Tag: Asilai

  • Etiopijoje mokslininkai užfiksavo neįprastą buliaus ir patino asilo ryšį

    Etiopijoje mokslininkai užfiksavo neįprastą buliaus ir patino asilo ryšį

    Etiopijos aukštikalnėse mokslininkai atsitiktinai užfiksavo neįprastą ir ilgalaikį ryšį tarp buliaus ir patino asilo – gyvūnai nuolat rinkosi vienas kito draugiją ir poravosi.

    Šie stebėjimai aprašyti mokslo žurnale „Current Biology“, o etologė Elisabetta Palagi iš Pizos universiteto „ScienceAlert“ teigė, kad gyvūnų elgesys ne visada telpa į žmonių nubrėžtas ribas.

    Tyrėjų komanda į Etiopiją buvo atvykusi visai kitu tikslu – tirti geladų beždžiones. Tačiau netoliese esančioje ganykloje jie pastebėjo elgesį, kuris, jų vertinimu, gali rodyti sudėtingesnius tarprūšinius socialinius ryšius, nei įprastai manoma.

    Komanda pabrėžia, kad nors vienos lyties seksualinis elgesys tarp gyvūnų yra plačiai paplitęs, seksualinės sąveikos tarp skirtingų rūšių pasitaiko gerokai rečiau.

    Ką užfiksavo tyrėjai

    Stebėjimų metu mokslininkai aprašė buliaus, vardu Achille, ir patino asilo, vardu Patroclo, pasikartojančias sąveikas. Per kelias dienas užfiksuotas 51 užšokimo atvejis, iš kurių 34 kartais buvo konstatuota intromisija (varpos penetracija).

    Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad abu gyvūnai turėjo galimybę bendrauti su kitais potencialiais partneriais – tiek savo rūšies, tiek skirtingos, abiejų lyčių. Vis dėlto jie, pasak mokslininkų, vis iš naujo ieškojo vienas kito.

    Komandos teigimu, bandant užšokti ant kito patino asilo, šis demonstravo aiškų vengimą ir grėsmingą elgesį (pavyzdžiui, suglaudė ausis). Tuo metu Patroclo, priešingai, Achille nevengė – stebėtojams atrodė, kad jis netgi pateikdavo užpakalinę kūno dalį.

    Ryšys galėjo būti platesnis nei poravimasis

    Be seksualinių epizodų, mokslininkai fiksavo ir kitokį tarpusavio elgesį: laižymą, trynimąsi, glaustymąsi. Pasak E. Palagi, būtent šių „draugiškų“ sąveikų tarp Achille ir Patroclo buvo daugiau, jos trukdavo ilgiau nei su kitais gyvūnais, o didžiąją stebėto laiko dalį jie laikėsi arti vienas kito.

    Nors tam tikri elgesio elementai (pvz., laižymas ar glaustymasis prieš užšokimą) gyvūnams nėra netikėti, tyrėjams į akis krito tai, kad po poravimosi sąveikos pasitaikydavo dažniau nei „prieš“. Tai leido svarstyti, kad seksualinis elgesys galėjo būti tik platesnio, selektyvaus ryšio dalis.

    Straipsnyje mokslininkai pažymi, jog tokias sąveikas interpretuoti sudėtinga, ypač vengiant žmogui būdingų prasmių perkėlimo gyvūnams. Vis dėlto jie kelia prielaidą, kad pasikartojantys ir abipusiai „prisirišimo“ veiksmai galėjo veikti kaip ryšio kokybės signalas ir pratęsti socialinę sąveiką po paties akto.

    Kodėl šis atvejis išskirtinis

    Tyrėjų vertinimu, tai gali būti pirmasis dokumentuotas ilgalaikis tos pačios lyties seksualinis ryšys tarp buliaus ir asilo. Juos labiausiai nustebino ne pats užšokimas, o nuoseklus vienas kito pasirinkimas, nepaisant alternatyvų.

    Be to, gyvūnai priklausė skirtingiems šeimininkams ir naktis leisdavo atskirai – susitikdavo tik dienomis ganyklose. Tai, mokslininkų manymu, dar labiau išryškina ryšio pastovumą.

    Ar šis ryšys išliko, kol kas neaišku: po tyrimo Achille ir Patroclo buvo perkelti į skirtingas ganyklas. Komanda tikisi sugrįžti ir patikrinti, ar gyvūnai vėl ims bendrauti, taip pat – ar panašūs tarprūšiniai ryšiai gali būti dažnesni, nei spėjama, tiesiog retai sistemingai užfiksuojami.

  • Prancūzijos psichiatrijos ligoninėje pacientams skiriami asilai: rezultatai stebina net medikus

    Prancūzijos psichiatrijos ligoninėje pacientams skiriami asilai: rezultatai stebina net medikus

    Asilai kaip terapijos dalis

    Rytinėje Paryžiaus dalyje esančiame Ville-Evrard ligoninės komplekse psichikos sveikatos pacientų terapijoje vis dažniau pasitelkiami asilai. Čia veikiantis gyvūnų asistuojamos terapijos padalinys laikomas išskirtiniu Prancūzijoje, o pacientai sako, kad tokios sesijos padeda nusiraminti ir lengviau ištverti gydymo rutiną.

    Programoje dalyvauja penki asilai, su kuriais pacientai mokosi užmegzti ryšį per paprastus, bet struktūruotus veiksmus: vedžiojimą, kanopų priežiūrą, šėrimą ir kontaktą po užsiėmimų. Ligoninė pabrėžia, kad tai nėra pramoga, o apgalvota intervencija greta įprasto psichiatrijos gydymo.

    Kaip vyksta užsiėmimai?

    Užsiėmimų metu pacientai su darbuotojų priežiūra vedžioja asilus po ligoninės teritoriją, atlieka priežiūros darbus ir palaipsniui prisiima atsakomybę už konkretų gyvūną. Ilgainiui siekiama, kad žmogus turėtų nuolatinį „porininką“: pažįstamas asilas mažina įtampą ir padeda lengviau įsitraukti.

    Viena iš programos dalyvių Nathalie sako, kad kontaktas su gyvūnu veikia panašiai kaip raminamieji vaistai, tik be „atsiribojimo“ jausmo.

    „Kai išgeri vaistus, kurie padeda atsipalaiduoti, poveikis labai panašus. Aš tai vadinčiau gyvūnų medicina: palengvėja ir nustoji galvoti apie visa kita“, – sakė Nathalie.

    Slaugytoja Audrey Seffar pasakoja, kad pradžioje pacientė nedrįso išlipti iš specialaus vežimėlio, tačiau nuosekliai dirbant su gyvūnu situacija keitėsi. Pasak jos, asilas tampa tarpininku, kuris padeda žengti mažus, bet svarbius žingsnius.

    „Po truputį, su padrąsinimu, ji tai padarė. Gyvūnas čia yra mediatorius, ir šiandien ji jau galėjo išlipti iš vežimėlio ir stovėti šalia savo asilo“, – sakė Audrey Seffar.

    Kodėl pasirinkti būtent asilai

    Programos iniciatoriai teigia, kad asilai išsiskiria ramiu temperamentu, socialumu ir gebėjimu „sulaikyti“ žmogaus emocijas, nereikalaujant daug žodinio bendravimo. Dėl to jie ypač tinkami pacientams, kuriems sunku dalyvauti grupinėse veiklose, palaikyti pokalbį ar reguliuoti nerimą.

    François Hadey, prisidedantis prie gyvūnų paruošimo terapijai, sako, kad asilams reikia kantraus, nuoseklaus darbo, tačiau jų reakcijos į žmogų būna labai aiškios. Jo teigimu, dalis gyvūnų į ligoninę atkeliauja iš prieglaudų, patyrę nepriežiūrą, todėl ir jų istorijos pacientams neretai tampa atpažįstamos.

    „Asilas yra labai protingas: jis greitai supranta, bet jam reikia aiškinti lėtai. Jie ramūs, paprastai artimi žmonėms, o įsitraukę į šias sąveikas labai gerai užmezga ryšį su pacientais. Jie tarsi emocijų kempinės“, – sakė François Hadey.

    Specialistai pabrėžia, kad gyvūnų asistuojama terapija neturi pakeisti gydytojo ar vaistų, tačiau gali padėti ten, kur vien medikamentai ne visada atkuria motyvaciją. Psichiatrijoje tai ypač aktualu pacientams, vartojantiems antipsichozinius vaistus ar raminamuosius, kurie kai kuriems žmonėms sumažina energiją ir norą veikti.

    Pasak programos kūrėjų, rūpinimasis gyvūnu veikia „veidrodžio principu“: mokantis šerti ir prižiūrėti asilą, lengviau grįžti prie savęs priežiūros įpročių. Ligoninėje taip pat pasitelkiami ir kiti gyvūnai, o mažesni kartais atnešami į palatas tiems, kurie negali išeiti į lauką.

    Ville-Evrard komanda siekia, kad tokios praktikos būtų plačiau pripažįstamos ir moksliškai įvertintos. Nors kasdienė patirtis ir pacientų liudijimai rodo naudą, specialistai pabrėžia, kad reikalingi nuoseklūs tyrimai, kurie padėtų aiškiau įvardyti, kam ir kokiomis sąlygomis gyvūnų asistuojama terapija veiksmingiausia.

  • „Volkswagen“ saulės parke Tenesyje 33 600 panelių saugo asilas: kodėl tai pasiteisino

    „Volkswagen“ saulės parke Tenesyje 33 600 panelių saugo asilas: kodėl tai pasiteisino

    Asilas tarp saulės modulių

    Tenesyje, Čatanugoje, „Volkswagen“ gamyklą aptarnaujantis saulės energijos parkas netikėtai turi ir keturkojį „darbuotoją“ – išgelbėtą asilą Burrito. Jis prižiūri teritoriją, kurioje veikia 33 600 saulės modulių, ir saugo šalia ganomas avis.

    Tokie sprendimai iš pirmo žvilgsnio gali skambėti kaip egzotika, tačiau tai yra praktiškas bandymas spręsti dvi problemas vienu metu: augmenijos kontrolę ir gyvulių apsaugą. Praktika siejama su agrivoltaika, kai elektros gamyba derinama su žemės ūkio veikla.

    Avys šienapjūtę pakeitė ganymu

    Dideliuose saulės parkuose žolė ir krūmynai gali mažinti modulių efektyvumą, trukdyti priežiūrai ir didinti gaisrų riziką sausuoju laikotarpiu. Įprasta mechaninė žolės priežiūra kainuoja, reikalauja technikos, o šalia kabelių ir įrangos didėja ir netyčinių pažeidimų tikimybė.

    Parką valdanti „Silicon Ranch“ pasirinko avininkystę kaip natūralesnę alternatyvą: avys nuėda augmeniją po moduliais, mažiau suslegia dirvą nei sunkioji technika ir leidžia palaikyti tvarkingą teritoriją be nuolatinio pjovimo. Tokia praktika plačiau taikoma ir kituose saulės ūkiuose, siekiant mažinti iškastinio kuro naudojimą teritorijų priežiūrai.

    Kodėl prireikė Burrito

    Vis dėlto avis tenka saugoti: atvirose, aptvertose teritorijose joms grėsmę gali kelti plėšrūnai, o nuostoliai kyla ne tik ūkininkams, bet ir projekto operatoriams. Čia ir atsirado Burrito vaidmuo – jis laikosi arti bandos, vaikšto palei tvoras ir reaguoja į įtartinus judesius.

    Asilai nuo seno naudojami kaip bandų sargai, nes instinktyviai gina teritoriją ir dažnai drąsiai stoja prieš šunis ar kitus plėšrūnus. Saulės parke tai tapo paprastu, bet veiksmingu saugumo sluoksniu, leidžiančiu sumažinti riziką be papildomos infrastruktūros.

    „Jo darbas paprastas: avys gano, o Burrito užtikrina, kad jos ramiai grįžtų atgal“, – sakė projekto atstovai.

    Šis modelis taip pat parodo platesnę kryptį, kuria juda atsinaujinančios energetikos projektai: ieškoma sprendimų, kurie vienu metu mažintų eksploatacijos kaštus, gerintų teritorijų valdymą ir leistų infrastruktūrai „gyventi“ kartu su gamta. Dėl to gyvūnų ganymas po saulės moduliais vis dažniau vertinamas ne kaip laikinas eksperimentas, o kaip ilgalaikės priežiūros strategija.

    Čatanugos atvejis išsiskiria tuo, kad čia sujungti abu elementai: avys pakeičia dalį technikos darbo, o asilas sumažina praradimus ir stresą bandoje. Dėl to Burrito iš gelbėto gyvūno tapo svarbia, nors ir neįprasta, saulės parko ekosistemos dalimi.