CP v2

Tag: As Pontes

  • Ispanija užliejo 300 metrų gylio anglies karjerą: per ketverius metus jis virto milžinišku dirbtiniu ežeru

    Ispanijos Galisijoje, netoli As Pontes miesto, buvęs anglies karjeras, dešimtmečius laikytas skaudžia pramonine žyme kraštovaizdyje, šiandien atrodo visai kitaip. Apie 300 metrų gylio iškasą nuspręsta užlieti vandeniu ir paversti dirbtiniu ežeru, o projektas tapo vienu ryškiausių rekultivacijos pavyzdžių šalyje.

    Ši vietovė pradėta intensyviai eksploatuoti XX amžiaus penktajame dešimtmetyje, kai čia išgauta rudoji anglis, o šalia veikė šiluminė elektrinė. Per kelis dešimtmečius iš žemės gelmių buvo iškelta apie 260 mln. tonų anglies, o karjeras išaugo iki milžiniškų mastų.

    Skaičiai iliustruoja, kokio dydžio buvo pramoninis objektas: teritorijos plotas prilygintas maždaug 1 600 futbolo aikščių, o šlaitų ir dugno geometrija kėlė papildomų saugumo klausimų. Elektrinė, kuri ilgą laiką rėmėsi vietine žaliava, taip pat buvo reikšminga regiono ekonomikai ir darbo vietoms.

    Vis dėlto Europos Sąjungos klimato ir taršos mažinimo politika, griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai bei didėjančios taršos leidimų sąnaudos anglies energetiką darė vis mažiau konkurencingą. Dėl to operatoriai ėmė planuoti uždarymą ir teritorijos pertvarkymą, o vienas svarbiausių etapų tapo karjero užliejimas.

    Inžineriniu požiūriu tai nėra paprastas sprendimas, nes neužtenka vien nukreipti vandens į įdubą. Tokiems projektams būtina įvertinti užpildymo tempą, būsimą vandens lygį, šlaitų stabilumą, taip pat galimus vandens chemijos pokyčius, kurie buvusiuose kasybos objektuose gali kelti ilgalaikių ekologinių rizikų.

    Karjeras pradėtas pildyti 2008 metais, o procesas baigtas 2012 metų balandžio 18 dieną. Per ketverius metus į iškasą supilta apie 547 mlrd. litrų vandens, ir taip susiformavo vienas didžiausių Ispanijos dirbtinių ežerų, užimantis apie 865 hektarus.

    Vėliau teritorija ėmė keisti funkciją: šalia ežero atsirado rekreacinė infrastruktūra, o dalis pakrančių pritaikyta lankytojams. Skelbiama, kad vietoje įrengtas paplūdimys įvertintas Mėlynosios vėliavos sertifikatu, kuris paprastai siejamas su vandens kokybės, saugos ir aplinkosaugos kriterijais.

    Tokie pavyzdžiai svarbūs ne tik vietos turizmui ar kraštovaizdžiui. Visame pasaulyje po kasybos veiklos liko didžiuliai karjerai, tačiau ne visur jie gali būti saugiai paversti ežerais, nes kai kuriuose susidaro rūgštūs ar toksiški vandenys, o tarša gali keliauti į gruntinius vandenis.

    Dėl to As Pontes atvejis dažnai minimas kaip praktinė pamoka, kaip derinti inžineriją, aplinkosaugą ir ilgalaikę stebėseną. Mokslininkams tokie vadinamieji kasyklų ežerai yra svarbūs tiriant, kaip suvaldyti cheminius procesus ir mažinti rizikas po pramonės uždarymo, ypač Europai spartinant energetikos transformaciją.

  • Ispanijoje užlietą As Pontes anglies karjerą per 4 metus pavertė ežeru: kuo jis ypatingas

    Ispanijos Galisijoje esantis buvęs As Pontes anglies karjeras po kasybos pabaigos gavo netikėtą antrą gyvenimą: per ketverius metus jis buvo užlietas vandeniu ir virto vienu didžiausių dirbtinių ežerų šalyje. Sprendimas leido ne tik sutvarkyti dešimtmečius niokotą kraštovaizdį, bet ir sukurti naują rekreacinę erdvę vietos gyventojams.

    Karjere beveik 60 metų buvo kasamas lignitas, o ilgainiui susiformavo daugiau nei 300 metrų gylio iškasa. Skaičiuojama, kad per kasybos laikotarpį iš šios vietovės išgauta apie 260 mln. tonų anglies, todėl aplinkai ir reljefui poveikis buvo milžiniškas.

    Po kasybos uždarymo 2007 metais, griežtėjant Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimams anglies energetikai, iškilo klausimas, ką daryti su milžiniška duobe. Inžinieriai pasirinko ne palikti ją kaip pramoninį randą, o paversti vandens telkiniu, kuris ateityje galėtų tapti regiono atsigavimo dalimi.

    Vien tik įleisti vandens į tokį karjerą nepakako: reikėjo įvertinti, iš kur vanduo pateks, kokiu tempu kils jo lygis ir kaip keisis cheminė sudėtis. Dėl šių priežasčių projektas buvo planuojamas kaip ilgas ir kontroliuojamas procesas.

    Užliejimo darbai pradėti 2008 metais, o 2012 metais karjeras jau buvo pilnas. Per šį laiką į būsimą ežerą pateko apie 547 mlrd. litrų vandens, todėl tai tapo vienu didžiausių tokio tipo pertvarkymo projektų regione.

    Mokslininkai iš La Korunjos universiteto stebėjo, kaip formuojasi naujas vandens telkinys, ir fiksavo jo fizikinius bei cheminius pokyčius. Tyrimai padėjo suprasti, kaip tokio masto dirbtinis ežeras stabilizuojasi ir kokios rizikos gali iškilti po užliejimo.

    Viena ryškiausių As Pontes ežero ypatybių yra du skirtingi vandens sluoksniai, kuriuos skiria vadinamasis chemoklinas, tai yra riba tarp skirtingų cheminę sudėtį turinčių vandenų. Viršutinis sluoksnis pasižymi didesniu deguonies kiekiu ir silpnai rūgštine terpe.

    Apatinis, esantis dideliame gylyje, beveik neturi deguonies ir yra rūgštesnis. Tyrėjai tokį pasiskirstymą sieja su tuo, kad vanduo į karjerą pateko iš kelių šaltinių, o temperatūros ir mineralinės sudėties skirtumai trukdė vandeniui visiškai susimaišyti.

    Laikui bėgant buvusios kasybos teritorija pradėjo panašėti į natūralesnį kraštovaizdį, o aplink ežerą suformuotos pievos, krūmynai, miško plotai ir pelkėtos vietos. Šie pokyčiai sudarė sąlygas grįžti laukinei gyvūnijai, įskaitant ir stambesnius žinduolius.

    Šiandien ežero plotas siekia apie 865 hektarus, pakrantėje įrengtas smėlio paplūdimys, nutiesti pažintiniai takai. Vietovė tapo traukos centru poilsiui, o vandenyje populiarėja vandens pramogos, pavyzdžiui, plaukiojimas baidarėmis ar kanojomis.

    Vietos bendruomenei tai reikšminga ir ekonomiškai: miestas, anksčiau stipriai priklausęs nuo anglies pramonės, gavo naują turizmo ir paslaugų plėtros kryptį. Toks pavyzdys vis dažniau minimas kalbant apie tai, kaip uždaromos kasyklos gali būti pritaikomos naujiems, mažiau aplinką alinantiems tikslams.