JAV Jutos valstijoje aptiktas fosilijų telkinys, kuriame rasta 138–141 milijonų metų senumo dinozaurų liekanų – tai vienas seniausių žinomų ankstyvosios kreidos laikotarpio „dinozaurų kapinynų“ Šiaurės Amerikoje.
Vieta praminta „Ironstone Bonebed“, o kasinėjimai, kaip rašo „Earth.com“, pradėti visai neseniai jau pateikė reikšmingų radinių ir užuominų apie iki šiol nežinomą šarvuotą žolėdį dinozaurą.
Kol kas mokslininkai atpažino mažiausiai keturių skirtingų dinozaurų grupių pėdsakus. Be šarvuoto žolėdžio, telkinyje aptikta iguanodontų liekanų, taip pat – tikėtina – dviejų skirtingo dydžio plėšrūnų.
Ekspedicijos dalyviai rado ir vėžlių kaulų, o tai leidžia geriau įsivaizduoti tuometinę aplinką ir gyvūnų įvairovę. Vis dėlto pagrindinė intriga kol kas siejama būtent su šarvuotu dinozauru, kurio tiksli vieta „dinozaurų giminės medyje“ dar aiškinama.
Radiniui dar reikia ekspertizių
Tyrėjai pabrėžia, kad šarvuoto dinozauro identifikavimas kol kas nėra galutinis – vyksta ekspertizės, o taksonominė priklausomybė išlieka neaiški. Kitaip tariant, kol kas kalbama apie galimai naują rūšį, kuriai patvirtinti reikės papildomų analizių.
Net jei paaiškėtų, kad tai jau žinomas gyvūnas, pats telkinys gali būti itin svarbus mokslui. „Ironstone Bonebed“ siejamas su laikotarpiu, kai pasaulis perėjo iš juros į kreidą – o tai buvo reikšmingų pokyčių metas dinozaurų ekosistemoms.
Tekste primenama, kad juros pabaigoje įvyko rimtas išnykimo įvykis, po kurio beveik išnyko dalis faunos, būdingos Morrisono formacijai. Tarp ten gyvenusių dinozaurų buvo stegozaurai, alozaurai ir apatozaurai.
Kodėl ši vieta tokia svarbi geologams
Nauji radiniai gali padėti geriau suprasti, kurios gyvūnų grupės išgyveno minėtą krizę ir kaip ankstyvojoje kreidoje atsikūrė ekosistemos. Tokie klausimai svarbūs ne tik paleontologams – jie leidžia tiksliau atkurti visos Žemės biologinės įvairovės kaitos istoriją.
Jutos uolienų sluoksniai šiuo požiūriu vertingi tuo, kad daugelyje Šiaurės Amerikos regionų geologinis „įrašas“, apimantis perėjimą tarp juros ir kreidos, yra fragmentiškas. O Moabo apylinkės suteikia galimybę šį etapą tirti detaliau.
Paaiškinama ir tai, kodėl čia galėjo susikaupti tiek liekanų: svarbų vaidmenį atliko geologiniai procesai, susiję su po žeme esančių druskos klodų judėjimu. Jų slinkimas formavo įdubas, kuriose kaupėsi nuosėdos – kartu su jose atsidūrusiais priešistorinių gyvūnų kaulais.
Panašūs procesai prisidėjo ir prie išskirtinio Arches nacionalinio parko kraštovaizdžio susiformavimo, todėl šis regionas įdomus ne tik dėl fosilijų, bet ir dėl geologinės istorijos.
Tyrimai tik įsibėgėja
Kol kas ištirta tik nedidelė telkinio dalis, tad mokslininkai tikisi daugiau atradimų. Planuojama į vietą sugrįžti ir tęsti kasinėjimus, o laboratoriniai tyrimai turėtų padėti tiksliau įvertinti jau surinktą medžiagą.
Jeigu spėjimai pasitvirtins ir bus patvirtinta nauja šarvuoto dinozauro rūšis, tai būtų ryškus atradimas. Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad ne mažiau svarbus gali būti ir platesnis tikslas – kuo tiksliau atkurti ekosistemų istoriją po vieno didžiausių dinozaurų eros sukrėtimų.
