Skandinavų mitologijoje visata buvo sudaryta iš devynių pasaulių, kuriuos jungė milžiniškas pasaulio medis Ygdrasilis. Tačiau paradoksas tas, kad išlikusiuose šaltiniuose nėra vieno aiškaus ir galutinio visų devynių sričių sąrašo – dėl to jų išdėstymas ir tarpusavio ryšiai iki šiol kelia diskusijų.
Apie tai, kaip galėjo atrodyti ši kosmologija, pasakoja įvairūs senieji tekstai, o ypač Islandijos autorius Snorri Sturlusonas, rašęs jau po vikingų krikšto. Būtent todėl dalis jo pateikiamo pasaulio vaizdo gali būti nuspalvinta krikščioniškomis idėjomis, kurios ne visada dera su ankstyvesniu skandinavų tikėjimu.
Vienas iš svarbių akcentų – Ygdrasilis mituose nėra tik „medis“. Jis vaizduojamas kaip ašis, aplink kurią laikosi visa kosmoso tvarka: po jo šaknimis ir šakomis glūdi skirtingos būtybių ir dievų valdos, o jų ribos, sprendžiant iš užuominų, nėra apibrėžtos taip griežtai, kaip gali atrodyti šiuolaikiniuose piešiniuose ar filmuose.
Ką tai reiškia skaitytojui šiandien? Devynių pasaulių idėja tapo viena atpažįstamiausių skandinavų mitologijos temų populiariojoje kultūroje, tačiau norint suprasti, „kas kur buvo“, tenka remtis fragmentais, skirtingais pavadinimais ir vėlesnėmis interpretacijomis.
Asgardas ir dievų pasaulis
Asgardas paprastai laikomas aesirų – pagrindinių skandinavų dievų – valda. Čia gyvena tokie mitų veikėjai kaip Odinas ir Toras, o pats Asgardas aprašomas kaip tvirtove apsuptas pasaulis, nors siena, pasak pasakojimų, buvo likusi iki galo neužbaigta.
Ši valda siejama ir su Valhala – vieta, į kurią patenka dalis žuvusių karių. Vis dėlto mituose minimi ir kiti „pomirtinio gyvenimo“ variantai, todėl Valhala nėra vienintelis mirusiųjų kelio taškas.
Asgardą su žmonių pasauliu jungia Bifrostas – vaivorykštę primenantis tiltas. Mituose jis aprašomas kaip kelias, kuriuo dievai keliauja, tačiau kartu tai ir riba, sauganti dievų pasaulį nuo milžinų.
Vidurinės sritys: Midgardas ir Jotunheimas
Midgardas – žmonių pasaulis, „vidurinė žemė“, kuri mituose sukurta iš pirmapradžio milžino Ymiro kūno. Šis pasakojimas aiškina pačios materijos kilmę: iš kūno dalių atsiranda žemė, jūros, kalnai, dangus.
Šalia Midgardo visada egzistuoja ir grėsmė: mituose minimos būtybės, kurios žmonių pasaulį supa ar nuolat jam kelia pavojų. Vienas ryškiausių pavyzdžių – milžiniška gyvatė Jormungandas, apjuosianti pasaulį.
Jotunheimas – milžinų (jotunų) sritis, dažnai vaizduojama kaip laukinis, atšiaurus pasaulis. Nors jotunai mituose dažnai pristatomi kaip chaoso jėga, pasakojimai rodo ir nuolatinį ryšį su dievais: giminystės, vedybų, susitarimų bei konfliktų.
Po šaknimis: tamsios ir pirmapradės sritys
Šaltiniuose minimos ir tamsesnės, sunkiau įsivaizduojamos sritys – pavyzdžiui, Svartalfheimas, siejamas su nykštukais ar „tamsiaisiais elfais“. Jie vaizduojami kaip meistrai, kalviai, kuriantys dievams svarbiausius daiktus.
Muspelheimas apibūdinamas kaip ugnies ir karščio pasaulis, o Niflheimas – šalčio ir rūko sritis. Kūrimo mite šių dviejų priešybių sąveika siejama su pačios gyvybės atsiradimu.
Helheimas dažnai įvardijamas kaip požemis, tačiau pasakojimuose jis ne visada aiškiai atskiriamas nuo Niflheimo. Be to, dalis vėlyvųjų aprašymų gali būti paveikti krikščioniškos „pragaro“ sampratos, todėl „kas yra kas“ skandinavų mituose ne visuomet sutampa su vėlesniais įsivaizdavimais.
Ygdrasilis – viską laikanti ašis
Ygdrasilis mituose aprašomas kaip milžiniškas, visžalis uosis, kuriame ar aplink kurį egzistuoja visi pasauliai. Jo šaknyse ir šakose gyvena įvairios būtybės – nuo drakono, graužiantį šaknis, iki erelio viršūnėje, o tarp jų nuolat laksto žinutėmis besidalijantys gyvūnai.
Pasakojimai pabrėžia ir tai, kad Ygdrasilio būklė susijusi su visatos stabilumu: prieš Ragnaroko įvykius medis esą dreba ir aimanuoja, o pats kosmosas ima „braškėti“.
Nors iš vikingų laikų išliko nedaug aiškių Ygdrasilio atvaizdų, kai kuriuose radiniuose aptinkami motyvai, kuriuos tyrinėtojai sieja su pasaulio medžio idėja. Tai primena, kad devyni pasauliai ir Ygdrasilis – ne vien graži schema, o kintantis, skirtingų laikotarpių ir autorių perpasakojamas mitinis pasakojimas.