CP v2

Tag: Asimetrinė gynyba

  • Tajvanas spartina dronų gamybą: parlamentas patvirtino iki 7 mlrd. eurų programą gynybai

    Tajvano parlamentas patvirtino šešerių metų dronų gamybos programą, kuri turi sustiprinti salos gynybą augant Kinijos kariniam spaudimui. Pagal įstatymą nustatytas maksimalus išlaidų limitas siekia 240 mlrd. Taivano dolerių, tai yra apie 7 mlrd. eurų, su galimybe sumą didinti prireikus.

    Sprendimas siejamas su vadinamąja asimetrinės gynybos kryptimi, kai prioritetas teikiamas pigesnėms, greitai gaminamoms ir masiškai naudojamoms priemonėms. Dronai laikomi viena svarbiausių šiuolaikinio karo priemonių, nes jie leidžia vykdyti žvalgybą, taikyti smūgius ir sekti taikinius mažesnėmis sąnaudomis.

    Kas koordinuos programą?

    Įstatyme numatyta, kad už programos įgyvendinimą pagrindinį vaidmenį turės Ekonomikos ministerija, o Gynybos ministerija bus atsakinga už karinių pirkimų ir ginkluotės reikalavimų dalį. Tokia schema parinkta siekiant greičiau įtraukti vietos pramonę ir supaprastinti tiekimo grandines.

    Įgyvendinant programą taip pat planuojama derinti klausimus, susijusius su bandymų infrastruktūra, kibernetiniu saugumu, vietinės gamybos apimtimis ir kritinių technologijų importu. Pastarieji aspektai tampa vis svarbesni, nes dronų sistemose itin reikšmingi ryšio kanalai, navigacija, valdymo programinė įranga ir atsparumas trikdymui.

    Kam reikalingi dronai ir kokie jie būtų?

    Programa orientuota į kelių tipų bepiločius: žvalgybinius, smogiamuosius ir, kaip skelbiama, taip pat galimus bepiločius paviršinius aparatus jūrai. Tikslas – padidinti atgrasymo pajėgumą ir sukurti galimybę greitai kompensuoti nuostolius, jei konfliktas tęstųsi ilgiau nei kelias dienas.

    Tajvanui tai ypač aktualu dėl geografinės padėties ir priklausomybės nuo jūrinių tiekimo maršrutų, o taip pat dėl to, kad Kinija laiko demokratiškai valdomą salą savo teritorija ir nėra atmetusi jėgos panaudojimo scenarijaus. Dronų plėtra šiuo atveju vertinama kaip būdas sustiprinti stebėjimą aplink salą ir didinti kainą bet kokiai eskalacijai.

    Ekspertai pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad bepiločių sistemų efektyvumą lemia ne tik pačių aparatų skaičius, bet ir jų integracija į bendrą gynybos sistemą. Tam reikalingi patikimi ryšio tinklai, atsarginiai valdymo kanalai, mokymai ir aiški logistika, užtikrinanti greitą remontą bei komponentų tiekimą.

  • Tajvanas paleido HIMARS raketas Taivano sąsiauryje: signalas Kinijai ir žinutė JAV

    Tajvanas paleido HIMARS raketas Taivano sąsiauryje: signalas Kinijai ir žinutė JAV

    Tajvano kariuomenė pirmą kartą surengė raketų šaudymą iš JAV pagamintų HIMARS palei Taivano sąsiaurį. Pratybos vyko vakarinėje salos pakrantėje, atsuktoje į Kiniją, o raketos buvo paleistos į jūros akvatoriją netoli kranto.

    Pasak Tajvano kariškių, tai buvo planuotas parengties testas, skirtas patikrinti, kaip greitai padaliniai gali užimti pozicijas, atlikti šaudymo užduotį ir nedelsdami pakeisti dislokaciją. Pratybose naudoti mokomieji šaudmenys su mažesniu veikimo nuotoliu, kad šaudymas vyktų kontroliuojamomis sąlygomis.

    Kas yra HIMARS ir kuo jis svarbus

    HIMARS yra didelio mobilumo reaktyvinės artilerijos sistema, kuri išsiskiria greitu perdislokavimu ir galimybe smogti tiksliai, išlaikant aukštą išgyvenamumą. Tokia taktika dažnai apibūdinama principu, kai platforma trumpai pasirodo, paleidžia salves ir iškart pasitraukia iš galimo atsakomojo smūgio zonos.

    Tajvanui tai ypač aktualu dėl geografinės padėties ir galimo konflikto scenarijų: salos infrastruktūra ir karinės bazės būtų pažeidžiamos, todėl mobilūs, greitai išskaidomi pajėgumai laikomi vienu svarbiausių atgrasymo elementų. HIMARS taip pat gerai dera su platesne salos gynybos koncepcija, kai siekiama apsunkinti bet kokią desanto ar blokados operaciją.

    Atgrasymo signalas Kinijai ir vidaus auditorijai

    Šaudymas Taivano sąsiaurio kryptimi turi aiškią politinę potekstę: pratybos demonstruoja, kad sala investuoja į priemones, galinčias greitai suduoti smūgį ir išlikti gyvybingos intensyvaus spaudimo sąlygomis. Kartu tai yra signalas ir vidaus auditorijai, kad kariuomenė realiai treniruojasi pagal situacijas, kurios dažniausiai aptariamos kaip didžiausios rizikos.

    Pastaraisiais metais įtampa regione išlieka aukšta, o Kinija reguliariai rengia karinius manevrus aplink salą bei didina oro ir jūrų patruliavimą. Tokios aplinkybės skatina Tajvaną spartinti pasirengimą ir ieškoti sprendimų, kurie leistų su mažesniais resursais sukurti maksimalų atgrasymo efektą.

    JAV ginklų tiekimas ir neapibrėžtumas

    HIMARS tiekimas Tajvanui yra platesnio JAV gynybinio bendradarbiavimo dalis, tačiau tokių sandorių įgyvendinimą dažnai veikia geopolitiniai svyravimai, diplomatija ir gamybos pajėgumų apkrova. Todėl Tajvanas, net ir gaudamas modernias sistemas, lygiagrečiai siekia didinti mokymų intensyvumą, kad reali kovinė vertė būtų pasiekiama kuo greičiau.

    „Dėl dabartinės grėsmės mes ir toliau ryžtingai treniruosimės su HIMARS, kad apsaugotume Tajvaną“, – sakė seržantas Wang Ming-hui.

    Analitikai pažymi, kad tokios demonstracijos retai būna vien apie techniką: jos skirtos parodyti procedūrų brandą, greitą sprendimų priėmimą ir gebėjimą veikti trumpuose laiko languose. Tajvano atveju tai tampa ir politinės valios, ir karinio pasirengimo matu.