Tag: Arbitražas

  • Lenkų įmonė „Control Process“ teigia išstumta iš Lvivo statybų: miestas ginčija 10 mln. eurų skolą

    Lenkijos bendrovė „Control Process“ viešai teigia netekusi galimybės tęsti atliekų tvarkymo infrastruktūros projektą Lvive Ukrainoje, nors didžioji darbų dalis, anot jos, jau buvo atlikta. Įmonės atstovai sako, kad savivaldybė nutraukė sutartį, užblokavo patekimą į statybvietę ir neatsiskaitė už atliktus darbus.

    Bendrovė tvirtina, kad ginčas sukasi apie maždaug 10 mln. eurų mokėjimą už darbus, kurie, jos teigimu, buvo įvykdyti apie 95 proc. Taip pat keliami klausimai dėl sutarties vykdymo užtikrinimo priemonių ir to, ar rangovas turėjo realias galimybes greitai apginti savo interesus Ukrainos teisinėje aplinkoje.

    Kas tai per projektas?

    „Control Process“ nurodo laimėjusi konkursą objektui, susijusiam su atliekų apdorojimu Lvive, kurį finansuoti padėjo Europos Sąjungos lėšos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko instrumentai. Statybos startavo 2021 metais ir, pasak įmonės, tęsėsi net ir Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą.

    Įmonės versija tokia: iki projekto pabaigos buvo likę apie du mėnesiai, o didesnė mokėjimų dalis turėjo būti sumokėta baigiamajame etape. Būtent šioje vietoje, pasak „Control Process“, ir kilo konfliktas, po kurio rangovas esą buvo eliminuotas iš projekto.

    Lvivo mero pozicija ir politinis atgarsis

    Lvivo miesto vadovybė su tokia interpretacija nesutinka. Meras Andrijus Sadovyj viešai aiškino, kad rangovas turėjo galimybių ištaisyti situaciją, tačiau to nepadarė, todėl buvo priimtas sprendimas nutraukti sutartį.

    Ginčas persikėlė ir į politinį lygmenį Lenkijoje: į situaciją sureagavo Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, ragindamas gerbti arbitražo mechanizmus, kurie skirti civilizuotai spręsti komercinius nesutarimus. Tuo metu Lvivo meras viešai teigė, kad galutinis arbitražo sprendimas, apie kurį kalbama, esą neegzistuoja, ir kad ministrui pateikta informacija galėjo būti netiksli.

    Ką tai reiškia verslui Ukrainoje?

    Ši istorija tapo ryškiu signalu įmonėms, planuojančioms dalyvauti Ukrainos atstatymo projektuose: net ir esant tarptautiniam finansavimui, praktinis atsiskaitymų užtikrinimas bei ginčų sprendimas gali tapti ilgas ir brangus. Verslui tai reiškia didesnį dėmesį sutarties sąlygoms, garantijoms, mokėjimų grafikams bei realiam ginčų sprendimo keliui.

    Ekspertai pabrėžia, kad atstatymo projektuose ypač svarbu aiški viešųjų pirkimų ir priežiūros architektūra, skaidrūs atsiskaitymai ir veiksmingi arbitražo sprendimų pripažinimo mechanizmai. Kitaip rizika persikelia rangovams, o tai gali mažinti konkurenciją ir didinti projektų kainą.

  • Panamos vario kasyklos uždarymo kaina: šalis jau prarado apie 3,1 mlrd. eurų

    Kanados kasybos bendrovė „First Quantum Minerals“ skaičiuoja, kad sustabdyta vario kasyklos „Cobre Panama“ veikla Panamai jau kainavo apie 3,1 mlrd. eurų. Įmonė teigia, kad didelę dalį nuostolių sudaro ne tik negautos eksporto pajamos, bet ir prarastos biudžeto įplaukos.

    Pasak bendrovės, vien mokesčių ir licencinių įmokų netektys siekia maždaug 1,0 mlrd. eurų. Kasykla nedirba nuo 2023 metų pabaigos, kai Panama po ilgų ginčų ir protestų sustabdė projektą, o sprendimą lydėjo politinė įtampa ir viešos diskusijos dėl aplinkosaugos.

    Kodėl kasykla buvo sustabdyta?

    Kasyklos veikla buvo nutraukta po to, kai šalies Aukščiausiasis Teismas pripažino negaliojančiu teisinį pagrindą, kuriuo remiantis buvo patvirtintas atnaujintas susitarimas dėl kasybos. Kritikai projektą siejo su aplinkos tarša ir per menka valstybės nauda, o ginčas tapo vienu ryškiausių Panamos vidaus politikos klausimų.

    Nors oficialiai akcentuoti aplinkosauginiai argumentai, situacija virto platesne politine krize: protestai ir socialinis spaudimas skatino valdžią griežtinti poziciją. Investuotojams tai tapo signalu, kad net ir dideli pramoniniai projektai regione gali susidurti su staigiu reguliavimo posūkiu.

    Poveikis ekonomikai ir darbo rinkai

    Iki veiklos sustabdymo „Cobre Panama“ buvo vienas reikšmingiausių Panamos ekonomikos variklių: įmonė nurodo, kad kasykla sudarė apie 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Pasauliniu mastu kasykla buvo svarbi tiekimo grandinėje, nes jos apimtys siekė daugiau kaip 350 000 tonų vario per metus.

    Darbo rinkai poveikis taip pat buvo didelis: skaičiuojama, kad tiesiogiai ir netiesiogiai kasykla palaikė 40 000–50 000 darbo vietų, o nuo šių pajamų galėjo priklausyti iki 200 000 žmonių pragyvenimas. Vietos kontekste pagal sukuriamas darbo vietas ir biudžeto reikšmę kasyklai prilygsta tik Panamos kanalo veikla.

    Arbitražas gali kainuoti dar brangiau

    Dabartiniai nuostoliai gali būti ne galutiniai. „First Quantum Minerals“ siekia žalos atlyginimo tarptautiniame arbitraže, argumentuodama investuotomis lėšomis ir prarastomis pajamomis.

    Įmonės minima potenciali ginčo suma gali siekti net kelis ar keliolika milijardų eurų, tačiau galutinis dydis priklausys nuo arbitražo sprendimų ir šalių pateiktų skaičiavimų. Panamai tai reikštų papildomą riziką viešiesiems finansams ir ilgesnį neapibrėžtumą dėl vieno didžiausių šalies pramonės projektų.