Partija PiS Varšuvoje pristatė dalį ekonominės programos gairių, kurias rengia artėjant parlamento rinkimams 2027 metais. Pasak partijos atstovų, siūlymai skirti viešųjų finansų būklei gerinti ir smulkiojo bei vidutinio verslo sąlygoms lengvinti.
PiS kandidatas į premjerus Przemysławas Czarnekas teigė, kad dabartinė politika esą silpnina investicijas regionuose ir didina ekonominį neapibrėžtumą. „Esame čia tam, kad pristatytume planą, kaip sutvarkyti viešuosius finansus“, – sakė P. Czarnekas.
Sveikatos įmokos: siūlomas grįžimas atgal
Vienas pagrindinių PiS akcentų – sveikatos draudimo įmokos pakeitimai, grįžtant prie ankstesnių taisyklių daliai verslo. Partija kritikuoja po „Lenkijos susitarimo“ įvestą modelį, kai daliai savarankiškai dirbančiųjų įmoka tapo sunkiau prognozuojama ir mažiau palanki mokesčių prasme.
PiS konsultuojantis Krokuvos ekonomikos universiteto profesorius Mariuszas Andrzejewskis aiškino, kad didžiausią naštą pokyčiai užkrovė mažoms ir vidutinėms įmonėms, ypač individualiai dirbantiems pagal verslo liudijimui artimas schemas. „Tai skaudina Lenkijos verslininkus. Ir tai yra problema“, – sakė M. Andrzejewskis.
Pagal pristatytą kryptį, pakeitimai pirmiausia būtų taikomi smulkiajam ir vidutiniam verslui, įskaitant dalį fiksuotais tarifais besinaudojančių mokėtojų. M. Andrzejewskio teigimu, kai kuriems pagal vienodo tarifo pajamų mokestį dirbantiems asmenims įmoka galėtų sumažėti net iki maždaug perpus.
Vietoje CIT – apyvartos mokestis
Kitas ryškus siūlymas – pelno mokestį CIT keisti 1,5 proc. apyvartos mokesčiu. Tokia idėja reiškia, kad mokestis būtų skaičiuojamas nuo įmonės pajamų, o ne nuo uždirbto pelno, todėl didesnę reikšmę turėtų veiklos apimtys ir maržos.
PiS taip pat siūlo kasmet indeksuoti gyventojų pajamų mokesčio tarifų ribas, kad jos „neatsiliktų“ nuo kainų ir atlyginimų pokyčių. Be to, programoje minimas ir Krajowy System e-Faktur sustabdymas, kuris verslui turėjo įtvirtinti privalomą elektroninių sąskaitų faktūrų sistemą.
Pasak M. Andrzejewskio, vien sveikatos įmokos grąžinimas daliai mokėtojų į ankstesnį modelį valstybės biudžetui kainuotų apie 810 000 000 eurų per metus. PiS nurodo, kad kitomis priemonėmis ketintų kompensuoti šį poveikį, tačiau detalių dėl finansavimo šaltinių pristatytoje dalyje buvo nedaug.
Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad apyvartos mokesčiai gali supaprastinti administravimą, bet kartu kelia riziką sektoriams, kurių pelningumas mažas, o apyvarta didelė. Todėl realus poveikis priklausytų nuo galimų išimčių, tarifų diferencijavimo ir to, kaip būtų sprendžiami nuostolingų ar investuojančių įmonių atvejai.