Naujame tyrime teigiama, kad žiemą mažėjantis jūros ledas Arkties Barenco ir Karos jūrose gali būti susijęs su didesne vasaros sausrų rizika tūkstančius kilometrų toliau – Rytų Europoje.
Apie tai praneša „Euronews“, remdamasis mokslo žurnale „Frontiers in Water“ publikuotu darbu. Mokslininkai pabrėžia, kad gebėjimas anksčiau numatyti sausrą leistų šalims laiku imtis rizikos mažinimo priemonių.
Tyrėjų dėmesio centre – Barenco ir Karos jūros, esančios prie šiaurinių Norvegijos ir Rusijos pakrančių. Šiose vietovėse nuo 1980-ųjų fiksuojamas vienas stačiausių žiemos jūros ledo mažėjimų visoje Arktyje.
Tyrime akcentuojama, kad vasaros sausros Europoje tampa vis svarbesne problema šylant klimatui. Pastaraisiais metais karščio bangos ir kritulių stygius daugelyje regionų didino šilumos stresą, o didžiųjų upių vandens lygis kai kur pasiekė rekordines žemumas.
Kur gali formuotis „sausros koridorius“
Tyrėjai nustatė, kad ryšys tarp mažesnio žiemos ledo kiekio ir vasaros sausros gali apimti plačią Eurazijos juostą. Ji driekiasi nuo rytinės Rumunijos, Moldovos ir Ukrainos per šiaurinę Juodosios ir Kaspijos jūrų regiono dalį iki vakarų Kazachstano.
Sausros sąlygos tyrime vertintos pagal gegužės–rugsėjo laikotarpį, kai fiksuojamas mažesnis nei įprasta kritulių kiekis arba didesnis atmosferos „drėgmės poreikis“.
Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra paprasta prognozė pagal vieną rodiklį. Jūros ledo kaita ir sausrų dažnėjimas abu susiję su klimato šiltėjimu, todėl komanda stengėsi įvertinti, ar ryšys nėra tik statistinė sutaptis, kylanti dėl ilgalaikio CO₂ koncentracijos augimo.
Kaip tai aiškinama: Rosbio bangos ir „vingiuojanti“ cirkuliacija
Pagrindinė siūloma grandinė – atmosferos cirkuliacijos pokyčiai. Pagrindinis tyrimo autorius dr. Petru C. Vaideanu iš Bukarešto universiteto Klimato ir visuomenės pokyčių centro teigia, kad žiemos su mažiau ledo Barenco ir Karos jūrose dažniau būdavo sekamos „vingiuotesnio“ cirkuliacijos rašto virš Šiaurės Atlanto ir Eurazijos.
Tai siejama su vadinamosiomis Rosbio (planetinėmis) bangomis – didelio masto atmosferos ar vandenyno „banguojančiais“ judėjimais, galinčiais keisti reaktyvinės srovės kryptį ir skatinti ilgiau užsitęsiančius orų režimus.
Pasak tyrėjų, tokia cirkuliacija gali atnešti santykinai šiltesnį ir sausesnį orą į identifikuotą sausrų zoną, taip pat lemti „stovinčius“ orus, kai lietaus debesys formuojasi rečiau.
Dar vienas galimas mechanizmas – mažesnis debesuotumas. Tyrime nurodoma, kad esant mažiau debesų daugiau saulės spinduliuotės pasiekia žemės paviršių, o tai gali dar labiau sustiprinti sausros sąlygas.
Kokie duomenys naudoti ir ką tai gali reikšti
Hipotezei patikrinti mokslininkai naudojo istorinius jūros ledo įrašus spalio–kovo mėnesiais ir juos lygino su atmosferos rodikliais. Tam pasitelkta ERA5 – Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) duomenų bazė, apjungianti stebėjimus ir meteorologinį modelį, leidžianti įvertinti mėnesinius vidurkius nuo 1940 metų.
Tyrėjai pabrėžia, kad efektyvesnės sausrų prognozės galėtų padėti priimti sprendimus anksčiau – planuojant vandens išteklių valdymą, žemės ūkio priemones ar pasiruošimą didesnei gaisrų rizikai.
Kartu primenama, kad ilgalaikė rizika didėja dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) prognozuoja, kad jei emisijos nebus mažinamos, šio šimtmečio pabaigoje jūros paviršiaus temperatūra Barenco ir Karos jūrų regione galėtų pakilti 4–5 laipsniais Celsijaus.
Mokslininkai akcentuoja: nustatytas ryšys gali tapti papildomu įrankiu, padedančiu geriau suprasti, kaip Arkties pokyčiai persiduoda į žemesnes platumas ir kokius signalus verta stebėti, siekiant pasirengti vasaros sausroms Europoje.