Naujas tyrimas rodo, kad moterims, vartojančioms GLP-1 grupės svorio mažinimo vaistus, krūties vėžys gali būti diagnozuojamas rečiau. Analizė, pristatyta 2026 metais kasmetiniame Amerikos klinikinės onkologijos draugijos (ASCO) susitikime, sieja šiuos preparatus su iki 30 proc. mažesne krūties vėžio rizika.
Tyrime vertinti daugiau nei 110 000 45–80 metų amžiaus moterų duomenys. Autoriai pabrėžia, kad ryšys išliko nepriklausomai nuo amžiaus, rasės ir etninės kilmės, kūno masės indekso, krūtų audinio tankio bei diabeto.
Kodėl GLP-1 domina onkologus?
GLP-1 receptorių agonistai sukurti metabolinėms būklėms valdyti ir svoriui mažinti, tačiau mokslininkai vis dažniau kelia klausimą, ar jie gali turėti platesnį poveikį sveikatai. Šie vaistai imituoja po valgymo žarnyne išsiskiriančius hormonus, todėl didina insulino išsiskyrimą, slopina apetitą ir padeda palaikyti žemesnį gliukozės kiekį kraujyje.
Be svorio mažėjimo, tyrėjai mini ir galimą sisteminio uždegimo mažėjimą. Lėtinis uždegimas laikomas vienu iš veiksnių, galinčių sudaryti palankesnes sąlygas navikų atsiradimui, augimui ar plitimui, todėl uždegimo slopinimas yra viena iš krypčių, kurią onkologijos mokslas aktyviai vertina.
„GLP-1 vaistai įdomūs vėžio tyrimų požiūriu, nes jie nebuvo sukurti onkologijai, bet veikia daug skirtingų taikinių ir kelių, susijusių su vėžio vystymusi, todėl norime juos tirti šiame kontekste“, – sakė Pensilvanijos universiteto Perelmano medicinos mokyklos profesorė ir krūties radiologė Elizabeth McDonald.
Ką reiškia 30 proc. mažesnė rizika?
Tyrimo rezultatai rodo asociaciją, tačiau patys autoriai pabrėžia, kad tai stebėjimo pobūdžio analizė, todėl ji neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio. Kitaip tariant, duomenys leidžia įtarti galimą apsauginį efektą, bet kol kas neatsako galutinai, ar rizika mažėja dėl paties vaisto, dėl sumažėjusio svorio ar dėl kitų veiksnių.
Mokslininkai taip pat nurodo svarbų galimą iškraipymą: GLP-1 vaistus vartojančios moterys dažniau lankosi pas gydytojus, atlieka tyrimus ir stebėjimą. Tokie skirtumai gali keisti diagnozių nustatymo dinamiką, todėl būtina tiksliau įvertinti, kaip sveikatos priežiūros intensyvumas veikia rezultatus.
Kam šie duomenys taikytini ir kas toliau?
Analizė apsiribojo moterimis, turinčiomis antsvorį ar nutukimą, todėl išvados nebūtinai perkeliamos į kitų svorio kategorijų populiaciją. Autoriai akcentuoja, kad svoris yra vienas iš svarbių krūties vėžio rizikos veiksnių, o gyvenimo būdo pokyčiai ir svorio mažėjimas jau seniai siejami su rizikos mažėjimu.
Tyrėjai ragina žengti kitą žingsnį ir organizuoti atsitiktinių imčių klinikinį tyrimą. Jo tikslas būtų įvertinti platesnę prevencinę naudą, apimančią ne tik galimą vėžio rizikos mažėjimą, bet ir širdies bei kraujagyslių ligas, metabolinius pokyčius ir su menopauze susijusius simptomus.
ASCO renginyje pristatyti ir kiti, panašia kryptimi nukreipti duomenys. Pavyzdžiui, atskirame tyrime buvo nagrinėta, ar GLP-1 grupės vaistai gali būti susiję su geresnėmis išeitimis pacientėms, sergančioms pažengusiu, hormonų receptoriams teigiamu krūties vėžiu, tačiau ir šiai sričiai reikalingi griežtesni klinikiniai patvirtinimai.