Kur slypi didžiausia rizika?
Pangasius ir tilapija dažnai vilioja žema kaina ir patogiu, be kaulų filė. Vis dėlto specialistai ragina vertinti ne tik kainą, bet ir kilmę bei auginimo sąlygas, nes dalis šių žuvų į Europą atkeliauja iš intensyvios akvakultūros ūkių.
Intensyviuose ūkiuose žuvys auginamos dideliu tankiu, todėl ligų rizika didesnė. Dėl to kai kuriose šalyse dažniau taikomos ligų kontrolės priemonės, o pirkėjui svarbiausia tampa atsekamumas ir oficialūs patikrinimai, o ne vien pavadinimas ant pakuotės.
Antibiotikai ir kontrolė
Europos Sąjungoje galioja griežti reikalavimai dėl veterinarinių vaistų likučių maiste, o importuojami produktai taip pat tikrinami. Tačiau sveikatos specialistai pabrėžia, kad problemų kyla tada, kai grandinėje atsiranda neskaidri kilmė, silpnesnė priežiūra ar dokumentų neatitikimai.
Renkantis žuvį verta ieškoti aiškiai nurodytos kilmės šalies, sugavimo ar užauginimo būdo ir perdirbėjo. Patikimumą dažnai sustiprina nepriklausomos sertifikavimo schemos, pavyzdžiui, ASC ar MSC ženklinimas, kai jis taikomas konkrečiam produktui.
Permokate už ledą?
Šaldytai žuviai dažnai naudojama apsauginė glazūra, kuri saugo nuo išdžiūvimo ir oksidacijos. Vis dėlto pirkėjams svarbu atkreipti dėmesį, ar ant pakuotės aiškiai nurodytas grynasis kiekis be glazūros ir ar ledas neužima neproporcingai didelės dalies.
Jei pakuotėje matyti storas, nelygus ledo sluoksnis, daug sniego ar ledo gabalėlių, tai gali būti netiesioginis ženklas, kad produktas patyrė temperatūros svyravimų. Tokiais atvejais nukenčia ir kokybė, ir tekstūra, o kartais didėja ir mikrobiologinė rizika, jei buvo pažeista laikymo grandinė.
Kaip atpažinti prastą produktą
Specialistai pataria vengti žuvies, kurios paviršiuje matyti gelsvų, rusvų ar rūdžių atspalvio dėmių, nes tai dažnai siejama su riebalų oksidacija. Taip pat įtarimų turėtų kelti deformuota, nenatūraliai susisukusi žuvis ar filė, kuri dar pakuotėje byra į pluoštus.
Svarbu įvertinti ir kvapą po atitirpinimo: aitrus, nemalonus, „senas“ kvapas nėra norma. Jei kyla abejonių, saugiausia tokio produkto nevartoti, o perkant rinktis patikimus tiekėjus, aiškų ženklinimą ir kuo trumpesnę tiekimo grandinę.
Galiausiai gydytojai primena, kad žuvis išlieka vertingas baltymų ir mikroelementų šaltinis, tačiau saugumą lemia kokybė, laikymo sąlygos ir tinkamas paruošimas. Žuvį būtina laikyti šaltai, neatitirpintą produktą transportuoti kuo trumpiau, o termiškai apdoroti iki visiško iškepimo.
