Tag: Aseksualus dauginimasis

  • Kai laminarijos neranda poros, jos „įsijungia“ atsarginį planą: ima daugintis pačios

    Kai kurioms laminarijoms nepavykus rasti poros, jos gali susilaukti palikuonių ir be apvaisinimo – tarsi „atsarginis planas“ išgyvenimui. Visgi toks kelias turi kainą: taip atsiradusios jaunos jūrų dumblio atžalos dažnai būna mažesnės ir deformuotos.

    Dar keisčiau tai, kad šis reiškinys fiksuotas ne tik patelėms: tyrėjai nustatė, jog be apvaisinimo vystytis gali ir iš patinų lytinių ląstelių kilusios atžalos. Apie tai rašo „ZME Science“, remdamasis nauju moksliniu darbu.

    Mokslininkai tyrė rudųjų dumblių rūšį Laminaria pallida, augančią prie Pietų Afrikos ir Namibijos krantų. Nors iš pirmo žvilgsnio tai tiesiog dideli jūros dumbliai, jų gyvenimo ciklas yra sudėtingas: dalį laiko jie egzistuoja mikroskopinėje stadijoje, kur yra atskiros „vyriškos“ ir „moteriškos“ formos.

    Įprastai šios formos sukuria spermatozoidus ir kiaušialąstes, kurios susijungusios pradeda naują didelės laminarijos vystymosi etapą. Tačiau kartais neapvaisinta lytinė ląstelė vis tiek pradeda vystytis – šis procesas vadinamas partenogeneze.

    Kas nutinka, kai laminarija dauginasi „solo“

    Tyrėjai laboratorijoje augino patinų ir patelių kultūras atskirai ir lygino, kas vyksta, kai jos auga kartu. Rezultatas buvo aiškus: „mišrios“ kultūros užaugino daugiau nei dukart daugiau jaunų laminarijų nei tos, kurios dauginosi be apvaisinimo.

    Be to, be apvaisinimo atsiradusios atžalos dažnai buvo prastesnės būklės: mažesnės, su netaisyklingomis „mentėmis“ (lapų pavidalo dalimis) ir prasčiau susiformavusiomis tvirtinimosi struktūromis. Tyrime pažymima, kad nė viena iš jų, panašu, nesuformavo reprodukcinių struktūrų.

    Mokslininkai taip pat aptiko DNR ypatumų. Aseksualiai atsiradusiose laminarijose vyko endoreduplikacija – procesas, kai ląstelės kopijuoja DNR, tačiau pačios nesidalija. Genetiniai testai parodė, kad šios atžalos turėjo tik vieno tipo lytinę chromosomą, kaip ir būtų tikėtina, jei jos kilo iš neapvaisintos lytinės ląstelės.

    Kaip dumbliai „sužino“, ar netoliese yra pora

    Vienas iš labiausiai iškalbingų bandymų buvo atliktas taip: patinų ir patelių kultūras tyrėjai padėjo priešingose itin smulkaus tinklo pusėse, kad jos galėtų dalintis jūros vandeniu, bet nesusiliestų. Tokias kultūras jie lygino su visiškai izoliuotomis.

    Paaiškėjo, kad abiem lytims aseksualus dauginimasis suintensyvėdavo tada, kai potencialių partnerių nebuvo. Tai leido daryti prielaidą, kad laminarijos kažkaip geba „pajausti“, ar netoliese yra kita lytis.

    Viena realių galimybių – vandenyje sklindančios cheminės medžiagos. Tyrimo autoriai primena, kad jau žinoma apie patinų reakciją į patelių kiaušialąsčių išskiriamus signalus, galinčius paskatinti spermatozoidų išsiskyrimą ir jų judėjimą.

    Kodėl svarbu tai, kad be apvaisinimo gali vystytis ir patinų ląstelės

    Tyrėjai teigia nesitikėję, kad patinų lytinės ląstelės gali „persijungti“ ir pradėti vystytis į naują organizmą be kiaušialąstės. Paprastai spermatozoidai yra labai specializuoti – jų paskirtis yra rasti ir apvaisinti kiaušialąstę, o ne „užauginti“ visą organizmą.

    Vis dėlto naujame darbe detaliau stebėta, kaip tokia transformacija vyksta, ir analizuota genų aktyvumo dinamika. Nurodoma, kad patinų lytinės ląstelės didėjo, o jų genų raiška pamažu kito nuo „vyriškos“ krypties link tokios, kuri labiau būdinga moteriškoms ląstelėms ir embrionams.

    Autoriai aiškina, kad abi lytys, panašu, turi biologinę „įrangą“ didesnėms reprodukcinėms ląstelėms formuoti, kurios galėtų vystytis pačios. Tačiau patinuose ši galimybė paprastai yra nuslopinama vyraujančių mechanizmų, susijusių su lyties genetine kontrole.

    Kodėl gamtoje tai gali būti reta, nors laboratorijoje – įprasta

    Įdomu tai, kad gamtinėje medžiagoje tyrėjai nerado aiškių genetinių įrodymų, jog jų tirtose populiacijose dažnai vyktų sėkmingas aseksualus dauginimasis. Jie ištyrė 523 laukinėje gamtoje surinktus dumblius iš Pietų Afrikos ir Namibijos.

    Tačiau laboratorijoje vaizdas buvo kitoks: iš laukinių laminarijų gautose subrendusiose kultūrose 92 proc. atvejų buvo stebėtas palikuonių atsiradimas be apvaisinimo. Kitaip tariant, gebėjimas egzistuoja plačiai, bet gamtoje, panašu, retai duoda ilgalaikį rezultatą.

    Viena iš logiškų priežasčių – konkurencija. Eksperimentai parodė, kad esant galimybei daugintis lytiškai, tokios atžalos yra „tvirtesnės“ ir produktyvesnės, todėl aseksualiai atsiradę palikuonys tankiose, sveikose populiacijose gali būti tiesiog nustumiami.

    Visgi toks „atsarginis“ kelias gali būti naudingas tuomet, kai populiacijos retos, o porų trūksta. Tyrėjai pabrėžia, kad kol kas nėra galutinai nustatyta, ar be apvaisinimo atsiradusios Laminaria pallida atžalos gamtoje sugeba išgyventi pakankamai ilgai, kad pačios pradėtų daugintis.

    Tyrimas publikuotas žurnale „PLOS Biology“.