšvietimas

  • Šie kasdieniai daiktai, pasak interjero dizainerių, akimirksniu sugadina namų įvaizdį

    Šie kasdieniai daiktai, pasak interjero dizainerių, akimirksniu sugadina namų įvaizdį

    Net kruopščiai įrengtas būstas gali greitai prarasti jaukumą, jei erdvėje ima dominuoti kasdieniai prietaisai ir smulkmenos. Interjero dizaineriai pabrėžia, kad problemą dažniausiai sukuria ne brangūs baldai ar sienų spalva, o vizualiai išsiskiriantys daiktai, kurie formuoja chaoso įspūdį.

    Dažniausiai tai nėra netvarka klasikine prasme, o konkurencija dėl dėmesio: ryškių formų technika, atviri laidai, atsitiktinai palikti aksesuarai. Kai akys nuolat „užkliūva“ už skirtingų objektų, interjeras atrodo atsitiktinis ir sunkiau pastebėti bendrą stilių.

    Kas iškart traukia akį virtuvėje

    Viena dažniausiai minimų problemų – mikrobangų krosnelė, ypač jei ji didelė, blizgaus metalo apdailos ir pastatyta ant pagrindinio stalviršio. Mažesnėse virtuvėse toks prietaisas vizualiai apkrauna erdvę ir sukuria įspūdį, kad paviršių nuolat trūksta.

    Dėl to vis dažniau renkamasi prietaisus integruoti į baldų korpusus arba perkelti į mažiau matomą zoną. Dizaineriai akcentuoja ir vieningą apdailą: kai technika derinama tarpusavyje pagal spalvą ir medžiagiškumą, virtuvė atrodo ramesnė net tada, kai prietaisų nemažai.

    Detalė, kuri „užvaldo“ kambarį

    Kitas dažnas pavyzdys – džiovyklė su džiūstančiais drabužiais. Ji per kelias minutes gali pakeisti svetainės ar darbo kambario nuotaiką, nes spalvoti audiniai ir didelis konstrukcijos siluetas sukuria laikinos, nebaigtos erdvės įspūdį.

    Praktiškas sprendimas dažnai būna ne interjero keitimas, o įpročių ir zonų planavimas: sulankstomi modeliai, aiški vieta džiovinimui arba atskira, mažiau matoma namų dalis. Taip reprezentacinė erdvė išlieka vizualiai švari, o buities procesai netampa pagrindiniu akcentu.

    Apšvietimas, kuris atšaldo nuotaiką

    Interjero specialistai taip pat atkreipia dėmesį į apšvietimą: vienas ryškus šviestuvas lubose dažnai „suplokština“ erdvę ir išryškina visus nelygumus bei smulkmenas. Vakare toks apšvietimas gali priminti biurą ar laukiamąjį, net jei baldai parinkti jaukūs.

    Šiltesnį efektą paprastai sukuria keli šviesos šaltiniai skirtingose vietose: pastatomos lempos, sieniniai šviestuvai ar mažesnės lemputės ant komodos. Tokiu atveju formuojasi sluoksniuotas apšvietimas, o kambarys atrodo gilesnis ir ramesnis.

    Kodėl namai ima priminti sandėlį

    Dar viena dažna problema – perteklinis daiktų kiekis ir atviri paviršiai, kuriuose nuolat kaupiasi smulkmenos. Matomi laidai, vienas prie kito sustatyti prietaisai ir lentynos su atsitiktiniais objektais neleidžia interjerui „kvėpuoti“ ir užgožia pasirinktą stilistiką.

    Dizaineriai pabrėžia, kad įspūdžiui pakeisti neretai pakanka kelių korekcijų: dalį daiktų perkelti į uždaras spinteles, suvienodinti matomus laikymo sprendimus ir palikti daugiau tuščios erdvės. Tokie pokyčiai dažnai veikia labiau nei nauji pirkiniai, nes interjerui grąžina aiškumą ir tvarkos jausmą.

  • Augalai ant laiptų: kaip juos išdėstyti saugiai, kad žalia erdvė netaptų kliūtimi namuose

    Kodėl verta rinktis augalus laiptinėje?

    Laiptai dažnai lieka „tuščia“ namų zona, nors ji puikiai tinka jaukiam, žaliam akcentui. Tinkamai parinkti kambariniai augalai gali vizualiai sušvelninti erdvę, suteikti daugiau gyvybės ir sukurti tvarkingą, reprezentatyvų įspūdį.

    Žaluma namuose siejama ir su geresne savijauta, tačiau laiptinėje svarbiausia taisyklė išlieka praktiška: dekoras neturi trukdyti judėti. Būtent todėl laiptams netinka viskas, kas gražu ant palangės.

    Saugumas: svarbiausios išdėstymo taisyklės

    Laiptuose pagrindinė rizika yra užkliuvimas, paslydimas ir sumažėjęs matomumas. Augalai neturi siaurinti praėjimo, o vazonai privalo būti stabilūs, kad atsitiktinai stuktelėjus nenugriūtų ant laiptų pakopų.

    Praktiškas orientyras yra palikti ne mažiau kaip 80 centimetrų laisvo praėjimo. Vazonus saugiausia statyti prie sienos arba turėklų, vengiant pakopų kraštų ir vietų, kur dažniausiai sukama koja.

    Dar viena dažna problema yra vanduo ant laiptų. Laistant svarbu ne tik laistyti saikingai, bet ir iškart nuvalyti bet kokius lašus, nes net nedidelė drėgmė ant pakopos gali tapti slydimo priežastimi.

    Kokius augalus rinktis laiptams?

    Laiptinėse sąlygos dažnai būna nepastovios: vienur daugiau šviesos, kitur šešėlis, neretai jaučiami skersvėjai, o šildymo sezonu oras gali būti sausesnis. Todėl geriausiai tinka nereiklūs, kompaktiški augalai, kurie pakelia temperatūros ir drėgmės svyravimus.

    Patikimi pasirinkimai dažnai būna sansevjera ir zamiokulkas, nes jie ištveria retesnį laistymą ir auga tvarkingai. Jei laiptinė šviesesnė, gali tikti ir dalis sukulentų, tačiau reikėtų įvertinti, kad jie mėgsta daug šviesos ir nemėgsta užmirkimo.

    Verta vengti augalų su ilgai nusvirusiais, plačiai išsikerojusiais ar dygliuotais lapais, kurie gali kliudyti judant. Jei namuose yra mažų vaikų ar augintinių, papildomai svarbu pasidomėti, ar pasirinktas augalas nėra toksiškas.

    Kur geriausia statyti vazonus?

    Didžiausi augalai dažniausiai geriausiai atrodo ir mažiausiai trukdo aikštelėse tarp laiptų maršų, kur yra daugiau vietos manevrui. Tokiose vietose vazonas tampa interjero akcentu, o ne kliūtimi.

    Ant pačių pakopų augalus verta statyti tik labai apgalvotai, geriausia prie sienos, paliekant aiškų praėjimą. Jei norisi daugiau žalumos, patogesnis sprendimas yra specialūs daugiaaukščiai stovai ar lentynėlės prie sienos, kurios „pakelia“ augalus nuo vaikščiojimo zonos.

    Kabantys augalai gali būti gražus sprendimas, tačiau jie turi kabėti pakankamai aukštai, kad nekliudytų galvos lygyje ir nevarvėtų laistant. Svarbu ir tvirtinimas: laiptinėje dėl judėjimo ir vibracijų konstrukcijos turi būti patikimos.

    Šviesa ir priežiūra: kad žaluma nevirstų rūpesčiu

    Jei laiptinė tamsesnė, augalams gali pritrūkti šviesos, todėl reikėtų rinktis šešėlį pakeliančias rūšis ir stebėti, ar jos nepradeda ištįsti. Kartais problemą išsprendžia papildomas apšvietimas, kuris tuo pačiu pagerina ir pačių laiptų matomumą.

    Priežiūroje svarbiausia pastovumas: kartą per savaitę įvertinti substrato drėgmę, nuvalyti dulkes nuo lapų ir patikrinti, ar vazonai nepasislinko. Jei augalas perauga numatytą vietą, laiptams dažniausiai geriau jį perkelti kitur, o čia palikti kompaktiškesnį.

    Gražiausios laiptų kompozicijos dažniausiai būna ne gausios, o apgalvotos. Kelios tvarkingai sudėtos, stabilios vazono formos ir vieninga stilistika sukuria įspūdį, kad tai sąmoningas interjero sprendimas, o ne atsitiktinai sustatyti augalai.

  • Musztardinis hitas užkariauja namus, bet dizaineriai įspėja: ši spalva gali „suvalgyti“ erdvę

    Musztardinis hitas užkariauja namus, bet dizaineriai įspėja: ši spalva gali „suvalgyti“ erdvę

    Musztardinis atspalvis jau kelis sezonus matomas interjeruose: jis keliauja ant sofų, užuolaidų, pagalvėlių, o vis dažniau ir ant sienų. Nuotraukose toks tonas atrodo jaukus ir modernus, ypač derinamas su medžiu bei tamsesniais akcentais. Tačiau dizaineriai primena, kad realiame būste šis pasirinkimas gali sukurti netikėtą efektą.

    Pagrindinė rizika išryškėja mažesniuose arba prasčiau apšviestuose kambariuose. Musztardinis tonas yra šiltas, bet kartu gana gilus ir sodrus, todėl sugeria daugiau šviesos nei daugelis šviesių neutralių spalvų. Dėl to net ir tvarkingas, erdvus kambarys gali atrodyti ankštesnis ir vizualiai sunkesnis.

    Dažniausiai tai pastebima būstuose, kur natūralios šviesos nėra daug, pavyzdžiui, kambariuose su mažesniais langais ar šiaurine kryptimi. Dieną spalva gali atrodyti švelnesnė, bet vakarėjant, įsijungus šiltą dirbtinį apšvietimą, interjeras neretai pradeda atrodyti pritemęs. Vietoj jaukumo atsiranda sunkumo ir tamsesnio „oro“ įspūdis.

    Kodėl ši spalva keičia nuotaiką?

    Spalva veikia ne tik sienas ar baldus, bet ir tai, kaip matome kitus atspalvius. Musztardinis tonas dažnai suteikia aplinkai gelsvai žemišką atspindį, todėl balta gali pasirodyti labiau kreminė, o pilki tonai praranda švarą ir tampa blankesni. Dėl to net modernūs daiktai kartais ima atrodyti „senstelėję“.

    Interjero specialistai atkreipia dėmesį ir į tai, kad prie tokio fono gali kisti odos tonas. Vakare, esant šiltam apšvietimui, veidas gali atrodyti pavargęs ar papilkėjęs, ypač jei patalpoje trūksta papildomų šviesos šaltinių. Tai viena priežasčių, kodėl sodrūs geltoni tonai ne visada tinka erdvėse, kuriose daug laiko praleidžiama bendraujant.

    Kur musztardinis tikrai tinka?

    Didelėse, gerai apšviestose erdvėse musztardinis atspalvis gali atrodyti elegantiškai ir „brangiai“, ypač greta natūralių medžiagų. Jis dera su šviesiu medžiu, smėlio, rusvais ir kitais šiltais neutraliais tonais, o interjerui suteikia charakterio. Tokiose patalpose spalva dažniau tampa akcentu, o ne problema.

    Vis dėlto mažesniuose kambariuose saugesnė strategija yra šį toną palikti detalėms. Vienas fotelis, pledas, pora pagalvėlių ar vaza gali suteikti šilumos, bet neužgoš erdvės. Be to, akcentus lengviau pakeisti, kai keičiasi mados arba norisi atnaujinti namus be remonto.

    Ką daryti prieš dažant sienas?

    Prieš nusprendžiant dažyti visą sieną ar kelias sienas musztardiniu atspalviu, verta spalvą išbandyti realiomis sąlygomis. Specialistai pataria nudažyti mažą plotą ir stebėti jį skirtingu paros metu, nes spalva ryškiai kinta priklausomai nuo šviesos. Tai ypač svarbu, jei kambaryje vyrauja tamsūs baldai ar sunkūs audiniai.

    Jeigu tikslas yra jaukumas, bet nenorisi rizikuoti, dažnai geriau rinktis šviesesnius, „prigesintus“ tonus. Švelni alyvuoginė, šiltas smėlinis ar lengvas karamelės atspalvis gali duoti panašų šilumos pojūtį, bet palikti daugiau šviesos ir erdvės įspūdžio. Taip interjeras atrodo aktualus ilgiau, net ir pasikeitus tendencijoms.

  • Taikos lelija gegužę nežydi? Specialistai pataria, ką pakeisti su šviesa ir tręšimu, kad sukrautų žiedus

    Taikos lelija, dar vadinama spatifiliu, pavasarį paprastai suaktyvėja ir leidžia naujus lapus, tačiau žiedų taip ir nesulaukiama. Augintojai dažniausiai įtaria netinkamą laistymą, bet praktika rodo, kad pagrindinė priežastis dažnai būna kita.

    Gegužę svarbiausia įvertinti šviesą ir mitybą, nes tai du veiksniai, kurie tiesiogiai susiję su žydėjimu. Jei augalas stovi pernelyg tamsioje vietoje, jis gali atrodyti žalias ir sveikas, bet žiedams tiesiog „neužtenka resursų“.

    Dažna klaida taikos leliją laikyti kambario gilumoje ar tamsesniame kampe, nes ji toleruoja prastesnį apšvietimą. Toleruoti nereiškia klestėti: esant menkai šviesai augalas dažniau išaugina lapus, o žiedynai formuojasi vangiai arba visai nesiformuoja.

    Gegužę verta perkelti augalą arčiau lango, kur būtų ryški, bet išsklaidyta natūrali šviesa. Tiesioginė saulė, ypač vidurdienį, gali nudeginti lapus, todėl geriausia rinktis vietą, kur šviesa krenta švelniai.

    Jei žiedai atsiranda, bet ilgai išlieka žalsvi, tai gali reikšti, kad šviesos per daug. Tokiu atveju augalą verta patraukti šiek tiek toliau nuo lango arba pridengti šviesą lengva užuolaida, kad ji būtų tolygesnė.

    Net ir tinkamoje vietoje taikos lelija gali nežydėti, jei jai trūksta maistinių medžiagų. Ypač tai pasimato, kai augalas ilgą laiką nebuvo tręšiamas po įsigijimo arba augo tame pačiame substrate, kuris jau išsekęs.

    Vegetacijos laikotarpiu, tai yra pavasarį ir vasarą, taikos lelijai tinka subalansuotos, vandenyje tirpios kambarinėms gėlėms skirtos trąšos. Praktinis orientyras yra tręšimas kas 4–6 savaites, stebint augalo reakciją.

    Pertręšimas gali duoti priešingą rezultatą: pažeidžiamos šaknys, augalas patiria stresą, o žydėjimas dar labiau nusikelia. Jei ant vazono žemės paviršiaus atsiranda balkšvų apnašų arba lapų galiukai ima ruduoti, verta sumažinti trąšų kiekį ir peržiūrėti laistymo režimą.

    Taikos lelija nėra augalas, kuris „sureaguoja per naktį“, todėl po perkėlimo į šviesesnę vietą ir koreguoto tręšimo pokyčių gali tekti palaukti kelias savaites. Dažniausiai pirmiausia pasimato tvirtesni, stambesni lapai, o vėliau ima formuotis žiedynai.

    Jei gegužę augalas jau pradeda leisti naujus lapus, tai geras ženklas, kad jis aktyvus ir pasiruošęs augti. Tinkamai suderinus išsklaidytą šviesą ir saikingą mitybą, tikimybė sulaukti žiedų reikšmingai padidėja.

    „Svarbiausias žingsnis, turintis daugiausia įtakos, yra perkelti taikos leliją į ryškesnę natūralią šviesą, bet be tiesioginių saulės spindulių“, – sako augalų priežiūros specialistai.

  • Viena nedidelė namų detalė gali iškart sumažinti griuvimų riziką: ką pataria ekspertai

    Viena nedidelė namų detalė gali iškart sumažinti griuvimų riziką: ką pataria ekspertai

    Vyresniame amžiuje namai gali tapti pavojingesni ne dėl didelių remontų stokos, o dėl smulkmenų, kurios kasdien „pakiša koją“. Silpstant regėjimui, mažėjant raumenų jėgai ir prastėjant pusiausvyrai, net slenkstis ar prietema koridoriuje padidina griuvimo tikimybę.

    Griuvimai laikomi viena dažniausių traumų priežasčių tarp senjorų, o jų pasekmės neretai būna ilgalaikės: nuo kaulų lūžių iki baimės judėti, kuri dar labiau mažina savarankiškumą. Dėl to specialistai pabrėžia, kad riziką verta mažinti paprastomis, greitai įgyvendinamomis priemonėmis.

    Viena didžiausią efektą duodančių priemonių yra geresnis apšvietimas. Senjorams dažnai reikia ryškesnės ir tolygesnės šviesos nei jaunesniems žmonėms, todėl vieno šviestuvo lubose paprastai nepakanka, ypač koridoriuose, vonioje ir prie lovos.

    Praktiškiausia, kai patalpose yra keli šviesos šaltiniai ir nėra staigių kontrastų tarp tamsių ir ryškių zonų. Judesio davikliais valdomi šviestuvai naktį ar prie įėjimo padeda išvengti situacijų, kai einama tamsoje ieškant jungiklio.

    Ne mažiau svarbu pašalinti kliūtis kasdieniuose maršrutuose, pavyzdžiui, kelyje nuo lovos iki vonios ar nuo virtuvės iki durų. Slidūs kilimėliai, išsikišę laidai, žemi staliukai ar dekoracijos praėjimuose jaunam žmogui atrodo nereikšmingi, bet senjorui tai gali tapti realiu pavojumi.

    Vonioje rizika ypač didelė, nes čia susiduria vanduo, slidūs paviršiai ir būtinybė išlaikyti pusiausvyrą. Daugiausia naudos paprastai duoda neslystantys kilimėliai, patikimi turėklai prie tualeto ir dušo bei patogiai pasiekiamos, lengvai valdomos maišytuvo rankenėlės.

    Jei yra galimybė, senjorams saugesnis sprendimas dažnai būna dušas su žemu įėjimu arba be slenksčio, o ne aukšta vonia. Net ir nekeičiant santechnikos, prie dušo praverčia sėdynė, o daiktus verta sudėti taip, kad nereikėtų staigiai pasilenkti ar atsistoti ant pirštų galų.

    Kasdienį komfortą stipriai lemia ir baldų ergonomika. Per žema lova ar per minkštas fotelis, iš kurio sunku atsikelti, didina krūvį sąnariams ir skatina nestabilius judesius, todėl baldų aukštį ir stabilumą verta įvertinti iš naujo.

    Specialistai taip pat rekomenduoja susikurti aiškią daiktų tvarką, kad svarbiausi daiktai visada būtų po ranka. Telefonas, akiniai, vaistai ar dokumentai turėtų turėti pastovią vietą, nes paieškos stresinėse situacijose didina skubėjimą ir neatidumą.

    Kuriant senjorui draugiškus namus svarbus ir psichologinis aspektas. Sprendimai turi didinti saugumą, bet nekurti įspūdžio, kad būstas tapo gydymo įstaiga, nes savarankiškumo pojūtis ir pasitikėjimas savo jėgomis tiesiogiai veikia kasdienę gerovę.

    Dažniausiai geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelis paprastus žingsnius: daugiau šviesos, mažiau kliūčių ir saugesnė vonia. Tokie pokyčiai nereikalauja kapitalinio remonto, tačiau gali akivaizdžiai sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką ir palengvinti kasdienybę.

  • Vilkaviškyje atnaujintas Meilės tiltelis: nauji turėklai, dizainas ir švelnus apšvietimas

    Vilkaviškyje atnaujintas Meilės tiltelis: nauji turėklai, dizainas ir švelnus apšvietimas

    Vilkaviškio mieste užbaigta dar viena gyventojų iniciatyva, skirta viešųjų erdvių kokybei gerinti – atnaujintas Meilės tiltelis per Vilkaujos upę. Sutvarkytas pėsčiųjų tiltas tapo ne tik saugesnis, bet ir labiau pritaikytas ramiems pasivaikščiojimams bei miesto svečių maršrutams.

    Atnaujinimo metu sutvarkyta tilto konstrukcija ir atnaujinti turėklai, o pasirinktų sprendimų tikslas buvo išlaikyti vientisą miesto mažosios architektūros kryptį. Savivaldybė akcentuoja, kad dizainas derintas taip, jog atkartotų bendrus architektūrinius akcentus, matomus ir kituose Vilkaviškio pėsčiųjų tiltuose.

    Didžiausias pokytis pastebimas sutemus – naujas apšvietimas subtiliai išryškina širdelių motyvais dekoruotus turėklus. Vakarais tiltelio siluetas ryškiau atsispindi Vilkaujos vandenyje, todėl atnaujinta vieta tampa patraukli ne tik kasdieniams maršrutams, bet ir trumpam sustojimui ar nuotraukai.

    Tokie nedideli, bet kryptingi projektai dažniausiai vertinami dėl tiesioginio poveikio kasdienybei: saugesnės perėjos, tvarkingesnė aplinka ir aiškesnė miesto estetika. Atnaujintas Meilės tiltelis papildo viešųjų erdvių tinklą ir primena, kad miestui svarbios ne tik didelės investicijos, bet ir nuosekli priežiūra.

    Gyventojai ir Vilkaviškio svečiai kviečiami užsukti ir pasivaikščioti atnaujintu tilteliu – dieną jis tampa patogiu jungiamuoju taku, o vakare atsiveria visai kitu, jaukesniu apšvietimo sukurtu vaizdu.

  • 20 kv. m svetainė be kompromisų: sprendimai, kurie padeda sutalpinti viską ir išlaikyti stilių

    Kaip suplanuoti 20 kv. m svetainę?

    20 kv. m svetainė dažnai turi atlikti kelias funkcijas vienu metu: būti poilsio zona, vieta susitikimams, o neretai ir darbo kampelis. Todėl planavimas prasideda ne nuo dekoro, o nuo aiškių poreikių ir judėjimo takų, kad erdvė neatrodytų perkrauta.

    Praktikoje geriausiai pasiteisina principas „mažiau, bet tiksliau“: geriau keli kokybiški, aiškios paskirties sprendimai nei daug smulkių daiktų, kurie vizualiai mažina kambarį. Interjero dizaineriai taip pat pabrėžia zonų logiką: sėdėjimo, TV, laikymo ir, jei reikia, darbo.

    Daugiafunkciai baldai ir laikymas

    Mažoje svetainėje didžiausią skirtumą daro baldai, kurie turi daugiau nei vieną paskirtį. Sofa su patalynės dėže ar papildomu laikymu padeda paslėpti tekstilę, sezoninius daiktus ir kasdienes smulkmenas, kurios greitai sukuria netvarkos įspūdį.

    Jei svetainė periodiškai tampa miegamuoju, verta rinktis sofą-lovą su patikimu mechanizmu ir patogiu miegojimo paviršiumi. Prie jos tinka kompaktiškas kavos staliukas su lentynomis ar stalčiais, o TV zona turėtų turėti vietą kabeliams ir priedams, kad nebūtų vizualinio chaoso.

    Dažnai neišnaudojama potenciali erdvė yra sienos. Pakabinamos lentynos ir uždari moduliai virš ar šalia sofos leidžia perkelti dalį daiktų nuo grindų, išlaikant lengvesnį kambario vaizdą.

    „Mažose erdvėse verta galvoti trimis kryptimis: į plotį, į aukštį ir į gylį. Kiekvienas baldas turėtų atlikti bent dvi funkcijas, o gerai suplanuoti paslėpti laikymo sprendimai padeda išlaikyti lengvą ir tvarkingą interjero įspūdį“, – sakė Emil Basta, WPBM „Mój Dom“ pardavimų specialistas.

    Spalvos, šviesa ir detalės

    Vizualiai erdvę plečia šviesesni sienų ir didesnių baldų tonai, o charakterį suteikia viena ryškesnė akcentinė plokštuma ar keli pasikartojantys spalviniai akcentai. Svarbu, kad kontrastai būtų apgalvoti: per daug skirtingų atspalvių mažoje svetainėje pradeda „skaldyti“ vaizdą.

    Ne mažiau svarbus apšvietimas: vietoje vieno centrinio šviestuvo geriau veikia keli šviesos taškai. Grindinė lempa prie sofos, sieninis šviestuvas ar LED apšvietimas lentynose padeda kurti zonas ir vakare suteikia jaukumo, o ryškesnė kryptinė šviesa praverčia skaitant ar dirbant.

    Detalės turi dirbti erdvei, o ne prieš ją. Didelis veidrodis prieš langą ar šalia jo atspindi šviesą ir sukuria gylį, tačiau dekoracijų kiekį verta riboti, kad paviršiai išliktų „kvėpuojantys“.

    „Gerai suplanuota 20 kv. m svetainė nebūtinai reiškia kompromisus. Kai baldai, laikymas, spalvos ir apšvietimas suderinti, erdvė gali būti ir patogi kasdienai, ir reprezentatyvi svečiams“, – sakė Emil Basta, WPBM „Mój Dom“ pardavimų specialistas.