Europa ieško alternatyvos JAV sprendimams
Vokietija ir Prancūzija sutaria, kad Europai reikia savos karinės duomenų ir sprendimų paramos infrastruktūros, paremtos dirbtiniu intelektu. Tačiau Berlynas atsargiai vertina Paryžiaus siūlomą kryptį ir nuogąstauja, jog vietoje vienos priklausomybės nuo JAV gali atsirasti kita, tik jau nuo Prancūzijos technologijų.
Kariuomenėms vis labiau reikalingi DI įrankiai, galintys viename vaizde sujungti palydovų, radarų, jutiklių, dronų ir kitų šaltinių informaciją. Tokie sprendimai padeda greičiau suprasti situaciją, planuoti operacijas ir priimti sprendimus, kai informacijos srautai mūšio lauke auga eksponentiškai.
Kas yra „Arcadia“ ir kodėl ji kelia klausimų
Prancūzija aktyviai stumia „Arcadia“ kaip europinę alternatyvą JAV bendrovės „Palantir“ kuriamoms sistemoms, įskaitant „Maven“ ekosistemą. „Arcadia“ jau bandoma Prancūzijos kariuomenėje, o Paryžius ją pristato sąjungininkams kaip sprendimą, suderinamą su NATO standartais.
Tačiau Vokietijos vidiniuose vertinimuose pabrėžiama, kad įsitraukimas į „Arcadia“ neturi silpninti nacionalinių pastangų kurti savą suverenią duomenų integracijos platformą. Berlynas pripažįsta, kad bendradarbiavimas ir sąveikumas yra būtini, bet nori išvengti scenarijaus, kai kritinė valdymo ir duomenų sujungimo grandis atsiduria kitos valstybės pramonės rankose.
Vokietijos argumentas paprastas: jei technologiniai branduoliai, priežiūra, atnaujinimai ir tiekimo grandinės koncentruojasi vienoje šalyje, ilgainiui tai gali riboti strateginę laisvę. Tokia rizika ypač jautri gynyboje, kur programinė įranga ir duomenų architektūra tiesiogiai susijusios su operaciniu planavimu ir saugumu.
ES finansavimas neįvyko, bet diskusija tęsiasi
„Arcadia“ ambicijos susidūrė ir su europiniu barjeru: projektui nepavyko gauti Europos Komisijos paramos kaip bendro europinio gynybos projekto. Nors iš pradžių buvo numatytas apie 3 300 000 eurų ES grantas, vėliau Komisija nurodė, kad projektas neatitiko kriterijų, taikomų europiniams bendro intereso gynybos projektams.
Toks sprendimas formaliai neužkerta kelio Prancūzijai ir Vokietijai toliau derinti skaitmeninio karinio pagrindo idėją, tačiau parodo, kad „Arcadia“ vieta bendroje Europos architektūroje dar nėra aiški. Ji gali tapti vienu iš komponentų platesnėje sistemoje, prancūziška dalimi greta vokiškų sprendimų arba iš esmės nacionaliniu produktu, kurį tektų pritaikyti bendram sąveikumui.
Kontekstą stiprina ir geopolitika: augant neapibrėžtumui dėl JAV ilgalaikių prioritetų Europoje, didėja spaudimas turėti daugiau savarankiškų pajėgumų. Tačiau Berlyno atsargumas atspindi seną Europos gynybos dilemą, kai strateginės autonomijos idėja susiduria su nacionalinių pramonės interesų konkurencija.
„Bendradarbiavimas su „Arcadia“ neturi pakirsti nacionalinių pastangų kurti suverenią duomenų integracijos platformą“, – teigiama Vokietijos vertinime.
Galutinis sprendimas, ar Europa kurs vieną bendrą skaitmeninę karo valdymo stuburo sistemą, ar kelis tarpusavyje suderinamus nacionalinius sprendimus, priklausys nuo politinės lyderystės ir pramoninių kompromisų. Kol kas aišku viena: siekdama atsitraukti nuo JAV technologijų, Europa dar turi susitarti, kiek yra pasirengusi pasikliauti pati savimi ir savo kaimynais.