CP v2

Tag: Artūras Visockas

  • Šiauliai pasirinko minimalų NT mokestį verslui: kodėl šis savivaldybės sprendimas išskirtinis

    Šiauliai pasirinko minimalų NT mokestį verslui: kodėl šis savivaldybės sprendimas išskirtinis

    Lietuvos verslo konfederacija Šiaulių miesto savivaldybei skyrė simbolinį įvertinimą už sprendimą, kurį verslo bendruomenė vadina realiai mažinančiu mokestinę naštą. Šiauliai nusprendė taikyti minimalų įstatymo leidžiamą 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą verslui.

    Konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad diskusijose dėl mokesčių reformos nebuvo iki galo įvertinta, kaip pasikeitusios nekilnojamojo turto vertės paveiks įmones. Organizacijos skaičiavimai rodė, jog vien dėl vertės perskaičiavimų, nekeičiant tarifų, verslui visoje Lietuvoje būtų tekusi apie 100 000 000 eurų papildoma našta.

    Dėl to Lietuvos verslo konfederacija kreipėsi į savivaldybes, ragindama peržiūrėti tarifus ir ieškoti būdų sušvelninti augančius mokesčius. Pasak A. Romanovskio, Šiauliai buvo viena pirmųjų savivaldybių, kuri į kvietimą sureagavo praktiškai ir pasirinko mažiausią galimą tarifą.

    Toks sprendimas Lietuvoje išlieka gana retas: dalis savivaldybių tarifus mažino, tačiau maždaug trečdalis jų tarifų nekeitė, o kai kuriais atvejais taikomi ir didesni nekilnojamojo turto mokesčio dydžiai. Dėl to skirtinguose miestuose verslo sąlygos gali pastebimai skirtis net ir panašias patalpas bei sklypus turinčioms įmonėms.

    Apdovanojimo žinutė verslui

    Šiauliams įteiktas apdovanojimas yra vidinis Lietuvos verslo konfederacijos įvertinimas, tradiciškai teikiamas kartą per metus už sprendimus, kurie, konfederacijos vertinimu, stiprina verslo aplinką. Statulėlė pagaminta iš plastiko, o pasirinkta medžiaga, pasak organizatorių, simbolizuoja lengvesnę mokestinę naštą.

    Konfederacija pabrėžia, kad nekilnojamojo turto mokestis verslui yra vienas iš kaštų, kurie tiesiogiai veikia investicijų planus, nuomos kainas, plėtros tempą ir konkurencingumą. Mažesnis tarifas savivaldybėms dažnai reiškia sudėtingesnę biudžeto balansavimo užduotį, tačiau verslas tai vertina kaip signalą, kad miestas suinteresuotas pritraukti ir išlaikyti investuotojus.

    Biurokratija ir žemės klausimai

    Vizito Šiauliuose metu A. Romanovskis akcentavo ir kitą verslui jautrią temą – žemės valdymo bei teritorijų planavimo biurokratiją. Anot jo, net ir tada, kai savivaldybė nori greičiau judėti su investiciniais projektais, procesai gali strigti dėl privalomų derinimų ir ilgo sprendimų grandinės.

    Jis priminė, kad Lietuvos verslo konfederacija yra įsteigusi Efektyvios valstybės komisiją, kuri rinko verslininkų patirtis ir analizavo dažniausiai pasitaikančias administracines kliūtis. Komisijos išvadose viena ryškiausių problemų įvardytos būtent žemės naudojimo ir teritorijų planavimo procedūros.

    Pasak konfederacijos, praktikoje nemažai klausimų vis dar priklauso nuo derinimų su Nacionaline žemės tarnyba, todėl kai kuriuose miestuose investiciniai projektai ir verslo iniciatyvos užtrunka metus ar net ilgiau. Organizacija siūlo savivaldybėms suteikti daugiau savarankiškumo priimant sprendimus dėl jų valdomos žemės ir mažinti perteklinių derinimų apimtį.

    „Jeigu savivalda yra žemės savininkai, tai jie neturėtų su niekuo derinti, tai turėtų būti jų atsakomybė, taip turėtų būti, kaip yra dabar statybų derinimo procese“, – sakė A. Romanovskis.

    Konfederacija nurodo, kad siūlymus dėl procedūrų supaprastinimo artimiausiu metu ketinama pristatyti premjerės vadovaujamos biurokratijos mažinimo komisijos posėdyje. Verslo atstovai tikisi, kad pokyčiai padėtų greičiau įgyvendinti projektus ir sumažintų laiką, kurį investuotojai šiandien praranda laukdami sprendimų.

    Meras: kryptis išlieka ta pati

    Atsiimdamas apdovanojimą Šiaulių miesto meras Artūras Visockas padėkojo už įvertinimą ir pabrėžė, kad savivaldybė sieks ir toliau priimti sprendimus, kurie skatintų ekonominį augimą. Pasak jo, miesto tikslas – didinti investicijų pritraukimą ir sudaryti sąlygas vietos verslui plėstis.

    Šiaulių pasirinktas minimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas tampa ne tik finansiniu sprendimu, bet ir politiniu signalu rinkai. Konfederacija pabrėžia, kad tokie sprendimai savivaldybėse gali turėti ilgalaikį poveikį – nuo darbo vietų kūrimo iki didesnio miesto patrauklumo naujiems projektams.

  • Šiaulių 2025 metų darbų ataskaita: biudžeto šuolis, augantis gyventojų skaičius ir didieji projektai

    Šiaulių 2025 metų darbų ataskaita: biudžeto šuolis, augantis gyventojų skaičius ir didieji projektai

    Šiaulių miesto savivaldybės tarybos birželio posėdis pradėtas iškilmingai: himną kartu su tarybos nariais giedojo 25-ąjį gimtadienį mininti Šiaulių menų mokyklos muzikos studija „En-den-du“. Po „Tautiškos giesmės“ pasveikinti sukaktis šventę miesto garbės piliečiai bei verslo atstovas.

    Šiaulių meras Artūras Visockas tarybos ir miesto gyventojų vardu pasveikino jubiliejus paminėjusius Šiaulių miesto garbės piliečius: krepšinio trenerį Antaną Sireiką ir choreografą bei pedagogą Romualdą Laugalį. Taip pat padėkota mecenatui, Šiaulių pramonininkų asociacijos viceprezidentui Rolandui Gabrielaičiui, minint bendrovės „BODESA“ 30 metų veiklos sukaktį.

    Biudžetas augo iki 330,7 mln. eurų

    Pirmuoju darbotvarkės klausimu taryba patvirtino 2025 metų Šiaulių miesto savivaldybės metinį ataskaitų rinkinį. Ataskaita pradedama mero įžanga, kurioje akcentuojamas ryškus savivaldybės finansų augimas ir investicijų tempas.

    Nurodoma, kad 2025 metais savivaldybės biudžetas, palyginti su 2024 metais, padidėjo beveik 16 proc. Jei 2024 metais jis siekė 285,5 mln. eurų, 2025 metus miestas užbaigė su 330,7 mln. eurų biudžetu, o tai sudarė prielaidas sparčiau įgyvendinti infrastruktūros ir viešųjų paslaugų projektus.

    Gyventojų skaičius auga, miestas jaunėja

    Remiantis Registrų centro duomenimis, 2026 metų sausio 1 dieną Šiauliuose buvo registruoti 121 685 gyventojai. Palyginti su 2025 metų pradžia, miestas paaugo 400 gyventojų, kai daugelyje kitų didmiesčių, išskyrus Vilnių, fiksuotas mažėjimas.

    Ataskaitoje taip pat pabrėžiama demografinė kryptis: Valstybės duomenų agentūros skelbiamais rodikliais, vidutinis šiauliečių amžius per keletą metų mažėjo. Savivaldybė šį pokytį sieja su jaunų šeimų pasirinkimu kurtis mieste ir sugrįžtančiųjų iš užsienio tendencijomis.

    Nurodoma, kad per pastaruosius šešerius metus, vertinant emigravusių ir grįžusių gyventojų balansą, miestas paaugo daugiau nei 2 000 gyventojų. Taip pat teigiama, kad iš viso per šį laikotarpį į Šiaulius iš užsienio sugrįžo daugiau nei 5 000 Lietuvos piliečių.

    Nedarbas vienas mažiausių, daug investuota į gatves

    Ataskaitoje įvardijamas iššūkis dėl vidutinio atlyginimo, kuris, kaip teigiama, išliko kiek mažesnis nei šalies vidurkis. Kartu akcentuojama, kad Šiauliai 2025 metų pabaigoje išsiskyrė mažu nedarbu: Užimtumo tarnybos duomenimis, šalies vidurkis siekė 8,7 proc., o Šiauliuose 6,8 proc.

    Infrastruktūros plėtros dalyje pažymima, kad 2025 metais savivaldybė vykdė rangos darbus tiek naujoje, tiek atnaujinamoje infrastruktūroje. Jei 2024 metais buvo įgyvendinamas 71 didesnės nei 10 tūkst. eurų vertės projektas, 2025 metais jų skaičius išaugo iki 115, o atliktų darbų vertė padidėjo nuo 35,88 mln. eurų iki 45,45 mln. eurų.

    Daugiausia investicijų, apie 27 mln. eurų, skirta susisiekimui. Išskiriami projektai, turėję didžiausią įtaką kasdieniam eismui: Serbentų gatvės rekonstrukcija, Tilžės gatvės remontas ir baigtas Pramonės gatvės rekonstrukcijos projektas, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus.

    Taip pat nurodoma, kad dalis 2025 metais pradėtų darbų tęsiami 2026 metais, tarp jų Žemaitės ir Vilniaus gatvių atnaujinimas. Savivaldybė pabrėžia, kad remonto laikotarpiu patiriami nepatogumai yra trumpalaikiai, o tikslas ilgalaikė miesto infrastruktūros kokybė.

    Viešųjų erdvių pokyčiuose akcentuojamas Aukštabalio–Rasos kvartalo atnaujinimas, Talkšos ežero pakrantės dviračių tako projektas ir Beržynėlio parko sutvarkymas. Taip pat apžvelgiama futbolo ir regbio maniežo statyba, kur 2025 metais atliktų darbų vertė, nurodoma, siekė apie 7,7 mln. eurų.

    Švietimo srityje savivaldybė fiksuoja augantį vaikų ir mokinių skaičių: 2025 metų rugsėjo 1 dieną bendro ugdymo mokyklose mokėsi 14 503 mokiniai, kai 2024 metais buvo 14 113. Ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankė 4 131 vaikas, kai 2024 metais jų buvo 3 912.

    Ataskaitoje aprašomi mokyklų ir darželių atnaujinimo darbai, tarp jų po renovacijos atidaryta Šiaulių „Santarvės“ gimnazija, kurios rekonstrukcijai skirta beveik 1,87 mln. eurų. Taip pat minimi vidaus ir infrastruktūros atnaujinimai kitose gimnazijose bei progimnazijose, o lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ po ilgos pertraukos atnaujintas baseinas.

    Privatūs investuotojai, pasak savivaldybės, taip pat rodo didesnį dėmesį miestui. Nurodoma, kad po „Vilmers padel namų“ projekto investuotojai ėmėsi baseino ir SPA komplekso statybų, o vandens namai „Tichė“ atidaryti 2026 metų pirmąjį ketvirtį.

    Kultūros ir sporto rėmimo kontekste išskiriama mecenatystė: 2025 metais miesto verslo bendruomenė, kaip teigiama ataskaitoje, Šiauliams skyrė beveik 1,75 mln. eurų. Savivaldybė tai įvardija kaip didžiausią paramos sumą per nepriklausomybės laikotarpį.

    Baigdama 2025 metų veiklos apžvalgą savivaldybė akcentuoja, kad miestas per metus įgavo didesnį pagreitį, o dalis projektų persikelia į 2026 metus. Šiauliai taip pat ruošiasi 790-ajam jubiliejui, kurį miestas minės 2026 metais.

  • Finansų ministras Šiauliuose: ką verslui, ūkininkams ir savivaldai žada ILTE bei CPVA finansavimas

    Finansų ministras Šiauliuose: ką verslui, ūkininkams ir savivaldai žada ILTE bei CPVA finansavimas

    Finansų ministras kviečia Šiaulių regiono verslo, žemės ūkio ir viešojo sektoriaus atstovus į susitikimą, kuriame dėmesys bus skiriamas Šiaulių apskrities plėtros kryptims ir investicijų potencialui. Renginyje bus aptariama, kaip valstybės finansavimo priemonės galėtų virsti konkrečiais projektais savivaldybėse, įmonėse ir ūkiuose.

    Diskusijoje kartu dalyvaus Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, nacionalinio plėtros banko ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Jie pristatys, kokios finansavimo ir konsultacijų galimybės šiuo metu aktualiausios regionui bei kaip pasirengti paraiškoms ir projektų įgyvendinimui.

    Kas bus aptariama renginyje?

    Programoje numatyti pranešimai apie ILTE priemones regioninei ekonomikai ir apie tai, kur Šiaulių apskrityje matomas didžiausias projektų potencialas. Taip pat vyks diskusija, skirta investicinei krypčiai ir praktiniam klausimui, kaip finansavimo įrankiai gali pagreitinti realius pokyčius, o ne likti tik planuose.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tokio formato susitikimai paprastai orientuoti į konkrečius sprendimus: nuo investicinių projektų struktūros iki tinkamų finansavimo šaltinių derinimo. Regionams tai ypač svarbu, nes projektų sėkmę dažnai lemia ne tik idėja, bet ir pasirengimas, partnerystės bei gebėjimas suvaldyti pinigų srautus.

    Konsultacijos po diskusijos

    Po oficialios dalies numatytos konsultacijos su ILTE ir CPVA ekspertais, skirtos verslui, ūkininkams, savivaldai ir viešajam sektoriui. Tokiose konsultacijose dažniausiai aptariami investicijų finansavimo scenarijai, projektų biudžetų logika, rizikų valdymas, taip pat dokumentų parengimas ir dažniausios klaidos, dėl kurių paraiškos atmetamos arba stringa.

    CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu, o ILTE konsultacijoms kviečiama registruotis iš anksto. Renginio vieta – Šiaulių miesto savivaldybė, Tarybos posėdžių salė, Vasario 16-osios g. 62, Šiauliai.

  • Ministrė J. Zailskienė Šiauliuose: socialinių inovacijų lyderystė ir siūlymai keisti paramos lubas

    Ministrė J. Zailskienė Šiauliuose: socialinių inovacijų lyderystė ir siūlymai keisti paramos lubas

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė vizito Šiauliuose metu įvertino miesto pasiekimus socialinių paslaugų srityje ir pabrėžė, kad savivaldybė išsiskiria tiek socialinių inovacijų sprendimais, tiek darbuotojų atlygio politika. Pasak ministrės, Šiauliai pelnytai sulaukė šeimai draugiškiausios savivaldybės įvertinimo, o socialinių darbuotojų darbo užmokestis čia yra vienas konkurencingiausių šalyje.

    Susitikimuose su savivaldybės vadovais aptartos priemonės, kuriomis miestas skatina jaunas šeimas: akcentuota vienkartinė 500 eurų parama dokumentų tvarkymo išlaidoms toms šeimoms, kurios gauna valstybės remiamą būsto kreditą. Savivaldybė taip pat pristatė paslaugų organizavimo modelį, kurį ministerija įvardijo kaip nuosekliai sudėliotą ir orientuotą į realius gyventojų poreikius.

    Socialinio būsto pirkimo kliūtys

    Viena iš aptartų temų buvo socialinio būsto plėtra ir praktiniai suvaržymai, su kuriais susiduria savivaldybės. Šiaulių atstovai kėlė klausimą, kad savivaldybėms turėtų būti sudarytos sąlygos pirkti socialinius būstus dar statomuose namuose, kol šie neturi galutinių kadastro dokumentų.

    Šis pasiūlymas argumentuojamas dviem aspektais: galimybe sutaupyti viešųjų lėšų, nes ankstesnėse stadijose būstas dažnai kainuoja mažiau, ir geresne socialinio būsto integracija į bendras gyvenamąsias teritorijas. Savivaldybė pabrėžė, kad būsto koncentracija atskirose lokacijose ilgainiui kuria socialinę atskirtį, todėl svarbu turėti lankstesnius įsigijimo mechanizmus.

    Paslaugos namuose ir finansavimo ribos

    Šiaulių meras Artūras Visockas akcentavo, kad dalis valstybės skirtų lėšų metų pabaigoje grąžinama ne dėl poreikio stokos, o dėl galiojančių finansinių ribojimų. Pasak savivaldybės, kai kurioms paslaugoms nustatytos lubos riboja galimybes suteikti gyventojams visą reikalingą pagalbos apimtį, net jei tam yra numatytas finansavimas.

    Ypatingas dėmesys skirtas laikinajam atokvėpiui, kai artimuosius namuose slaugantiems žmonėms teoriškai numatyta iki 720 valandų paslaugų. Tačiau, savivaldybės teigimu, 2 000 eurų riba praktiškai sutrumpina realiai gaunamų paslaugų laiką, todėl siūloma šią sumą peržiūrėti ir didinti, kad pagalba atitiktų faktinį poreikį.

    Kontrolės klausimai ir skaidraus atlygio principai

    Susitikime taip pat aptarti asmeninių asistentų paslaugų kontrolės iššūkiai. Šiaulių savivaldybė planuoja diegti specialų sprendimą, kuris leistų tiksliau fiksuoti suteiktas paslaugas ir sumažinti piktnaudžiavimo riziką, kai deklaruojamas neproporcingai didelis darbo laikas.

    Ne mažiau aštri tema tapo darbo užmokesčio nelygybė, kuri, pasak savivaldybės, susiformuoja dėl papildomų priedų ir naudų, taikomų socialinių įstaigų profesinių sąjungų nariams. Diskusijoje pabrėžta, kad praktikoje gali atsirasti situacijų, kai už tą patį darbą skirtingi darbuotojai gauna nevienodą atlygį, o tai kertasi su skaidraus atlygio principu.

    „Už identišką darbą žmogus negali gauti skirtingo užmokesčio, todėl derybose su profesinėmis sąjungomis turime ieškoti sprendimų, kurie atitiktų skaidrumo reikalavimus“, – sakė Jūratė Zailskienė.

    Vizito metu ministrė taip pat apsilankė kompleksinių paslaugų namuose Alka, kur susitiko su žmonėmis, turinčiais psichosocialinę ir arba intelekto negalią, bei apžiūrėjo socialinėse dirbtuvėse sukurtus gaminius. Ministerijos ir savivaldybės atstovai sutaria, kad tokios paslaugos yra svarbi bendruomeninės pagalbos dalis, tačiau jų plėtrai būtinas ir lankstesnis finansavimas, ir aiškesnė kokybės kontrolė.

  • Šiauliuose pagerbti talentingiausi mokiniai: diplomai laureatams ir padėkos mokytojams bei tėvams

    Šiauliuose pagerbti talentingiausi mokiniai: diplomai laureatams ir padėkos mokytojams bei tėvams

    Šiauliuose surengta talentingiausių miesto mokinių pagerbimo ceremonija, kurioje įvertinti olimpiadų, konkursų ir kitų pasiekimų laureatai. Renginyje mokiniams įteikti diplomai, mokytojams skirtos padėkos, o tėvams perduotos mero padėkos už vaikų ugdymą, palaikymą ir motyvaciją siekti aukščiausių rezultatų.

    Susirinkusiuosius pasveikino Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, Švietimo skyriaus vedėja Rūta Šiaučiulienė ir administracijos direktorius Antanas Bartulis. Ceremonijoje akcentuota, kad nuoseklus mokinių darbas ir bendruomenės parama dažniausiai atsispindi ilgalaikiais rezultatais ir tvariu mokymosi įpročiu.

    Pagerbti skirtingų mokyklų laureatai

    Tarp apdovanotųjų buvo Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos, Šiaulių Didždvario gimnazijos, Romuvos gimnazijos, Šiaulių universitetinės gimnazijos, Lieporių gimnazijos, Santarvės gimnazijos, Saulėtekio gimnazijos, Stasio Šalkauskio gimnazijos ir Santakos ugdymo centro mokiniai bei pedagogai.

    Taip pat įvertinti Dainų, Gegužių, Juventos ir Romuvos progimnazijų mokiniai. Organizatoriai pabrėžė, kad skirtingų ugdymo įstaigų sėkmės istorijos rodo platų miesto švietimo sistemos potencialą ir įvairiapusę mokinių saviraišką.

    Prizai iš organizacijų ir verslo

    Papildomais prizais mokinius apdovanojo organizacijų ir įmonių atstovai. Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadų laimėtojus pasveikino Šiaulių Vykinto Rotary klubo prezidentas Imantas Vatėnas, o ekonomikos ir verslumo olimpiadų nugalėtojus apdovanojo Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmų generalinė direktorė Edita Grigaliauskienė.

    ES jaunųjų mokslininkų konkurso laureatus pagerbė Verslo moterų tinklo direktorė Aida Adeikienė. Informatikos, matematikos ir fizikos olimpiadų laureatams prizus įteikė UAB „Cherry Servers“ technologijų direktorius Marius Žalinauskas, o chemijos olimpiadų laimėtojus apdovanojo UAB „Medicinos linija“ / „i-dental“ personalo vadovė Diana Glodenytė ir „Laurema“ administracijos vadovė Raminta Pranskūnienė.

    Geriausius mokinius taip pat pasveikino UAB „Ruvera“ atstovas, mokslų daktaras Modestas Kybartas, o UAB „Rūta“ saldžia dovana apdovanojo Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos mokinę. Prie jaunųjų talentų pagerbimo prisidėjo ir UAB „Artilux NMF“ vadovė Simona Skėrė.

    Muzika ir bendruomenės palaikymas

    Iškilmingą ceremoniją papildė muzikiniai pasirodymai: Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos vokalinis ansamblis Vaivorykštė, Šiaulių muzikos ir kūrybos studijos Sidabro žiogas atlikėja Ugnė Jankauskytė, taip pat Šiaulių Juventos progimnazijos mergaičių kvartetas.

    Renginyje skambėjo ir mokinių autorinė kūryba, o pabaigoje atlikta harmonizuota lietuvių liaudies daina Šaly kelio jovaras stovėjo, kurią pristatė Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos ansamblis Viva melodica. Organizatoriai pažymėjo, kad tokios ceremonijos stiprina mokyklų bendruomeniškumą ir suteikia papildomos motyvacijos ateities pasiekimams.

  • Šiauliai kelia klausimą Teisingumo ministerijai: kodėl deleguotoms teisinėms funkcijoms trūksta lėšų?

    Šiauliai kelia klausimą Teisingumo ministerijai: kodėl deleguotoms teisinėms funkcijoms trūksta lėšų?

    Šiauliuose apsilankiusi Teisingumo ministerijos vadovybė su miesto meru Artūru Visocku aptarė savivaldybėms tenkančių teisinių funkcijų finansavimą ir praktinius iššūkius. Susitikime akcentuota, kad deleguotų valstybės funkcijų apimtis didėja, tačiau skiriamos lėšos ne visada atitinka realias sąnaudas.

    Pasak savivaldybės, vien pirminės teisinės pagalbos užtikrinimui ir civilinės metrikacijos paslaugoms per metus prireikia apie 200 000 eurų. Tuo metu iš valstybės skiriama dotacija, kaip teigta susitikime, siekia apie 60 000 eurų, todėl susidaro reikšmingas finansinis atotrūkis.

    „Funkcijų savivaldybėms nuolat daugėja, tačiau pinigų tam skiriama minimaliai. Tai principinis klausimas – deleguotos funkcijos turi būti finansuojamos tinkamai, kad teisė realiai veiktų, o ne liktų tik popieriuje“, – sakė Artūras Visockas.

    Diskusijoje pabrėžta, kad finansavimo trūkumas veikia ne tik biudžeto balansą, bet ir paslaugų prieinamumą gyventojams. Pirminė teisinė pagalba dažnai yra pirmasis žingsnis sprendžiant šeimos, paveldėjimo, skolų ar socialinių klausimų problemas, todėl savivaldybei tenkanti našta tiesiogiai susijusi su žmonių galimybėmis greitai gauti konsultaciją.

    Susitikimo metu taip pat aptartas Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos kalėjimų tarnybos bendradarbiavimas. Teisingumo ministerijos atstovai pažymėjo, kad miestas prisideda prie nuteistųjų resocializacijos ir palaiko pusiaukelės namų veiklą, kuri laikoma svarbia priemone mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką.

    Šiauliai tikisi, kad klausimas dėl deleguotų funkcijų finansavimo bus sprendžiamas sistemiškai, aiškiai įvertinant realius savivaldybių kaštus ir valstybės skiriamų dotacijų pakankamumą. Savivaldybės teigimu, tvarus finansavimo modelis leistų užtikrinti stabilesnį paslaugų teikimą ir išvengti situacijų, kai trūkstamos lėšos dengiamos kitų miesto prioritetų sąskaita.

  • 70-metį pasitikęs Antanas Sireika Šiauliuose sulaukė pagarbos: prisiminė pradžią ir išsakė tris linkėjimus

    70-metį pasitikęs Antanas Sireika Šiauliuose sulaukė pagarbos: prisiminė pradžią ir išsakė tris linkėjimus

    Šiauliuose pasveikintas 70-metį pasitikęs krepšinio treneris Antanas Sireika. Miesto vadovai pabrėžė jo nuoseklų ryšį su Šiauliais ir indėlį į miesto bei visos Lietuvos krepšinį.

    Šiaulių meras Artūras Visockas, sveikindamas trenerį viso miesto vardu, akcentavo ilgametę veiklą, pasiaukojimą ir pergales. Jo teigimu, A. Sireikos profesionalumas, strateginė išmintis ir gebėjimas sutelkti komandą išlieka svarbus pavyzdys jaunajai kartai.

    „Jūsų ilgametė veikla yra kupina pasiaukojimo ir svarbių pergalių, tai neįkainojama dovana Šiaulių miestui ir visai Lietuvai. Tegul Jūsų profesionalumas, strateginė išmintis ir gebėjimas sutelkti komandą išlieka puikiu įkvėpimu jaunajai kartai“, – sakė Artūras Visockas.

    Pats jubiliatas prisiminė savo kelią krepšinyje ir tai, kaip anksti prasidėjo trenerio darbas. Jis pasakojo, kad aktyviai žaidė iki 37-erių, o trenerio pareigas pradėjo eiti būdamas 22-ejų, kai po studijų buvo pakviestas suburti Šiaulių komandą.

    Antanas Sireika išlieka išskirtinė figūra Lietuvos krepšinio istorijoje ir dėl pasiekimų su nacionaline rinktine. Jis įvardijamas kaip vienintelis treneris po nepriklausomybės atkūrimo, su Lietuvos vyrų rinktine laimėjęs Europos čempionatą, o jo karjeroje svarbų etapą žymi ir darbas Kauno „Žalgiryje“.

    Pasak sveikintojų, nepaisant darbo aukščiausiame lygyje, treneris išsaugojo ištikimybę gimtajam miestui. Ši nuostata ne kartą atsispindėjo ir jo viešuose pasisakymuose, ir sprendimuose grįžti dirbti į Šiaulius.

    Simboliškai užpūsdamas gimtadienio žvakutę, A. Sireika pasidalijo palinkėjimu miestui ir bendruomenei. Jo žodžiais, svarbiausi dalykai šiandien yra taika, sveikata ir krepšinio klestėjimas.

    „Linkiu visiems taikos, sveikatos ir kad krepšinis klestėtų“, – sakė Antanas Sireika.

  • Šiauliuose paminėtos Stasio Šalkauskio 140-osios metinės: premija, paroda ir koncertas

    Šiauliuose paminėtos Stasio Šalkauskio 140-osios metinės: premija, paroda ir koncertas

    Šiauliuose surengtas Stasio Šalkauskio 140-ųjų gimimo metinių minėjimas, sujungęs akademinę programą, miesto bendruomenę ir muzikinę šventę. Renginyje prisimintas filosofo indėlis į Lietuvos kultūros ir politinės minties tradiciją, o vakaro akcentu tapo Stasio Šalkauskio premijos įteikimas.

    Šventinis vakaras prasidėjo vizualiniu pasakojimu, sukurtu remiantis Ritonės Šalkauskienės knyga „Šalkauskių gyvenimų tėkmė“. Projekcijas lydėjo gyvai atliekama muzika, o įžanginė programa simboliškai kvietė į filosofo laikmetį ir idėjų kontekstą.

    Oficialioje dalyje susirinkusiuosius pasveikino Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, pabrėžęs savos intelektinės tradicijos svarbą valstybei. Jo teigimu, Šalkauskio mintys ir šiandien padeda ieškoti krypties, kai visuomenėje daugėja susiskaldymo ir trumpalaikių sprendimų.

    „Jeigu šalyje nėra krypties, tikėjimo ar tradicijos, kurią žmonės supranta, vadinasi, ta šalis ima vadovautis kitos šalies filosofija“, – sakė Artūras Visockas.

    Stasio Šalkauskio premija įteikta Vilniaus universiteto docentui, daktarui Laurynui Peluričiui. Komisija laureatą išrinko iš septynių kandidatų, išskirdama jo nuoseklius tyrimus apie Šalkauskio palikimą, gebėjimą jį aktualinti šiuolaikinės politinės minties kontekste ir aktyvų dialogą su jaunais žmonėmis.

    Laureatui įteiktas oficialus raštas ir atminimo ženklas, sukurtas menininkų Vilmanto Dambrausko ir Dainiaus Kulnio. Premijos tradicija per pastaruosius metus jau yra sujungusi skirtingų sričių autoritetus, tarp jų minimi Romualdas Ozolas, Leonidas Donskis, Valdas Adamkus ir kiti.

    „Tai unikalus dalykas Lietuvoje taip švęsti humanitarinę kultūrą ir filosofiją, kaip tai daro Šiauliai“, – sakė Laurynas Peluritis.

    Antrąją vakaro dalį vainikavo norvegų kompozitoriaus Olos Gjeilo kūrinys „Sunrise Mass“, lietuviškai dažnai įvardijamas kaip „Saulėtekio mišios“. Scenoje susibūrė Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras Dagilėlis, Šiaulių valstybinis kamerinis choras Polifonija, choras Singakademie Ortenau iš Vokietijos ir Šiaulių simfoninio orkestro „Camerata Solaris“ styginių grupė.

    Dirigentas Remigijus Adomaitis pabrėžė kūrinio dramaturgiją, vedančią klausytojus per keturias dalis, ir vizualizacijų reikšmę perteikiant filosofinę potekstę. Pasak renginio organizatorių, toks menų dialogas natūraliai pratęsia Šalkauskio idėją, kad kultūra yra ne priedas, o visuomenės stuburas.

    Minėjimo dieną vyko ir atminimo pagerbimas Senosiose Šiaulių kapinėse prie filosofo kapo. Į susirinkusiuosius kreipėsi į Šiaulius atvykusi Ritonė Šalkauskienė, raginusi jaunimą ne tik domėtis Šalkauskio biografija, bet ir perimti idėjų atsakomybę šiandienos pasaulyje.

    Jubiliejinę programą papildė parodos atidarymas Venclauskių namuose-muziejuje. Parodoje „Stasys Šalkauskis. Filosofas ir jo pasaulis“ pristatyti iš šeimos archyvų sugrįžę asmeniniai daiktai, tarp jų darbo stalas, disertacija ir laiškai sužadėtinei, leidžiantys pažvelgti į mąstytoją ne tik kaip į viešą intelektualą, bet ir kaip į žmogų.

    Šalkauskis Lietuvos intelektinėje istorijoje siejamas su pastangomis derinti tautinę tapatybę ir europinį modernumą, o jo tekstuose dažnai grįžtama prie ugdymo, moralės, valstybės krypties ir bendruomenės atsakomybės temų. Šiauliuose surengtas minėjimas tapo proga šias idėjas susieti su dabarties klausimais, nuo pilietiškumo ugdymo iki kultūros vaidmens viešajame gyvenime.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad jubiliejus nėra vien formalus kalendoriaus įvykis: tai bandymas išlaikyti gyvą tradiciją, kuri miestui ir šalies humanitarinei kultūrai suteikia tęstinumą. Pasak jų, Šalkauskio vardas Šiauliuose ir toliau bus siejamas ne tik su atminimu, bet ir su aktualiu pokalbiu apie vertybes.

  • Šiauliai sveikino mažuosius gyventojus: į Centrinį parką pakvietė apie 700 šiemet gimusių kūdikių šeimų

    Šiauliai sveikino mažuosius gyventojus: į Centrinį parką pakvietė apie 700 šiemet gimusių kūdikių šeimų

    Gegužės 15 dieną, minint Tarptautinę šeimos dieną, Šiaulių Centrinis parkas vakarop prisipildė šventinio šurmulio. Į renginį rinkosi šeimos su kūdikiais, jų broliais ir sesėmis bei seneliais, o parkas kelioms valandoms virto bendruomeniška susitikimų erdve.

    Šventė Aš – mažasis šiaulietis šiemet buvo skirta šeimoms, kurių kūdikiai gimė nuo 2025 metų gegužės 1 dienos iki 2026 metų balandžio 15 dienos. Organizatorių teigimu, buvo išsiųsta apie 700 kvietimų, tad renginys tapo ir simboline miesto demografijos bei bendruomenės augimo apžvalga.

    Asmeniniai sveikinimai šeimoms

    Vienu ryškiausių renginio akcentų tapo Šiaulių miesto mero Artūro Visocko sveikinimai. Kiekvieną atvykusią šeimą meras pasitiko asmeniškai ir įteikė atminimo dovanų, skirtų mažiesiems miesto gyventojams.

    Šeimos taip pat gavo mero pasirašytus mažojo šiauliečio pažymėjimus, o šventinę nuotaiką papildė simbolinės dovanos ir vaišės. Tokie gestai, pasak organizatorių, padeda stiprinti ryšį tarp miesto ir jaunų šeimų, kurios augina vaikus Šiauliuose.

    „Kai gimsta vaikas, visas pasaulis pasikeičia, bet tai sužinai tik tada, kada vaikas gimsta. Tada pradedi kitaip žiūrėti į dalykus: labiau atjauti, labiau supranti, tiesiog turi kitokią bendruomenę, kuri turi ateitį“, – sakė Artūras Visockas.

    Parke – veiklos visai šeimai

    Kol patys mažiausieji ilsėjosi vežimėliuose, vyresni vaikai ir tėvai galėjo dalyvauti kūrybinėse ir edukacinėse veiklose. Parke vyko dailės pleneras Piešiu vaikystę, taip pat veikė kūrybinės dirbtuvės, animatoriai ir kitos pramogos.

    Organizatoriai skelbė, kad plenero metu sukurti darbai parko erdvėse bus eksponuojami iki gegužės 18 dienos. Tokia iniciatyva ne tik įtraukia vaikus, bet ir sukuria matomą šventės tęstinumą miesto erdvėje.

    Renginyje dalyvavo ir Lietuvos Raudonasis Kryžius, supažindinęs su pirmosios pagalbos pagrindais, o policijos pareigūnai su bičiuliu Amsiu priminė saugaus eismo taisykles. Šios edukacijos, skirtos šeimoms, ypač aktualios auginant mažus vaikus ir stiprinant kasdienį saugumo įgūdžių supratimą.

    Kas organizavo ir kur atsiimti pažymėjimus

    Šventę organizavo Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius ir Šiaulių kultūros centras. Organizatoriai priminė, kad šeimos, kurios buvo užsiregistravusios, bet negalėjo atvykti, mažojo šiauliečio pažymėjimus galės atsiimti Civilinės metrikacijos skyriuje Varpo gatvėje 15 įstaigos darbo laiku.

    Renginį rėmė draudimo bendrovė „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ ir UAB „Rūta“, o draugu įvardyta Šiaulių menų mokykla. Organizatorių teigimu, tokios iniciatyvos kasmet primena, kad Šiauliai siekia išlikti šeimai draugišku miestu, kuriame kiekvienas naujas bendruomenės narys yra laukiamas.

  • Šiaulių regiono vizitas Zadare: kaip ES fondai ir investicijos keičia miestą ir ką perimti Lietuvai

    Šiaulių regiono savivaldos atstovų delegacija, kurioje dalyvavo ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, lankėsi Zadaro mieste bei Zadaro apskrityje Kroatijoje. Vizito metu daugiausia dėmesio skirta ES fondų finansuojamiems projektams, investicijų pritraukimui ir praktiniam regioninės plėtros planavimui.

    Susitikimuose Kroatijos partneriai pristatė pagrindines Zadaro plėtros kryptis ir tai, kaip savivalda derina infrastruktūros atnaujinimą su turizmo, transporto ir viešųjų paslaugų plėtra. Šiaulių regiono atstovams aktualiausia buvo, kokie sprendimai leidžia projektus įgyvendinti greičiau ir su mažesnėmis rizikomis.

    ES fondai ir regionų plėtra

    Delegacija domėjosi, kaip ES finansavimas panaudojamas didesniems infrastruktūros projektams ir kokie valdymo modeliai padeda užtikrinti ilgalaikę naudą gyventojams. Tokie vizitai paprastai tampa proga palyginti, kaip skirtingos savivaldybės planuoja prioritetus, vertina projektų atsiperkamumą ir matuoja poveikį gyvenimo kokybei.

    Praktinis aspektas ypač svarbus, nes ES lėšomis finansuojami projektai dažnai reikalauja aiškių rodiklių, griežtų terminų ir nuoseklaus pirkimų organizavimo. Regionams tai reiškia ne tik naują infrastruktūrą, bet ir stipresnius administracinius gebėjimus, kurie vėliau praverčia pritraukiant papildomas investicijas.

    Ryšiai, sportas ir bendri interesai

    Zadaro meras Šime Erlić susitikimuose akcentavo Lietuvos ir Kroatijos ryšius bei panašius abiejų šalių raidos etapus po nepriklausomybės atkūrimo XX amžiaus pabaigoje. Pasak jo, bendrumo jausmą stiprina ir sportas, ypač krepšinis, kuris abiejose šalyse išlieka viena ryškiausių tapatybės dalių.

    Vizito metu Šiaulių regiono delegacija apsilankė Zadaro sporto centre „Višnjik“, kuriame aptarta sporto infrastruktūros plėtra ir jos valdymas. Šis klausimas savivaldybėms aktualus ne tik dėl renginių ar sporto paslaugų, bet ir dėl finansinio tvarumo, partnerystės modelių bei pastatų eksploatacijos kaštų.

    Augantis bendradarbiavimas ir naujos nišos

    Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas pažymėjo, kad Lietuvos ir Kroatijos bendradarbiavimas kasmet stiprėja tiek ekonomikos, tiek kultūros srityse. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dvišalė prekyba per pastaruosius metus augo apie 30 proc., o papildomų galimybių ieškoma farmacijos, medicinos, informacinių technologijų ir inovacijų sektoriuose.

    Vizito pabaigoje aptartos tolesnės regionų partnerystės kryptys ir formos, kurios leistų sistemingiau dalytis patirtimi. Tikimasi, kad tokie kontaktai gali virsti bendrais projektais, kurie apimtų tiek investicijų pritraukimą, tiek savivaldybių kompetencijų stiprinimą.