CP v2

Tag: Arvydas Vaitkus

  • Liepų gatvę Klaipėdoje perasfaltuos iš naujo: po 2025 metų remonto rasta broko, eismas bus ribojamas

    Liepų gatvę Klaipėdoje perasfaltuos iš naujo: po 2025 metų remonto rasta broko, eismas bus ribojamas

    Klaipėdoje planuojama iš naujo asfaltuoti dalį Liepų gatvės, nes po 2025 metais atlikto remonto nustatyta, kad danga neatitinka kokybės reikalavimų. Sprendimas priimtas įvertinus gatvės būklę ir fiksuotus defektus, dėl kurių rangovui teks darbus perdaryti.

    Kaip skelbia savivaldybė, ištisinės asfalto dangos remonto darbai vyks atkarpoje nuo Laivų skersgatvio iki Skulptūrų parko, darbai bus atliekami vienoje gatvės pusėje, arčiau Skulptūrų parko. Pagrindinis tikslas – pašalinti nelygumus ir kitus dangos trūkumus, kad gatvė atitiktų keliamus standartus.

    „Situacija aiški – Liepų gatvėje paklotas naujas asfaltas neatitiko kokybės reikalavimų. Matėme nelygumus, bangas ir tai reiškia, kad darbai atlikti blogai bei turi būti perdaryti“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Parengiamuosius darbus numatyta pradėti birželio pradžioje. Nuo birželio 8 dienos frezavimo ir asfaltavimo darbai bus vykdomi atkarpoje tarp Liepų gatvės pastatų 48A ir 38 (važiuojant miesto centro link), taip pat ruože nuo Trilapio gatvės iki Liepų gatvės 49 namo abiem eismo pusėmis.

    Šiuose ruožuose taip pat bus keičiami susidėvėję šulinių dangčiai ir suvienodinamas jų aukštis su nauja asfalto danga. Toks darbas įprastai atliekamas tam, kad po remonto neliktų pavojingų aukščių skirtumų ir sumažėtų smūgiai automobiliams bei triukšmas.

    Darbus vykdys UAB „Kelių priežiūra“. Savivaldybė pabrėžia, kad už nekokybiškai atliktų darbų taisymą papildomai nemokės, o apmokami bus tik papildomi darbai pagal sutartyje numatytus įkainius už kvadratinį metrą.

    Darbų metu eismas bus ribojamas: nuo 8.30 iki 16.00 valandos numatomi ribojimai vienoje eismo juostoje. Vairuotojams rekomenduojama planuoti keliones su laiko atsarga, nes intensyviose miesto gatvėse net ir daliniai ribojimai gali lemti spūstis piko metu.

    Preliminari darbų pabaiga numatyta 2026 metų birželio 30 dieną. Savivaldybė nurodo, kad darbų grafikas gali kisti priklausomai nuo organizacinių sprendimų ir oro sąlygų.

  • Klaipėdos abiturientams skambėjo paskutinis skambutis: eisena ir mero palinkėjimai prieš egzaminus

    Klaipėdos abiturientams skambėjo paskutinis skambutis: eisena ir mero palinkėjimai prieš egzaminus

    Klaipėdoje gegužės 29 dieną abiturientams nuaidėjo paskutinis skambutis – simbolinė riba, po kurios baigiasi pamokos ir prasideda brandos egzaminų laikotarpis. Mieste vyko šventinė dvyliktokų eisena ir oficialus pagerbimas, subūręs mokyklų bendruomenes bei artimuosius.

    Šventinė diena tradiciškai prasidėjo abiturientų eisena nuo Lietuvininkų aikštės iki Laikrodžių muziejaus kiemelio. Eisenai iškilmingumo suteikė Juozo Karoso muzikos mokyklos pučiamųjų orkestras, lydėjęs jaunuolius miesto centre.

    Laikrodžių muziejaus kiemelyje surengtoje pagerbimo šventėje abiturientus pasveikino Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus ir mokyklų atstovams įteikė vardinius sveikinimus. Renginyje akcentuota, kad paskutinis skambutis žymi ne tik atsisveikinimą su mokykla, bet ir atsakomybės bei savarankiškumo pradžią.

    „Šis rytas jums – kitoks. Jaučiasi ypatinga nuotaika, skambant šūksniams. Ir paskutinis skambutis šiandien – kitoks: jame daug džiaugsmo, šiek tiek virpesio, jaudulio širdyje. Jis visada atneša tą patį klausimą – kas toliau? Nebijokite kurti, ieškoti, eksperimentuoti, kartais – net daryti kvailystes. Būtent drąsūs žingsniai veda į priekį ir padeda pasiekti tikslus. Linkiu jums drąsiai eiti per gyvenimą, nebijoti svajoti ir kurti savo kelią. Geros nuotaikos – ir nesugriaukite Klaipėdos, nes jos jums dar tikrai prireiks“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Savivaldybės duomenimis, šiemet Klaipėdoje mokyklas baigia 2 134 abiturientai, iš jų 1 448 mokosi savivaldybės pavaldumo mokyklose. Palyginimui, pernai mieste buvo 2 136 abiturientai, o savivaldybės mokyklose jų mokėsi 1 412.

    Abiturientams ši šventė reiškia ir praktinį startą egzaminų maratonui: pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija prasidėjo kovo 30 dieną ir tęsis iki birželio 19 dienos. Pakartotinė sesija numatyta nuo birželio 22 dienos iki liepos 13 dienos.

    Šių metų tvarka numato, kad visi valstybiniai brandos egzaminai sudaryti iš dviejų dalių: pirmoji laikoma III gimnazijos klasėje, antroji – IV gimnazijos klasėje. Abiturientai turi laikyti abi dalis, o net ir nepasisekus pirmajai, antrąją laikyti leidžiama, taip išsaugant galimybę pagerinti galutinį rezultatą.

    Norint gauti brandos atestatą, reikia išlaikyti bent du valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną pasirinktą. Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas paprastai būtina išlaikyti ne mažiau kaip tris egzaminus, įskaitant lietuvių kalbą ir literatūrą, matematiką ir vieną pasirinktą dalyką, o menų studijoms gali būti taikomos išimtys.

  • Klaipėda pristatė 2025 metų ataskaitas: rekordinės pajamos ir daugiau nei 150 projektų

    Klaipėda pristatė 2025 metų ataskaitas: rekordinės pajamos ir daugiau nei 150 projektų

    Klaipėdos miesto savivaldybės taryba gegužės 27 dieną posėdyje patvirtino 2025 metų metinių ataskaitų rinkinį. Jame pateikiama savivaldybės veiklos ataskaita, finansinių ataskaitų rinkinys, biudžeto vykdymo rezultatai ir strateginių planų įgyvendinimo rodikliai.

    Dokumente taip pat apžvelgiami Klaipėdos regiono plėtros plano įgyvendinimo rodikliai, savivaldybės valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų pasiekti pagrindiniai veiklos rezultatai. Tokie rinkiniai leidžia gyventojams ir tarybai vienoje vietoje matyti, kaip buvo panaudotos lėšos ir kokie darbai per metus atlikti.

    Pagrindiniai metų akcentai

    Pasak Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus, 2025 metais savivaldybė nuosekliai dirbo ties strateginiais projektais, kurie pasiekė įgyvendinimo etapą. Kartu buvo tęsiami ir kasdieniai miestui aktualūs darbai, susiję su gyvenimo kokybe ir paslaugų prieinamumu.

    Savivaldybė nurodo, kad per metus Klaipėdoje buvo pradėta ar įgyvendinta daugiau kaip 150 skirtingo masto projektų. Jie apėmė viešąsias erdves, susisiekimo infrastruktūrą, švietimą, sportą, socialines paslaugas ir miesto aplinkos gerinimą.

    „Visos investicijos turi kurti ilgalaikę vertę, o kiekvienas priimtas sprendimas turi būti pamatuojamas konkrečiais rezultatais“, – sakė Arvydas Vaitkus.

    Biudžetas ir asignavimų panaudojimas

    Ataskaitoje skelbiama, kad miesto biudžeto pajamos 2025 metais buvo rekordinės ir sudarė daugiau nei 418,3 mln. eurų. Pajamų planas įvykdytas 100,7 proc., tad faktinės pajamos viršijo pirminį planą.

    Taip pat išlaikytos pozityvios asignavimų panaudojimo tendencijos: panaudota 94,5 proc. suplanuotų ir paskirstytų lėšų. Strateginio veiklos plano programoms įgyvendinti buvo skirta apie 530,77 mln. eurų, o ataskaitose fiksuojami programų rodikliai leidžia vertinti ne tik išlaidas, bet ir pasiektą poveikį.

    Ką rodo ataskaitų rinkinys?

    Metinių ataskaitų rinkiniai savivaldybėms tampa svarbia viešojo atsiskaitymo priemone, nes viename dokumente sujungiami finansai, veiklos rezultatai ir strateginių tikslų pažanga. Tai padeda aiškiau matyti, kuriose srityse pasiekta didžiausia pažanga ir kur gali prireikti korekcijų planuojant kitų metų darbus.

    Klaipėdos savivaldybė pažymi, kad rinkinyje pateikta ir papildoma informacija apie savivaldybės valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų veiklos rodiklius. Tokia praktika aktuali vertinant, kaip miesto valdomas turtas ir paslaugos prisideda prie gyventojų poreikių ir miesto plėtros.

  • Atnaujinami darbai Atgimimo aikštėje Klaipėdoje: kaip sutvarkys erdvę išsaugant istorinius sluoksnius

    Atnaujinami darbai Atgimimo aikštėje Klaipėdoje: kaip sutvarkys erdvę išsaugant istorinius sluoksnius

    Klaipėdos Atgimimo aikštėje atnaujinami rekonstrukcijos darbai – miesto valdžia skelbia, kad projektas bus tęsiamas ir užbaigtas, kartu užtikrinant aikštėje aptiktų vertingų istorinių sluoksnių išsaugojimą. Sprendimas priimtas po to, kai ankstesniuose etapuose paaiškėjo aplinkybės, kurių projektavimo pradžioje nebuvo galima tiksliai įvertinti.

    „Pasirinkome subalansuotą kelią – sutvarkyti aikštę taip, kad ji taptų pilnaverte miesto erdve žmonėms. Atgimimo aikštės ateitis Klaipėdai yra per daug svarbi, kad liktų neapibrėžta ar amžiams įstrigusi tarp skirtingų scenarijų“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Pasak savivaldybės, artimiausiais mėnesiais aikštėje numatytas kitas darbų etapas, orientuotas į vertingųjų sluoksnių apsaugą. Kultūros paveldo departamento sudaryta vertinimo taryba yra nustačiusi, kad dalį aptiktų struktūrų būtina saugoti in situ, tai yra paliekant radimo vietoje ir užtikrinant jų konservavimą pagal suderintus sprendinius.

    Dėl pakitusių projekto apimčių planuojama rekonstruoti tik antžeminę aikštės dalį, o anksčiau numatyti sprendimai, susieti su požemine dalimi, bus keičiami. Savivaldybė nurodo, kad vietos, kurios funkciniu požiūriu buvo numatytos požeminiams įvažiavimams, išvažiavimams, liftams ar laiptinėms, turėtų tapti vientisa aikštės danga ir viešąja erdve.

    Miestas taip pat skelbia, kad dėl pasikeitusių darbų apimčių rangos darbams bus organizuojamas naujas viešųjų pirkimų konkursas. Tuo pat metu bus koreguojama projektinė dokumentacija, iš jos išimant požeminės dalies sprendinius, kad rekonstrukcija galėtų vykti nuosekliai ir be papildomų teisinių bei techninių kliūčių.

    Kartu pranešta, kad Ekstremalių situacijų operacijų centras pritarė atšaukti ekstremalią situaciją, kuri buvo paskelbta po to, kai teritorijoje buvo rasta sprogmenų. Savivaldybės teigimu, rasti sprogmenys jau išvežti ir neutralizuoti, todėl aikštėje atsiveria galimybė tęsti apsaugos darbus ir judėti į priekį su rekonstrukcija, mažinant rizikas gyventojams ir rangovams.

    Įgyvendinus atnaujintą planą, Klaipėdos centre turėtų atsirasti sutvarkyta, šiuolaikiška ir kasdieniam miesto gyvenimui pritaikyta viešoji erdvė. Miesto vadovybė pabrėžia, kad tikslas yra suderinti patogų aikštės naudojimą, reprezentacinę funkciją ir atsakingą požiūrį į kultūros paveldo išsaugojimą.

  • Minijos gatvės takų remontas Klaipėdoje įsibėgėja: svarbiausi darbai planuojami iki Jūros šventės

    Minijos gatvės takų remontas Klaipėdoje įsibėgėja: svarbiausi darbai planuojami iki Jūros šventės

    Klaipėdoje tęsiamas Minijos gatvės pėsčiųjų ir dviračių takų kapitalinis remontas, suskirstytas į tris etapus. Miesto savivaldybė nurodo, kad vienoje atkarpoje darbai jau beveik baigti, o didžiausios pajėgos šiuo metu telkiamos labiausiai apkrautuose ruožuose.

    Atkarpoje nuo Baltijos prospekto iki Varnėnų gatvės pagrindiniai darbai artėja prie pabaigos: pažymėtos dangos, įrengti kelio ženklai, sutvarkyta aplinka. Likę mažosios infrastruktūros elementai, tokie kaip suoliukai, šiukšliadėžės ir dviračių stovai, yra užsakyti, tačiau dar neįrengti.

    „Minijos gatvės takų atnaujinimas yra svarbus žingsnis ir pirmiausia skirtas žmonėms – kad judėti mieste būtų patogiau, saugiau ir maloniau“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Kas vyksta kituose etapuose

    Antrajame etape, nuo Varnėnų gatvės iki Minijos gatvės 19 sklypo, jau įrengti pėsčiųjų takai ir paklotas asfalto pagrindo sluoksnis. Savivaldybė skelbia, kad šiame ruože dar liko įrengti viršutinį raudonos dangos sluoksnį, sutvarkyti aplinką ir sumontuoti mažosios architektūros elementus.

    Trečiajame etape, nuo Minijos gatvės 19 sklypo iki Sausio 15-osios gatvės, taip pat Pilies gatvės atkarpoje nuo Sausio 15-osios iki Priešpilio gatvės, darbai vyksta intensyviausiai. Rangovas planuoja pagrindines užduotis, įskaitant bortų įrengimą, takų konstrukcijų formavimą, trinkelių klojimą ir asfalto pagrindo sluoksnio darbus, užbaigti iki Jūros šventės.

    Pažymima, kad darbų tempą ir eiliškumą šiame ruože gali koreguoti lygiagrečiai vykstantys inžinerinių tinklų tvarkymo ir apsaugojimo darbai. Tokiais atvejais dalis sprendimų priklauso nuo suderinimų ir techninių sąlygų, kad atnaujintos dangos nereikėtų ardyti pakartotinai.

    Ką žada projektas ir kiek kainuoja

    Įgyvendinus visus etapus, Minijos gatvėje numatoma įrengti daugiau nei 2 km atnaujintų pėsčiųjų ir dviračių takų. Projekte taip pat suplanuoti suoliukai, dviračių stovai, atnaujinti viešojo transporto stotelių paviljonai, apsauginės tvorelės ir modernus apšvietimas.

    Skelbiama, kad sprendiniai bus pritaikyti žmonėms su negalia, o atnaujinimai turėtų padėti tvarkyti paviršinio vandens nuvedimą, kuris dažnai tampa viena svarbiausių takų ilgaamžiškumo sąlygų. Darbus atlieka UAB „VVARFF“, bendra projekto vertė siekia beveik 1,1 mln. eurų.

  • Smiltynėje įteikti Klaipėdos jūrinės kultūros apdovanojimai „Albatrosas“: kam atiteko statulėlė

    Smiltynėje įteikti Klaipėdos jūrinės kultūros apdovanojimai „Albatrosas“: kam atiteko statulėlė

    Gegužės 15 dieną Smiltynėje surengta kasmetinė Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimų „Albatrosas“ ceremonija. Prie paminklo Albatrosas miestas simboliškai dar kartą atsigręžė į savo jūrinę tapatybę ir žmones, ją kasdien kuriančius.

    Renginyje Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus įteikė apdovanojimus už reikšmingus darbus ir ilgametį indėlį į jūrinės kultūros puoselėjimą. Paminklo vieta pasirinkta neatsitiktinai, nes jis skirtas žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams atminti.

    Pagrindinis apdovanojimas atiteko asociacijai

    Pagrindinis įvertinimas, „Albatroso“ statulėlė už ilgametį darbą jūrinės kultūros srityje, šiemet skirtas Jūrų kapitonų asociacijai. Organizacija jau apie 25 metus telkia jūrinę bendruomenę, perduoda profesines tradicijas ir dalijasi patirtimi su jaunaisiais jūrininkais.

    Apdovanojimas akcentuoja ne vien formalius nuopelnus, bet ir nuoseklų darbą stiprinant jūrinės kultūros tęstinumą. Klaipėdoje ši sritis apima ne tik laivybą ar uosto istoriją, bet ir bendruomenės atmintį, edukaciją, renginius bei jūrines tradicijas.

    Mero padėkos už darbą jūrai

    Mero padėkos ir premijos įteiktos ir kitiems jūrai nusipelniusiems žmonėms. Tarp pagerbtųjų yra kapitonas ir buriuotojas Ričardas Ramanauskas, sukaupęs didelę tarptautinių plaukimų patirtį ir ją perduodantis mokomojo burlaivio „Brabanderis“ denyje.

    Įvertintas ir dirigentas Egidijus Miknys, vadovaujantis Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestrui, kuris jau septynerius metus kuria jūrinių renginių muzikinę atmosferą. Taip pat apdovanotas pedagogas ir kapitonas Sigitas Petraitis, jūrai ir jūrininkų ugdymui paskyręs apie 50 metų.

    Padėkomis pagerbti ir projekto „Burių miestas“ kūrėjai: VšĮ „Klaipėdos šventės“, Lietuvos jūrų muziejus ir Klaipėdos universitetas. Taip pat išskirta Lietuvos jūrų muziejaus komanda, prisidėjusi prie „SAIL Amsterdam 2025“ sklaidos, jūrinės edukacijos kūrėja Agnė Bukartaitė, ilgametė savivaldybės darbuotoja Raimonda Mažonienė ir jūrų kapitonas Artur Truš.

    Renginį vainikavo muzika

    „Albatroso“ apdovanojimų ceremoniją užbaigė Karinių jūrų pajėgų orkestro ir solisto Tado Girininko pasirodymas. Organizatoriai pabrėžė, kad jūrinė kultūra Klaipėdoje remiasi ne tik profesine patirtimi, bet ir gyvu bendruomenės dalyvavimu.

    Renginį organizavo Klaipėdos miesto savivaldybė, kultūros centras Žvejų rūmai ir Lietuvos jūrų muziejus. Ceremonija Smiltynėje tapo priminimu, kad jūrinė tradicija mieste išlieka gyva tiek per atmintį, tiek per šiandienos žmonių darbus.

  • Klaipėda plečia socialines paslaugas: nuo globos namų Melnragėje iki 60 butų socialinio būsto Tauralaukyje

    Klaipėda plečia socialines paslaugas: nuo globos namų Melnragėje iki 60 butų socialinio būsto Tauralaukyje

    Klaipėdoje vyksta kelių socialinės paskirties projektų statybos ir rekonstrukcijos, apimančios senjorų globą, pagalbą šeimoms, paslaugas žmonėms su negalia ir socialinį būstą. Miesto vadovai apžiūrėjo objektus, kuriuose numatyta ne tik infrastruktūra, bet ir platesnė paslaugų plėtra, orientuota į savarankiškumą bei bendruomeniškumą.

    Pasak savivaldybės, 2026 metais Klaipėda planuoja akcentuoti socialinės atsakomybės kryptį, o šiuo metu įgyvendinami projektai laikomi konkrečiais žingsniais stiprinant paslaugų prieinamumą. Tikslas – kad pagalba būtų arčiau žmogaus kasdienių poreikių, o sprendimai mažintų atskirtį ir ilgalaikę institucinių paslaugų naštą.

    „2026-uosius Klaipėdoje paskelbėme Socialinės atsakomybės metais, nes tikroji stiprybė atsiskleidžia tada, kai miestas geba pasirūpinti žmogumi visais gyvenimo etapais“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Melnragė: nauji globos namai

    Melnragėje, Aušros gatvėje, kuriami nauji senjorų globos namai, kuriuose numatyta 81 vieta. Atskirai suplanuotos 12 vietų žmonėms, susiduriantiems su demencija, pritaikant erdves saugiai ir ramesnei kasdienybei.

    Projektas apima ne tik pastato rekonstrukciją ir statybą, bet ir aplinkos sutvarkymą: numatyti pasivaikščiojimo takai, poilsio zonos, žalumos sprendimai. Savivaldybės teigimu, darbų pažanga siekia apie 40 proc., o rangos užbaigimas numatomas šių metų gruodį.

    Rangos darbus atlieka UAB „Versina“, darbų vertė – 9,58 mln. eurų. Objektui numatytas ir geoterminis šildymas, kuris pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkamas viešuosiuose projektuose dėl mažesnių eksploatacijos sąnaudų ir stabilesnių kainų rizikos.

    Negalia ir šeimos: nuo grupinio gyvenimo iki atokvėpio

    Vilkijos gatvėje statomi grupinio gyvenimo namai, skirti žmonėms su psichikos ir (ar) intelekto negalia. Numatytas 10 vietų modelis atitinka Lietuvoje vykdomą perėjimą nuo didelių globos institucijų prie mažesnių, bendruomenėje veikiančių sprendimų, kuriuose didesnis dėmesys skiriamas kasdieniams įgūdžiams ir savarankiškumui.

    Čia jau įrengti pamatai ir kyla konstrukcijos, darbų pabaiga numatoma kitais metais. Rangovas – UAB „Simonta“, sutarties vertė – beveik 1,3 mln. eurų.

    Debreceno gatvėje tame pačiame pastate įgyvendinami du projektai: trečiajame aukšte įrengiami Laikino atokvėpio namai, o greta baigiamas Šeimos ir vaiko gerovės centro remontas. Laikino atokvėpio paslaugos ypač svarbios šeimoms, kurios kasdien slaugo ar prižiūri artimuosius ir periodiškai turi gauti profesionalią pagalbą trumpam laikotarpiui.

    Laikino atokvėpio erdvėse numatytos 8 vietos vienviečiuose kambariuose su būtina buitine infrastruktūra ir specialistų pagalbai skirtomis patalpomis. Darbų vertė – beveik 757 tūkst. eurų, rangovas – UAB „Simonta“, užbaigimas planuojamas rudenį.

    Šeimos ir vaiko gerovės centro patalpose jau atlikta didžioji dalis vidaus pertvarų ir inžinerinių sprendimų, o toliau numatyta užbaigti apdailą ir įrengti keltuvą. Remonto darbus vykdo UAB „Virdaleka“, rangos vertė – beveik 789 tūkst. eurų, pabaiga planuojama iki vasaros pabaigos.

    Socialinės paramos centras ir socialinis būstas

    Klaipėdos miesto socialinės paramos centras persikels į naujas patalpas Smiltelės gatvėje, kur numatytos erdvesnės darbo vietos ir bendros zonos susitikimams. Savivaldybė akcentuoja, kad tai turėtų pagerinti gyventojų aptarnavimą ir darbuotojų darbo sąlygas, nes socialinių paslaugų paklausa didėja senstant visuomenei ir plečiantis paslaugų spektrui.

    Šiuo metu atliekami baigiamieji vidaus darbai, o užbaigimas planuojamas per artimiausius du mėnesius. Rangovas – UAB „Rangova“, darbų vertė – beveik 1,5 mln. eurų.

    Tauralaukyje, Akmenų gatvėje, statomas naujas daugiabutis socialinis būstas, skirtas 60 šeimų ir asmenų. Numatyta 35 butus pritaikyti žmonėms su negalia, 15 butų skirti gausioms šeimoms, dar 10 – vieno kambario butai asmenims, laukiantiems socialinio būsto eilėje.

    Statybose šiuo metu kyla ketvirtasis aukštas, įrengiamos inžinerinės sistemos, formuojamos pertvaros ir vykdomi požeminio parkavimo darbai. Rangovas – UAB „Versina“, sutarties vertė – 7,93 mln. eurų, pabaiga planuojama kitų metų pradžioje.

    Savivaldybė pabrėžia, kad šie projektai vertinami ne vien kaip statybos darbai: tikimasi, jog naujos erdvės leis greičiau teikti paslaugas, mažins laukimo laiką ir suteiks daugiau pasirinkimo šeimoms, senjorams bei žmonėms su negalia. Miesto tikslas – kad socialinė parama būtų ne epizodinis sprendimas, o nuosekli sistema, padedanti išlaikyti orų ir savarankišką gyvenimą.

  • Klaipėdoje kyla futbolo maniežas su oro kupolu: darbai įsibėgėja, aiškėja 3 mln. eurų projekto apimtis

    Klaipėdoje kyla futbolo maniežas su oro kupolu: darbai įsibėgėja, aiškėja 3 mln. eurų projekto apimtis

    Klaipėdoje tęsiami pripučiamo futbolo maniežo su slėginiu oro kupolu statybos darbai Sportininkų gatvėje. Statybvietė jau aptverta, o paruošiamieji žemės darbai, kaip skelbiama, yra užbaigti.

    Šiuo metu rangovai tęsia futbolo aikštės pagrindų įrengimą ir drenažo tinklų darbus, kurie yra būtini dirbtinei dangai ir aikštės eksploatacijai bet kokiu sezonu. Skelbiama, kad dalis suplanuotų pagrindų įrengimo darbų jau atlikta, o artimiausiu metu numatoma pradėti atraminės sienelės įrengimą.

    „Projektas juda į priekį, statybos vyksta sparčiai, o kiekvienas etapas priartina prie tikslo – erdvės, kurioje Klaipėdos vaikai, jaunimas ir futbolo bendruomenė galės sportuoti visus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Tai investicija į miesto sporto infrastruktūrą ir jaunimo užimtumą“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Įgyvendinus projektą, mieste turėtų atsirasti moderni dirbtinės dangos futbolo aikštė, dengiama slėginiu pripučiamu kupolu. Tokie sprendimai Lietuvoje dažniausiai pasirenkami dėl galimybės treniruotis šaltuoju sezonu, sumažinti rungtynių atšaukimų riziką ir stabiliau planuoti sporto mokyklų bei klubų užimtumą.

    Skelbiama, kad bendra projekto vertė siekia apie 3 000 000 eurų, o darbus atlieka UAB „Agorta“. Be aikštės ir kupolo, manieže numatyta įrengti persirengimo ir buitines patalpas, apšvietimą bei kitą sportinei veiklai reikalingą infrastruktūrą.

  • Stariškiai Klaipėdoje: pristatomi trys naujojo pietinio centro projektai ir kviečiama visuomenė

    Stariškiai Klaipėdoje: pristatomi trys naujojo pietinio centro projektai ir kviečiama visuomenė

    Naujasis pietinis centras

    Klaipėda tęsia pietinės miesto dalies plėtros planus: Stariškių rajone numatomas naujas miesto centras, kurio kryptys įtvirtintos 2021 metais patvirtintame bendrajame plane. Savivaldybė skelbia, kad dabar žengiama į kitą etapą – visuomenei pristatomi urbanistinės idėjos konkurso darbai.

    Stariškių teritorija apima beveik 100 hektarų, todėl čia planuojami sprendiniai gali daryti reikšmingą įtaką tiek gyvenimo kokybei, tiek miesto ekonomikai ir susisiekimui. Pagrindinis tikslas – sukurti šiuolaikišką, patogią ir žalią aplinką, kuri natūraliai susietų miestą su Kuršių mariomis.

    „Stariškių teritorija – tai beveik 100 hektarų erdvė, kurioje turime realią galimybę sukurti šiuolaikišką, žmonių poreikius atitinkančią miesto erdvę. Siekiame, kad ši teritorija atsivertų vandeniui, kurtų ryšį su Kuršių mariomis ir būtų patogi judėti“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Pasak savivaldybės, ši miesto dalis ateityje galėtų tapti traukos centru su poilsio ir rekreacinėmis erdvėmis, pramogomis, paslaugų vietomis bei nauja gyvenamąja aplinka. Akcentuojama, kad planuojama plėtra turi būti integruota į kraštovaizdį ir kuriama taip, kad teritorija veiktų kaip gyvas miesto audinys, o ne atskiras kvartalas.

    Marina ir viešosios erdvės

    Vienas ryškiausių numatomų akcentų – mažųjų laivų marina, kuri teritorijai suteiktų marinistinį identitetą. Aplink marinos zoną planuojama formuoti viešąsias erdves, kurios galėtų tapti tiek kasdienio laisvalaikio vieta, tiek renginių ir miesto turizmo traukos tašku.

    Toks sprendinys atitinka ir platesnę Europos miestų praktiką, kai pakrančių teritorijos atveriamos žmonėms: prioritetas teikiamas pėsčiųjų ir dviračių ryšiams, žaliosioms erdvėms, mišrioms funkcijoms bei patogiam pasiekiamumui. Tai ypač aktualu Klaipėdai, kur miesto identitetas glaudžiai susijęs su vandeniu ir uosto kultūra.

    Konkurso darbai ir gyventojų įsitraukimas

    Ieškant tinkamiausio sprendinio, anksčiau buvo parengta galimybių studija, įvertinta esama situacija ir pasiūlyti keli teritorijos vystymo scenarijai. Po diskusijų su bendruomene savivaldybė nurodo išgryninusi kryptį, geriausiai atliepiančią Stariškių ateities viziją.

    Urbanistinės idėjos konkursui pateikti trys projektai, o prieš paskelbiant nugalėtoją gyventojai kviečiami su jais susipažinti ir teikti pastabas. Fizinė ekspozicija įrengta Kūrybiniame inkubatoriuje „Kultūros fabrikas“ Klaipėdoje, o skaitmeninė paroda taip pat pateikiama savivaldybės kanaluose.

    Viešas projektų pristatymas numatytas gegužės 25 dieną nuotoliniu būdu, o komisijos posėdis, kuriame bus vertinami pateikti sprendiniai, planuojamas gegužės 26 dieną. Savivaldybė pabrėžia, kad gyventojų komentarai iki vertinimo pabaigos gali padėti tiksliau įvardyti viešojo intereso prioritetus, ypač kalbant apie judumą, želdynus ir prieigas prie vandens.

    Pasibaigus konkurso procedūroms ir išrinkus geriausią idėją, su projekto autoriais būtų tęsiamos derybos dėl tolesnių planavimo ir projektavimo darbų. Galutinis tikslas – suformuoti aiškų pagrindą sprendiniams, kurie nulems, kaip Stariškių rajonas atrodys ir veiks ateinančiais dešimtmečiais.

  • Darnaus judumo projektas Klaipėdoje įsibėgėja: kur pietinėje dalyje jau dirba technika

    Darnaus judumo projektas Klaipėdoje įsibėgėja: kur pietinėje dalyje jau dirba technika

    Klaipėdos pietinėje dalyje įsibėgėjo vienas didžiausių pastarųjų metų miesto susisiekimo infrastruktūros atnaujinimo projektų „Darnaus judumo priemonių įgyvendinimas“. Jo tikslas – nuosekliai modernizuoti pagrindinę transporto ašį nuo Smiltelės gatvės iki Liepojos gatvės, neįtraukiant senamiesčio atkarpų.

    Projektu siekiama ne tik atnaujinti važiuojamąją dalį, bet ir pritaikyti gatves visiems eismo dalyviams: vairuotojams, viešojo transporto keleiviams, dviratininkams ir pėstiesiems. Savivaldybė pabrėžia, kad darbai neišvengiamai sukels laikinų nepatogumų, tačiau numatomas rezultatas turėtų sumažinti konfliktines vietas ir pagerinti saugumą.

    „Suprantu, kad pokyčiai neišvengiamai atneš laikinų nepatogumų, tačiau planuojamas rezultatas bus ilgalaikis ir reikšmingas visam miestui“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Šiuo metu darbai vienu metu vyksta keliose pietinės miesto dalies atkarpose. Rangovai ardo seną dangą nuo Vingio ir Smiltelės gatvių sankryžos judant Taikos prospekto link, taip pat dirbama nuo Smiltelės gatvės ir Taikos prospekto sankryžos Statybininkų prospekto kryptimi.

    Kita aktyvi zona – ruožas nuo Naujojo Turgaus stotelės Naujakiemio gatvės link. Šiose vietose neapsiribojama dangos ardymu: numatyta įrengti ir atnaujinti lietaus nuotekų tinklus, kurie didmiesčiuose dažnai tampa viena svarbiausių priemonių, mažinant intensyvių liūčių padarinius ir balų susidarymą važiuojamojoje dalyje.

    Projektas įgyvendinamas etapais, kad mieste būtų galima išlaikyti judėjimą ir darbai nesustotų dėl pernelyg plačių uždarymų. Pirmuosius tris etapus, apimančius ruožą nuo Smiltelės gatvės iki Baltijos prospekto, vykdo bendrovė „Inkomsta & Co“, šiai daliai numatyta apie 10,5 mln. eurų, o darbų trukmė planuojama iki 15 mėnesių.

    Ketvirtąjį ir penktąjį etapus, apimančius ruožą nuo Baltijos prospekto iki Kūlių Vartų gatvės, vykdys UAB „Plungės lagūna“. Šios sutarties vertė siekia apie 5,7 mln. eurų, o darbus numatoma atlikti per vienerius metus, taip pat planuojant kapitalinį remontą ir lietaus nuotekų tinklų įrengimą.

    Jau patvirtinta ir septintojo etapo rangovė: Herkaus Manto gatvės atkarpoje nuo sankryžos su Parko gatve iki sankryžos su Panevėžio gatve kapitalinio remonto ir lietaus nuotekų statybos bei rekonstravimo darbus vykdys UAB „Gensera“. Šios dalies vertė siekia beveik 2,4 mln. eurų, o darbų trukmė planuojama apie vienerius metus.

    Be kelių dangos ir inžinerinių tinklų, projekte numatyti ir platesni susisiekimo sprendimai: šviesoforų valdymo atnaujinimas, modernesnis apšvietimas bei papildomos eismo saugumo priemonės. Savivaldybės planuose taip pat įvardijamas tikslas mieste įrengti apie 10 km naujų dviračių ir pėsčiųjų takų, o visos centrinės Klaipėdos transporto ašies atnaujinimą užbaigti per artimiausius ketverius metus.

    Gyventojams, kasdien važiuojantiems per pietinę miesto dalį, artimiausiu metu svarbiausia sekti laikinus eismo organizavimo pakeitimus ir planuoti keliones su laiko atsarga. Didžiausi srautų persiskirstymai paprastai fiksuojami tuomet, kai vienu metu vyksta tiek dangos ardymo, tiek nuotekų tinklų įrengimo darbai, todėl situacija atskirose atkarpose gali keistis gana greitai.