CP v2

Tag: Artūras Visockas

  • Šiauliuose įteiks „Auksinio šaulio“ ženklą: kodėl kalbininko Župerkos vardas skamba dabar?

    Per Šiaulių miesto gimtadienio renginius tradiciškai pagerbiami žmonės, kurių darbai svarbūs miestui ir visai Lietuvai. Šiemet „Auksinio šaulio“ padėkos ženklas bus įteiktas kalbininkui, profesoriui habilituotam daktarui Kazimierui Romualdui Župerkai.

    Šis padėkos ženklas skiriamas įvairių sričių atstovams už ilgalaikį atsidavimą profesijai, iniciatyvas ir bendruomenės pasitikėjimą. Šiaulių savivaldybė pabrėžia, kad apdovanojimu siekiama atkreipti dėmesį į darbus, kurie stiprina miesto tapatybę ir garsina jį už regiono ribų.

    Iškilmingas vakaras, per kurį bus teikiamos garbės piliečio regalijos ir „Auksinio šaulio“ ženklas, numatytas rugsėjo 10 dieną. Apdovanojimą profesoriui įteiks Šiaulių meras Artūras Visockas, akcentuodamas Župerkos nuopelnus lietuvių kalbos kultūrai ir akademinei bendruomenei.

    Vienu reikšmingiausių K. R. Župerkos darbų įvardijamas jo indėlis Atgimimo metais, kai viešai ir instituciniu lygmeniu buvo siekta sustiprinti lietuvių kalbos statusą. Savivaldybė primena, kad 1988 metais Šiauliuose vykusios Kalbos šventės organizatorių kreipimosi dėl lietuvių kalbos įteisinimo tekstą parengė būtent Župerka.

    Kreipimasis buvo pateiktas tuometinei Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai, o 1988 metų lapkričio 18 dieną, svarstant valstybinės kalbos statuso klausimą, posėdyje nuskambėjo ir šio dokumento ištrauka. Tą pačią dieną lietuvių kalbai buvo suteiktas valstybinės kalbos statusas, todėl Župerkos vaidmuo laikomas tiesiogiai prisidėjusiu prie istorinio sprendimo.

    „Lietuvių kalbos kelias siekiant valstybinės kalbos statuso buvo nuoseklus ir sunkus, tačiau pastaraisiais metais matome naujų iššūkių, kurie kelia diskusijų dėl kalbos vietos viešajame gyvenime“, – sakė Artūras Visockas.

    Pasak savivaldybės, profesoriaus darbai svarbūs ne tik istorinės atminties prasme. Župerka laikomas vienu lietuvių kalbos stilistikos tyrimų ir dėstymo krypčių kūrėjų, vadovėlių autoriumi, ilgamečiu akademinės bendruomenės lyderiu Šiauliuose, prisidėjusiu prie jaunųjų pedagogų ir mokslininkų ugdymo.

    Už nuopelnus miestui 2003 metais Kazimierui Župerkai suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas. 2018 metais, minint valstybės atkūrimo šimtmetį, jis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

    K. R. Župerka gimė 1937 metų kovo 4 dieną Gėlainiuose, Kėdainių rajone. 1958 metais baigęs Šiaulių pedagoginį institutą, jis liko dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros katedroje, vėliau ėjo docento, prorektoriaus, katedros vedėjo pareigas, o 2000 metais jam suteiktas profesoriaus vardas.

    Savivaldybė primena, kad lietuvių kalbos puoselėjimas buvo ir šeimos kelias: pedagoginį darbą dirbo ir profesoriaus sutuoktinė Joana Župerkienė. Šią vasarą pora paminėjo 65 metų santuokos sukaktį.

  • Šiaulių siūlymas gali apversti statybų pirkimus: atskleidė, kiek milijonų jau sutaupė

    Šiauliuose vykusiame Regionų plėtros tarybų administracijų atstovų susitikime daugiausia dėmesio skirta vienai praktinei bėdai: statybos rangos viešuosiuose pirkimuose tiekėjų pasiūlymai neretai viršija projektavimo metu apskaičiuotas sąmatas. Tokiose situacijose savivaldybės priverstos ieškoti papildomo finansavimo arba nutraukti pirkimą ir jį kartoti, o tai didina ir kainą, ir terminus.

    Susitikime dalyvavo Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Telšių, Vilniaus, Tauragės, Klaipėdos ir Marijampolės regionų atstovai. Jiems pristatytas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma aiškiau apibrėžti finansinę ribą statybos darbų pirkimuose, kai projekte jau būna nustatyta skaičiuojamoji statybos kaina.

    Siūloma iš anksto skelbti ribą

    Šiaulių miesto savivaldybės teigimu, sprendimas galėtų būti paprastas: prieš pirkimą nustatyti konkrečiam pirkimui skirtų lėšų sumą ir ją skelbti kartu su pirkimo dokumentais. Taip verslas iš anksto žinotų, kokia yra viršutinė riba, o perkančioji organizacija turėtų aiškesnį biudžeto valdymo įrankį.

    Idėja remiasi praktika, kad skaičiuojamoji statybos kaina daugeliu atvejų apskaičiuojama dar rengiant statinio projektą. Siūlomame modelyje prieš skelbiant pirkimą ši kaina būtų atnaujinama pagal pasikeitusias statybos kainas, o pirkimui tenkanti jos dalis taptų aiškia finansine riba, žinoma visiems konkurso dalyviams.

    „Kai pasiūlyta darbų kaina viršija projektavimo metu apskaičiuotą sumą, savivaldybės susiduria su dilema – ieškoti papildomų lėšų ar nutraukti pirkimą. Tai ne tik apsunkina projektų įgyvendinimą, bet ir didina administracinę naštą“, – sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

    Šiauliai skaičiuoja sutaupytus milijonus

    Šiaulių miesto savivaldybė teigia šį principą jau taikanti praktikoje: pirkimams iš anksto nustatoma lėšų suma ir ji įrašoma kaip viršutinė finansinė riba. Savivaldybės vertinimu, toks aiškumas leidžia geriau planuoti, mažina riziką įklimpti į pakartotines procedūras ir riboja situacijas, kai, gavus pasiūlymus, staiga prireikia papildomų didelių sumų.

    Remiantis pateiktais šešių pirkimų pavyzdžiais, nurodoma, kad sutaupytų lėšų suma su pridėtinės vertės mokesčiu siekė 18 713 000 eurų. Tai sudarė 24,58 proc. nuo sąmatiniais skaičiavimais nustatytos bendros šių pirkimų vertės.

    „Pagrindinis pirkimo tikslas yra greitai nupirkti kokybiškus darbus ar daiktus už tai nesumokant daugiau, nei jų kaina rinkoje. Reikia tik nedidelės įstatymo korekcijos – įteisinti, kad pirkimo metu neturėtų būti viršyta statybos skaičiuojamoji kaina“, – sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

    Projektas jau Seime

    Įstatymo pakeitimo projektas Seime įregistruotas 2026 metais birželio 11 dieną. Nurodoma, kad jį pateikė Seimo nariai Algirdas Sysas ir Juozas Olekas, o iniciatoriais įvardijami Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Kupiškio rajono meras Algirdas Raslanas.

    2026 metais liepos 7 dieną projektui pritarta po pateikimo, todėl jis toliau svarstomas 2026 metų rudens Seimo sesijoje. Šiaulių miesto savivaldybė taip pat kreipėsi į Seimo laikinąją Šiaulių krašto bičiulių grupę, prašydama palaikymo tolimesniame svarstymo etape.

  • Šiaulių mokyklos pradeda mokslo metus su naujais stadionais: meras atvyko išbandyti aikštynų

    Šiaulių mokyklos naujus mokslo metus pasitiko ne tik sugrįžusiu šurmuliu, bet ir apčiuopiamais pokyčiais sporto infrastruktūroje. Po vasaros darbų atnaujinti Dainų ir Salduvės progimnazijų bei Didždvario gimnazijos sporto aikštynai, o „Romuvos“ progimnazijoje rangos darbai artėja prie pabaigos.

    Miesto vadovai pabrėžia, kad investicijos į mokyklų stadionus svarbios ne vien kūno kultūros pamokoms. Aikštynai vis dažniau projektuojami taip, kad po pamokų jais galėtų naudotis ir aplinkinių kvartalų gyventojai, todėl tokie objektai tampa vietos bendruomenių traukos centrais.

    Rugsėjo 1 dieną Šiaulių miesto meras Artūras Visockas susitiko su mokyklų bendruomenėmis ir kartu apžiūrėjo atnaujintas erdves. Mokinių ir mokytojų komandos pakvietė merą išbandyti tinklinio aikštelę.

    „Labai simboliška, kad šiuos naujus sporto aikštynus atveriame būtent tais metais, kai Šiauliai švenčia 790-ąjį gimtadienį. Tai graži dovana mokiniams, mokyklų bendruomenėms ir visiems šiauliečiams“, – sakė Artūras Visockas.

    Dainų progimnazijoje įrengtos futbolo ir kitų sporto šakų aikštelės, bėgimo takai, lauko treniruokliai, apšvietimas ir vaizdo stebėjimo sistema. Taip pat sutvarkyti takai, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kad infrastruktūra būtų patogiau pasiekiama ne tik pamokų metu.

    Mokyklos vadovė Asta Vaičiūnienė akcentavo, kad atnaujintas stadionas tarnaus plačiau nei vien mokiniams. Pasak jos, čia nuolat lankosi įvairaus amžiaus gyventojai, o saugesnė aplinka ir geresnė danga turėtų paskatinti dar daugiau žmonių rinktis aktyvų laisvalaikį.

    Salduvės progimnazijos sporto aikštyne taip pat įrengtos universalios aikštelės, bėgimo takai, lauko treniruokliai, apšvietimas ir vaizdo stebėjimas, sutvarkyti takai. Mokyklos direktorė Natalija Kaunickienė priminė, kad senasis stadionas per daugelį metų buvo ne vieno sportininko starto vieta, todėl tikimasi, kad atnaujinta bazė sustiprins jaunimo motyvaciją siekti rezultatų.

    Didždvario gimnazijoje baigti aikštyno atnaujinimo darbai ir erdvė jau paruošta aktyviam naudojimui. Čia įrengtos futbolo ir krepšinio aikštelės, bėgimo takai, lauko treniruokliai, apšvietimas bei vaizdo stebėjimo sistema, sutvarkyti pėsčiųjų takai aplink aikštyną.

    Tokie projektai atitinka bendrą savivaldybių kryptį Lietuvoje – modernizuoti mokyklų sporto infrastruktūrą, kad ji būtų universali, saugi ir pritaikyta skirtingoms sporto šakoms. Praktikoje tai reiškia kokybiškesnes dangas, geresnį apšvietimą, didesnį saugumą ir galimybę sportuoti ne tik per pamokas, bet ir po jų.

    „Romuvos“ progimnazijoje darbai dar vyksta, tačiau savivaldybė tikisi, kad atnaujintas aikštynas netrukus papildys jau atvertų objektų sąrašą. Miestas pabrėžia, kad tikslas – sudaryti sąlygas vaikams daugiau judėti, o bendruomenėms turėti patogias ir šiuolaikiškas erdves šalia namų.

  • Šiauliai pasirinko minimalų NT mokestį verslui: kodėl šis savivaldybės sprendimas išskirtinis

    Šiauliai pasirinko minimalų NT mokestį verslui: kodėl šis savivaldybės sprendimas išskirtinis

    Lietuvos verslo konfederacija Šiaulių miesto savivaldybei skyrė simbolinį įvertinimą už sprendimą, kurį verslo bendruomenė vadina realiai mažinančiu mokestinę naštą. Šiauliai nusprendė taikyti minimalų įstatymo leidžiamą 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą verslui.

    Konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad diskusijose dėl mokesčių reformos nebuvo iki galo įvertinta, kaip pasikeitusios nekilnojamojo turto vertės paveiks įmones. Organizacijos skaičiavimai rodė, jog vien dėl vertės perskaičiavimų, nekeičiant tarifų, verslui visoje Lietuvoje būtų tekusi apie 100 000 000 eurų papildoma našta.

    Dėl to Lietuvos verslo konfederacija kreipėsi į savivaldybes, ragindama peržiūrėti tarifus ir ieškoti būdų sušvelninti augančius mokesčius. Pasak A. Romanovskio, Šiauliai buvo viena pirmųjų savivaldybių, kuri į kvietimą sureagavo praktiškai ir pasirinko mažiausią galimą tarifą.

    Toks sprendimas Lietuvoje išlieka gana retas: dalis savivaldybių tarifus mažino, tačiau maždaug trečdalis jų tarifų nekeitė, o kai kuriais atvejais taikomi ir didesni nekilnojamojo turto mokesčio dydžiai. Dėl to skirtinguose miestuose verslo sąlygos gali pastebimai skirtis net ir panašias patalpas bei sklypus turinčioms įmonėms.

    Apdovanojimo žinutė verslui

    Šiauliams įteiktas apdovanojimas yra vidinis Lietuvos verslo konfederacijos įvertinimas, tradiciškai teikiamas kartą per metus už sprendimus, kurie, konfederacijos vertinimu, stiprina verslo aplinką. Statulėlė pagaminta iš plastiko, o pasirinkta medžiaga, pasak organizatorių, simbolizuoja lengvesnę mokestinę naštą.

    Konfederacija pabrėžia, kad nekilnojamojo turto mokestis verslui yra vienas iš kaštų, kurie tiesiogiai veikia investicijų planus, nuomos kainas, plėtros tempą ir konkurencingumą. Mažesnis tarifas savivaldybėms dažnai reiškia sudėtingesnę biudžeto balansavimo užduotį, tačiau verslas tai vertina kaip signalą, kad miestas suinteresuotas pritraukti ir išlaikyti investuotojus.

    Biurokratija ir žemės klausimai

    Vizito Šiauliuose metu A. Romanovskis akcentavo ir kitą verslui jautrią temą – žemės valdymo bei teritorijų planavimo biurokratiją. Anot jo, net ir tada, kai savivaldybė nori greičiau judėti su investiciniais projektais, procesai gali strigti dėl privalomų derinimų ir ilgo sprendimų grandinės.

    Jis priminė, kad Lietuvos verslo konfederacija yra įsteigusi Efektyvios valstybės komisiją, kuri rinko verslininkų patirtis ir analizavo dažniausiai pasitaikančias administracines kliūtis. Komisijos išvadose viena ryškiausių problemų įvardytos būtent žemės naudojimo ir teritorijų planavimo procedūros.

    Pasak konfederacijos, praktikoje nemažai klausimų vis dar priklauso nuo derinimų su Nacionaline žemės tarnyba, todėl kai kuriuose miestuose investiciniai projektai ir verslo iniciatyvos užtrunka metus ar net ilgiau. Organizacija siūlo savivaldybėms suteikti daugiau savarankiškumo priimant sprendimus dėl jų valdomos žemės ir mažinti perteklinių derinimų apimtį.

    „Jeigu savivalda yra žemės savininkai, tai jie neturėtų su niekuo derinti, tai turėtų būti jų atsakomybė, taip turėtų būti, kaip yra dabar statybų derinimo procese“, – sakė A. Romanovskis.

    Konfederacija nurodo, kad siūlymus dėl procedūrų supaprastinimo artimiausiu metu ketinama pristatyti premjerės vadovaujamos biurokratijos mažinimo komisijos posėdyje. Verslo atstovai tikisi, kad pokyčiai padėtų greičiau įgyvendinti projektus ir sumažintų laiką, kurį investuotojai šiandien praranda laukdami sprendimų.

    Meras: kryptis išlieka ta pati

    Atsiimdamas apdovanojimą Šiaulių miesto meras Artūras Visockas padėkojo už įvertinimą ir pabrėžė, kad savivaldybė sieks ir toliau priimti sprendimus, kurie skatintų ekonominį augimą. Pasak jo, miesto tikslas – didinti investicijų pritraukimą ir sudaryti sąlygas vietos verslui plėstis.

    Šiaulių pasirinktas minimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas tampa ne tik finansiniu sprendimu, bet ir politiniu signalu rinkai. Konfederacija pabrėžia, kad tokie sprendimai savivaldybėse gali turėti ilgalaikį poveikį – nuo darbo vietų kūrimo iki didesnio miesto patrauklumo naujiems projektams.

  • Šiaulių 2025 metų darbų ataskaita: biudžeto šuolis, augantis gyventojų skaičius ir didieji projektai

    Šiaulių 2025 metų darbų ataskaita: biudžeto šuolis, augantis gyventojų skaičius ir didieji projektai

    Šiaulių miesto savivaldybės tarybos birželio posėdis pradėtas iškilmingai: himną kartu su tarybos nariais giedojo 25-ąjį gimtadienį mininti Šiaulių menų mokyklos muzikos studija „En-den-du“. Po „Tautiškos giesmės“ pasveikinti sukaktis šventę miesto garbės piliečiai bei verslo atstovas.

    Šiaulių meras Artūras Visockas tarybos ir miesto gyventojų vardu pasveikino jubiliejus paminėjusius Šiaulių miesto garbės piliečius: krepšinio trenerį Antaną Sireiką ir choreografą bei pedagogą Romualdą Laugalį. Taip pat padėkota mecenatui, Šiaulių pramonininkų asociacijos viceprezidentui Rolandui Gabrielaičiui, minint bendrovės „BODESA“ 30 metų veiklos sukaktį.

    Biudžetas augo iki 330,7 mln. eurų

    Pirmuoju darbotvarkės klausimu taryba patvirtino 2025 metų Šiaulių miesto savivaldybės metinį ataskaitų rinkinį. Ataskaita pradedama mero įžanga, kurioje akcentuojamas ryškus savivaldybės finansų augimas ir investicijų tempas.

    Nurodoma, kad 2025 metais savivaldybės biudžetas, palyginti su 2024 metais, padidėjo beveik 16 proc. Jei 2024 metais jis siekė 285,5 mln. eurų, 2025 metus miestas užbaigė su 330,7 mln. eurų biudžetu, o tai sudarė prielaidas sparčiau įgyvendinti infrastruktūros ir viešųjų paslaugų projektus.

    Gyventojų skaičius auga, miestas jaunėja

    Remiantis Registrų centro duomenimis, 2026 metų sausio 1 dieną Šiauliuose buvo registruoti 121 685 gyventojai. Palyginti su 2025 metų pradžia, miestas paaugo 400 gyventojų, kai daugelyje kitų didmiesčių, išskyrus Vilnių, fiksuotas mažėjimas.

    Ataskaitoje taip pat pabrėžiama demografinė kryptis: Valstybės duomenų agentūros skelbiamais rodikliais, vidutinis šiauliečių amžius per keletą metų mažėjo. Savivaldybė šį pokytį sieja su jaunų šeimų pasirinkimu kurtis mieste ir sugrįžtančiųjų iš užsienio tendencijomis.

    Nurodoma, kad per pastaruosius šešerius metus, vertinant emigravusių ir grįžusių gyventojų balansą, miestas paaugo daugiau nei 2 000 gyventojų. Taip pat teigiama, kad iš viso per šį laikotarpį į Šiaulius iš užsienio sugrįžo daugiau nei 5 000 Lietuvos piliečių.

    Nedarbas vienas mažiausių, daug investuota į gatves

    Ataskaitoje įvardijamas iššūkis dėl vidutinio atlyginimo, kuris, kaip teigiama, išliko kiek mažesnis nei šalies vidurkis. Kartu akcentuojama, kad Šiauliai 2025 metų pabaigoje išsiskyrė mažu nedarbu: Užimtumo tarnybos duomenimis, šalies vidurkis siekė 8,7 proc., o Šiauliuose 6,8 proc.

    Infrastruktūros plėtros dalyje pažymima, kad 2025 metais savivaldybė vykdė rangos darbus tiek naujoje, tiek atnaujinamoje infrastruktūroje. Jei 2024 metais buvo įgyvendinamas 71 didesnės nei 10 tūkst. eurų vertės projektas, 2025 metais jų skaičius išaugo iki 115, o atliktų darbų vertė padidėjo nuo 35,88 mln. eurų iki 45,45 mln. eurų.

    Daugiausia investicijų, apie 27 mln. eurų, skirta susisiekimui. Išskiriami projektai, turėję didžiausią įtaką kasdieniam eismui: Serbentų gatvės rekonstrukcija, Tilžės gatvės remontas ir baigtas Pramonės gatvės rekonstrukcijos projektas, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus.

    Taip pat nurodoma, kad dalis 2025 metais pradėtų darbų tęsiami 2026 metais, tarp jų Žemaitės ir Vilniaus gatvių atnaujinimas. Savivaldybė pabrėžia, kad remonto laikotarpiu patiriami nepatogumai yra trumpalaikiai, o tikslas ilgalaikė miesto infrastruktūros kokybė.

    Viešųjų erdvių pokyčiuose akcentuojamas Aukštabalio–Rasos kvartalo atnaujinimas, Talkšos ežero pakrantės dviračių tako projektas ir Beržynėlio parko sutvarkymas. Taip pat apžvelgiama futbolo ir regbio maniežo statyba, kur 2025 metais atliktų darbų vertė, nurodoma, siekė apie 7,7 mln. eurų.

    Švietimo srityje savivaldybė fiksuoja augantį vaikų ir mokinių skaičių: 2025 metų rugsėjo 1 dieną bendro ugdymo mokyklose mokėsi 14 503 mokiniai, kai 2024 metais buvo 14 113. Ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankė 4 131 vaikas, kai 2024 metais jų buvo 3 912.

    Ataskaitoje aprašomi mokyklų ir darželių atnaujinimo darbai, tarp jų po renovacijos atidaryta Šiaulių „Santarvės“ gimnazija, kurios rekonstrukcijai skirta beveik 1,87 mln. eurų. Taip pat minimi vidaus ir infrastruktūros atnaujinimai kitose gimnazijose bei progimnazijose, o lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ po ilgos pertraukos atnaujintas baseinas.

    Privatūs investuotojai, pasak savivaldybės, taip pat rodo didesnį dėmesį miestui. Nurodoma, kad po „Vilmers padel namų“ projekto investuotojai ėmėsi baseino ir SPA komplekso statybų, o vandens namai „Tichė“ atidaryti 2026 metų pirmąjį ketvirtį.

    Kultūros ir sporto rėmimo kontekste išskiriama mecenatystė: 2025 metais miesto verslo bendruomenė, kaip teigiama ataskaitoje, Šiauliams skyrė beveik 1,75 mln. eurų. Savivaldybė tai įvardija kaip didžiausią paramos sumą per nepriklausomybės laikotarpį.

    Baigdama 2025 metų veiklos apžvalgą savivaldybė akcentuoja, kad miestas per metus įgavo didesnį pagreitį, o dalis projektų persikelia į 2026 metus. Šiauliai taip pat ruošiasi 790-ajam jubiliejui, kurį miestas minės 2026 metais.

  • Finansų ministras Šiauliuose: ką verslui, ūkininkams ir savivaldai žada ILTE bei CPVA finansavimas

    Finansų ministras Šiauliuose: ką verslui, ūkininkams ir savivaldai žada ILTE bei CPVA finansavimas

    Finansų ministras kviečia Šiaulių regiono verslo, žemės ūkio ir viešojo sektoriaus atstovus į susitikimą, kuriame dėmesys bus skiriamas Šiaulių apskrities plėtros kryptims ir investicijų potencialui. Renginyje bus aptariama, kaip valstybės finansavimo priemonės galėtų virsti konkrečiais projektais savivaldybėse, įmonėse ir ūkiuose.

    Diskusijoje kartu dalyvaus Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, nacionalinio plėtros banko ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Jie pristatys, kokios finansavimo ir konsultacijų galimybės šiuo metu aktualiausios regionui bei kaip pasirengti paraiškoms ir projektų įgyvendinimui.

    Kas bus aptariama renginyje?

    Programoje numatyti pranešimai apie ILTE priemones regioninei ekonomikai ir apie tai, kur Šiaulių apskrityje matomas didžiausias projektų potencialas. Taip pat vyks diskusija, skirta investicinei krypčiai ir praktiniam klausimui, kaip finansavimo įrankiai gali pagreitinti realius pokyčius, o ne likti tik planuose.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tokio formato susitikimai paprastai orientuoti į konkrečius sprendimus: nuo investicinių projektų struktūros iki tinkamų finansavimo šaltinių derinimo. Regionams tai ypač svarbu, nes projektų sėkmę dažnai lemia ne tik idėja, bet ir pasirengimas, partnerystės bei gebėjimas suvaldyti pinigų srautus.

    Konsultacijos po diskusijos

    Po oficialios dalies numatytos konsultacijos su ILTE ir CPVA ekspertais, skirtos verslui, ūkininkams, savivaldai ir viešajam sektoriui. Tokiose konsultacijose dažniausiai aptariami investicijų finansavimo scenarijai, projektų biudžetų logika, rizikų valdymas, taip pat dokumentų parengimas ir dažniausios klaidos, dėl kurių paraiškos atmetamos arba stringa.

    CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu, o ILTE konsultacijoms kviečiama registruotis iš anksto. Renginio vieta – Šiaulių miesto savivaldybė, Tarybos posėdžių salė, Vasario 16-osios g. 62, Šiauliai.

  • Ministrė J. Zailskienė Šiauliuose: socialinių inovacijų lyderystė ir siūlymai keisti paramos lubas

    Ministrė J. Zailskienė Šiauliuose: socialinių inovacijų lyderystė ir siūlymai keisti paramos lubas

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė vizito Šiauliuose metu įvertino miesto pasiekimus socialinių paslaugų srityje ir pabrėžė, kad savivaldybė išsiskiria tiek socialinių inovacijų sprendimais, tiek darbuotojų atlygio politika. Pasak ministrės, Šiauliai pelnytai sulaukė šeimai draugiškiausios savivaldybės įvertinimo, o socialinių darbuotojų darbo užmokestis čia yra vienas konkurencingiausių šalyje.

    Susitikimuose su savivaldybės vadovais aptartos priemonės, kuriomis miestas skatina jaunas šeimas: akcentuota vienkartinė 500 eurų parama dokumentų tvarkymo išlaidoms toms šeimoms, kurios gauna valstybės remiamą būsto kreditą. Savivaldybė taip pat pristatė paslaugų organizavimo modelį, kurį ministerija įvardijo kaip nuosekliai sudėliotą ir orientuotą į realius gyventojų poreikius.

    Socialinio būsto pirkimo kliūtys

    Viena iš aptartų temų buvo socialinio būsto plėtra ir praktiniai suvaržymai, su kuriais susiduria savivaldybės. Šiaulių atstovai kėlė klausimą, kad savivaldybėms turėtų būti sudarytos sąlygos pirkti socialinius būstus dar statomuose namuose, kol šie neturi galutinių kadastro dokumentų.

    Šis pasiūlymas argumentuojamas dviem aspektais: galimybe sutaupyti viešųjų lėšų, nes ankstesnėse stadijose būstas dažnai kainuoja mažiau, ir geresne socialinio būsto integracija į bendras gyvenamąsias teritorijas. Savivaldybė pabrėžė, kad būsto koncentracija atskirose lokacijose ilgainiui kuria socialinę atskirtį, todėl svarbu turėti lankstesnius įsigijimo mechanizmus.

    Paslaugos namuose ir finansavimo ribos

    Šiaulių meras Artūras Visockas akcentavo, kad dalis valstybės skirtų lėšų metų pabaigoje grąžinama ne dėl poreikio stokos, o dėl galiojančių finansinių ribojimų. Pasak savivaldybės, kai kurioms paslaugoms nustatytos lubos riboja galimybes suteikti gyventojams visą reikalingą pagalbos apimtį, net jei tam yra numatytas finansavimas.

    Ypatingas dėmesys skirtas laikinajam atokvėpiui, kai artimuosius namuose slaugantiems žmonėms teoriškai numatyta iki 720 valandų paslaugų. Tačiau, savivaldybės teigimu, 2 000 eurų riba praktiškai sutrumpina realiai gaunamų paslaugų laiką, todėl siūloma šią sumą peržiūrėti ir didinti, kad pagalba atitiktų faktinį poreikį.

    Kontrolės klausimai ir skaidraus atlygio principai

    Susitikime taip pat aptarti asmeninių asistentų paslaugų kontrolės iššūkiai. Šiaulių savivaldybė planuoja diegti specialų sprendimą, kuris leistų tiksliau fiksuoti suteiktas paslaugas ir sumažinti piktnaudžiavimo riziką, kai deklaruojamas neproporcingai didelis darbo laikas.

    Ne mažiau aštri tema tapo darbo užmokesčio nelygybė, kuri, pasak savivaldybės, susiformuoja dėl papildomų priedų ir naudų, taikomų socialinių įstaigų profesinių sąjungų nariams. Diskusijoje pabrėžta, kad praktikoje gali atsirasti situacijų, kai už tą patį darbą skirtingi darbuotojai gauna nevienodą atlygį, o tai kertasi su skaidraus atlygio principu.

    „Už identišką darbą žmogus negali gauti skirtingo užmokesčio, todėl derybose su profesinėmis sąjungomis turime ieškoti sprendimų, kurie atitiktų skaidrumo reikalavimus“, – sakė Jūratė Zailskienė.

    Vizito metu ministrė taip pat apsilankė kompleksinių paslaugų namuose Alka, kur susitiko su žmonėmis, turinčiais psichosocialinę ir arba intelekto negalią, bei apžiūrėjo socialinėse dirbtuvėse sukurtus gaminius. Ministerijos ir savivaldybės atstovai sutaria, kad tokios paslaugos yra svarbi bendruomeninės pagalbos dalis, tačiau jų plėtrai būtinas ir lankstesnis finansavimas, ir aiškesnė kokybės kontrolė.

  • Šiauliuose pagerbti talentingiausi mokiniai: diplomai laureatams ir padėkos mokytojams bei tėvams

    Šiauliuose pagerbti talentingiausi mokiniai: diplomai laureatams ir padėkos mokytojams bei tėvams

    Šiauliuose surengta talentingiausių miesto mokinių pagerbimo ceremonija, kurioje įvertinti olimpiadų, konkursų ir kitų pasiekimų laureatai. Renginyje mokiniams įteikti diplomai, mokytojams skirtos padėkos, o tėvams perduotos mero padėkos už vaikų ugdymą, palaikymą ir motyvaciją siekti aukščiausių rezultatų.

    Susirinkusiuosius pasveikino Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, Švietimo skyriaus vedėja Rūta Šiaučiulienė ir administracijos direktorius Antanas Bartulis. Ceremonijoje akcentuota, kad nuoseklus mokinių darbas ir bendruomenės parama dažniausiai atsispindi ilgalaikiais rezultatais ir tvariu mokymosi įpročiu.

    Pagerbti skirtingų mokyklų laureatai

    Tarp apdovanotųjų buvo Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos, Šiaulių Didždvario gimnazijos, Romuvos gimnazijos, Šiaulių universitetinės gimnazijos, Lieporių gimnazijos, Santarvės gimnazijos, Saulėtekio gimnazijos, Stasio Šalkauskio gimnazijos ir Santakos ugdymo centro mokiniai bei pedagogai.

    Taip pat įvertinti Dainų, Gegužių, Juventos ir Romuvos progimnazijų mokiniai. Organizatoriai pabrėžė, kad skirtingų ugdymo įstaigų sėkmės istorijos rodo platų miesto švietimo sistemos potencialą ir įvairiapusę mokinių saviraišką.

    Prizai iš organizacijų ir verslo

    Papildomais prizais mokinius apdovanojo organizacijų ir įmonių atstovai. Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadų laimėtojus pasveikino Šiaulių Vykinto Rotary klubo prezidentas Imantas Vatėnas, o ekonomikos ir verslumo olimpiadų nugalėtojus apdovanojo Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmų generalinė direktorė Edita Grigaliauskienė.

    ES jaunųjų mokslininkų konkurso laureatus pagerbė Verslo moterų tinklo direktorė Aida Adeikienė. Informatikos, matematikos ir fizikos olimpiadų laureatams prizus įteikė UAB „Cherry Servers“ technologijų direktorius Marius Žalinauskas, o chemijos olimpiadų laimėtojus apdovanojo UAB „Medicinos linija“ / „i-dental“ personalo vadovė Diana Glodenytė ir „Laurema“ administracijos vadovė Raminta Pranskūnienė.

    Geriausius mokinius taip pat pasveikino UAB „Ruvera“ atstovas, mokslų daktaras Modestas Kybartas, o UAB „Rūta“ saldžia dovana apdovanojo Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos mokinę. Prie jaunųjų talentų pagerbimo prisidėjo ir UAB „Artilux NMF“ vadovė Simona Skėrė.

    Muzika ir bendruomenės palaikymas

    Iškilmingą ceremoniją papildė muzikiniai pasirodymai: Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos vokalinis ansamblis Vaivorykštė, Šiaulių muzikos ir kūrybos studijos Sidabro žiogas atlikėja Ugnė Jankauskytė, taip pat Šiaulių Juventos progimnazijos mergaičių kvartetas.

    Renginyje skambėjo ir mokinių autorinė kūryba, o pabaigoje atlikta harmonizuota lietuvių liaudies daina Šaly kelio jovaras stovėjo, kurią pristatė Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos ansamblis Viva melodica. Organizatoriai pažymėjo, kad tokios ceremonijos stiprina mokyklų bendruomeniškumą ir suteikia papildomos motyvacijos ateities pasiekimams.

  • Šiauliai kelia klausimą Teisingumo ministerijai: kodėl deleguotoms teisinėms funkcijoms trūksta lėšų?

    Šiauliai kelia klausimą Teisingumo ministerijai: kodėl deleguotoms teisinėms funkcijoms trūksta lėšų?

    Šiauliuose apsilankiusi Teisingumo ministerijos vadovybė su miesto meru Artūru Visocku aptarė savivaldybėms tenkančių teisinių funkcijų finansavimą ir praktinius iššūkius. Susitikime akcentuota, kad deleguotų valstybės funkcijų apimtis didėja, tačiau skiriamos lėšos ne visada atitinka realias sąnaudas.

    Pasak savivaldybės, vien pirminės teisinės pagalbos užtikrinimui ir civilinės metrikacijos paslaugoms per metus prireikia apie 200 000 eurų. Tuo metu iš valstybės skiriama dotacija, kaip teigta susitikime, siekia apie 60 000 eurų, todėl susidaro reikšmingas finansinis atotrūkis.

    „Funkcijų savivaldybėms nuolat daugėja, tačiau pinigų tam skiriama minimaliai. Tai principinis klausimas – deleguotos funkcijos turi būti finansuojamos tinkamai, kad teisė realiai veiktų, o ne liktų tik popieriuje“, – sakė Artūras Visockas.

    Diskusijoje pabrėžta, kad finansavimo trūkumas veikia ne tik biudžeto balansą, bet ir paslaugų prieinamumą gyventojams. Pirminė teisinė pagalba dažnai yra pirmasis žingsnis sprendžiant šeimos, paveldėjimo, skolų ar socialinių klausimų problemas, todėl savivaldybei tenkanti našta tiesiogiai susijusi su žmonių galimybėmis greitai gauti konsultaciją.

    Susitikimo metu taip pat aptartas Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos kalėjimų tarnybos bendradarbiavimas. Teisingumo ministerijos atstovai pažymėjo, kad miestas prisideda prie nuteistųjų resocializacijos ir palaiko pusiaukelės namų veiklą, kuri laikoma svarbia priemone mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką.

    Šiauliai tikisi, kad klausimas dėl deleguotų funkcijų finansavimo bus sprendžiamas sistemiškai, aiškiai įvertinant realius savivaldybių kaštus ir valstybės skiriamų dotacijų pakankamumą. Savivaldybės teigimu, tvarus finansavimo modelis leistų užtikrinti stabilesnį paslaugų teikimą ir išvengti situacijų, kai trūkstamos lėšos dengiamos kitų miesto prioritetų sąskaita.

  • 70-metį pasitikęs Antanas Sireika Šiauliuose sulaukė pagarbos: prisiminė pradžią ir išsakė tris linkėjimus

    70-metį pasitikęs Antanas Sireika Šiauliuose sulaukė pagarbos: prisiminė pradžią ir išsakė tris linkėjimus

    Šiauliuose pasveikintas 70-metį pasitikęs krepšinio treneris Antanas Sireika. Miesto vadovai pabrėžė jo nuoseklų ryšį su Šiauliais ir indėlį į miesto bei visos Lietuvos krepšinį.

    Šiaulių meras Artūras Visockas, sveikindamas trenerį viso miesto vardu, akcentavo ilgametę veiklą, pasiaukojimą ir pergales. Jo teigimu, A. Sireikos profesionalumas, strateginė išmintis ir gebėjimas sutelkti komandą išlieka svarbus pavyzdys jaunajai kartai.

    „Jūsų ilgametė veikla yra kupina pasiaukojimo ir svarbių pergalių, tai neįkainojama dovana Šiaulių miestui ir visai Lietuvai. Tegul Jūsų profesionalumas, strateginė išmintis ir gebėjimas sutelkti komandą išlieka puikiu įkvėpimu jaunajai kartai“, – sakė Artūras Visockas.

    Pats jubiliatas prisiminė savo kelią krepšinyje ir tai, kaip anksti prasidėjo trenerio darbas. Jis pasakojo, kad aktyviai žaidė iki 37-erių, o trenerio pareigas pradėjo eiti būdamas 22-ejų, kai po studijų buvo pakviestas suburti Šiaulių komandą.

    Antanas Sireika išlieka išskirtinė figūra Lietuvos krepšinio istorijoje ir dėl pasiekimų su nacionaline rinktine. Jis įvardijamas kaip vienintelis treneris po nepriklausomybės atkūrimo, su Lietuvos vyrų rinktine laimėjęs Europos čempionatą, o jo karjeroje svarbų etapą žymi ir darbas Kauno „Žalgiryje“.

    Pasak sveikintojų, nepaisant darbo aukščiausiame lygyje, treneris išsaugojo ištikimybę gimtajam miestui. Ši nuostata ne kartą atsispindėjo ir jo viešuose pasisakymuose, ir sprendimuose grįžti dirbti į Šiaulius.

    Simboliškai užpūsdamas gimtadienio žvakutę, A. Sireika pasidalijo palinkėjimu miestui ir bendruomenei. Jo žodžiais, svarbiausi dalykai šiandien yra taika, sveikata ir krepšinio klestėjimas.

    „Linkiu visiems taikos, sveikatos ir kad krepšinis klestėtų“, – sakė Antanas Sireika.