CP v2

Tag: Asistuojančios technologijos

  • Paroda-konferencija „Accessus“ Litexpo: kokios naujos techninės pagalbos galimybės atsiveria nuo gegužės?

    Paroda-konferencija „Accessus“ Litexpo: kokios naujos techninės pagalbos galimybės atsiveria nuo gegužės?

    Prieinamumas ir asistuojančios technologijos po vienu stogu

    2026 metais gegužės 15–16 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyko nacionalinė prieinamumo ir asistuojančių technologijų paroda-konferencija „Accessus“. Renginys subūrė viešojo sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir žmonių su negalia bendruomenes, ieškančias praktiškų sprendimų kasdieniams iššūkiams.

    „Accessus“ akcentas – realiai pritaikomi įrankiai ir paslaugos, kurios didina savarankiškumą, gerina judėjimo galimybes ir padeda lengviau dalyvauti švietime bei darbo rinkoje. Renginyje dalyvavo ir savivaldybių atstovai, kurie su prieinamumo klausimais susiduria planuodami paslaugas vietos žmonėms.

    Ką parodė praktinės demonstracijos?

    Parodoje didelis dėmesys skirtas techninių sprendimų demonstravimui: nuo įvairių judumo priemonių iki kasdienę buitį palengvinančių įrenginių. Lankytojai galėjo gyvai įvertinti, kaip veikia skirtingi neįgaliųjų vežimėlių valdymo sprendimai ir kokios yra automobilių pritaikymo galimybės.

    Tokie pristatymai svarbūs ne tik tiems, kurie priemones renkasi sau ar artimiesiems, bet ir specialistams, vertinantiems individualius poreikius. Praktinis išbandymas dažnai padeda suprasti, ar sprendimas bus patogus ilgalaikėje perspektyvoje, o ne tik gražiai atrodys kataloge.

    Nauja tvarka nuo 2026 metų gegužės 1 dienos

    Konferencijos dalyje aptarti nuo 2026 metais gegužės 1 dienos įsigalioję asmenų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis tvarkos pakeitimai. Diskusijose nagrinėta, kaip nauja tvarka bus taikoma praktikoje ir kokių papildomų galimybių ji gali suteikti žmonėms su negalia.

    Dalyviai kėlė klausimus, kurie dažniausiai kyla žmonėms, besikreipiantiems dėl priemonių: nuo kriterijų suprantamumo iki sprendimų priėmimo terminų ir tęstinės priežiūros. Taip pat aptarta, kodėl svarbu užtikrinti ne tik priemonės skyrimą, bet ir jos pritaikymą konkrečiam žmogui bei jo aplinkai.

    Įtrauktis darbo rinkoje – ne teorija

    Renginio metu pristatytos gerosios patirtys parodė, kad žmonės su negalia gali sėkmingai dirbti įvairiose srityse ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Pranešimuose akcentuota, jog prieinamumas dažnai prasideda nuo mažų, bet tiksliai parinktų sprendimų, kurie nuima praktines kliūtis.

    Kalbėta ir apie darbdavių vaidmenį: pritaikyta darbo vieta, aiškūs procesai, tinkamos technologijos bei individualus poreikių įvertinimas leidžia ne tik įdarbinti, bet ir išlaikyti darbuotoją. Ši tema ypač aktuali, kai darbo rinkoje trūksta darbuotojų, o talentų paieška tampa vis konkurencingesnė.

    „Čia žmonių poreikiai susitinka su praktiniais sprendimais, technologijomis ir ekspertinėmis žiniomis, kuriančiomis realų pokytį“, – teigė renginio dalyviai.

    „Accessus“ paroda-konferencija dar kartą priminė, kad prieinamumas nėra vien infrastruktūros klausimas. Tai ir paslaugų organizavimas, ir teisinių taisyklių taikymas, ir technologijų pažanga, kuri vis dažniau leidžia žmogui gyventi savarankiškiau.

  • „ACCESSUS“ parodoje Vilniuje – Švenčionių savivaldybės dėmesys būsto pritaikymui ir mobilumui

    Gegužės 15–16 dienomis Vilniuje, parodų ir kongresų centre LITEXPO, surengta nacionalinė prieinamumo ir asistuojančių technologijų paroda bei konferencija „ACCESSUS“. Joje dalyvavo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistė Jolita Lazdinienė ir asmenų su negalia reikalų koordinatorė Jorinta Venslauskienė.

    Renginyje vienoje erdvėje susitiko žmonės su negalia, jų artimieji, nevyriausybinės organizacijos, viešojo sektoriaus atstovai ir technologijų kūrėjai. Lankytojams pristatyti sprendimai, kurie gali palengvinti kasdienę buitį, padėti judėti, bendrauti ir savarankiškiau gyventi.

    Parodoje daug dėmesio skirta būsto pritaikymui ir universalaus dizaino principams, kurie aktualūs ne tik žmonėms su negalia, bet ir senjorams, laikinai traumą patyrusiems asmenims ar šeimoms su mažais vaikais. Ekspertai akcentavo, kad realią naudą dažnai kuria ne vien brangūs įrenginiai, o gerai apgalvoti, individualiai pritaikyti sprendimai.

    Ekspozicijose pristatytos techninės pagalbos priemonės ir asistuojančios technologijos, skirtos mobilumui, regai, klausai, komunikacijai ir kasdieniams veiksmams namuose. Greta praktinių demonstracijų vyko konsultacijos, kuriose aptarti finansavimo, pritaikymo galimybių ir įrangos parinkimo klausimai.

    Konferencijos programoje aptartos prieinamumo politikos kryptys ir viešųjų erdvių pritaikymo iššūkiai, kurie vis dar išlieka aktualūs daugelyje savivaldybių. Diskusijose kalbėta apie atsakomybių pasidalijimą, sprendimų įgyvendinimo terminus ir tai, kaip gerinti paslaugų pasiekiamumą kasdienėse situacijose.

    Švenčionių rajono savivaldybės atstovų teigimu, dalyvavimas „ACCESSUS“ suteikė galimybę įvertinti naujausias tendencijas ir surinkti praktinių idėjų, kurios gali būti pritaikytos būsto pritaikymo bei prieinamumo sprendimams rajone. Tokie renginiai padeda stiprinti bendradarbiavimą tarp institucijų, specialistų ir organizacijų, kad pagalba žmones pasiektų greičiau ir tiksliau.

  • Masters & Robots Awards 2026: apdovanoti projektai, keičiantys mokėjimus, draudimą ir pagalbą neregiams

    Masters & Robots Awards 2026 ceremonijoje įvertinti sprendimai, kurie rodo, kaip greitai regione bręsta praktinės inovacijos: nuo išmaniųjų akinių neregiams iki sistemų, padedančių aptikti dirbtinio intelekto sukurtas klastotes draudime ir supaprastinti viešuosius mokėjimus.

    Konkursą organizavo „Digital University“, o projektus vertino nepriklausoma komisija. Organizatoriai pabrėžė, kad šiemet akcentas krito ne tik į technologinį naujumą, bet ir į aiškiai pamatuojamą poveikį visuomenei, verslui bei valstybės skaitmenizacijai.

    Skaitmenizacija kaip konkurencinis pranašumas

    Renginyje skambėjo žinutė, kad skaitmeninės paslaugos ir inovacijos tampa ekonomikos varikliu, ypač finansų, draudimo, sveikatos ir viešojo sektoriaus srityse. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija, jog laimi ne tie, kurie kuria daugiausia prototipų, o tie, kurie geba sprendimus greitai įdiegti ir užtikrinti jų saugumą.

    „Lenkijoje pasiekėme didžiulį skaitmenizacijos proveržį, kuris kelia pagarbą visame pasaulyje. Tai nuopelnas žmonių, kurie tyliai, bet nuosekliai stumia projektus į priekį ir nepaiso kliūčių“, – sakė skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis.

    Renginio sumanytojai atkreipė dėmesį ir į kitą problemą: inovacijų kūrėjai neretai nepakankamai įvertina savo rezultatus vietinėje rinkoje, nors jų sprendimai konkurencingi tarptautiniu mastu.

    „Lenkijos pasiekimai inovacijų srityje yra išskirtiniai globaliu mastu, bet namuose vis dar linkstame nuvertinti save. Šie apdovanojimai skirti pripažinti viziją, aistrą ir kūrybiškumą bei duoti impulsą tolesniam augimui“, – sakė „Digital University“ vadovė Jowita Michalska.

    Kas laimėjo ir kuo išsiskyrė

    Vienas ryškiausių įvertinimų atiteko Dariuszui Mazurkiewicziui, siejamam su BLIK, už indėlį kuriant skaitmeninių atsiskaitymų ekosistemą, kuria, kaip skelbta renginyje, naudojasi apie 21 mln. žmonių. Komisija pabrėžė nuoseklumą keičiant vartotojų atsiskaitymo įpročius ir stiprinant skaitmeninės ekonomikos pagrindus.

    Skaitmeninės transformacijos kategorijoje išskirtas PZU komandos sprendimas „Photo Detective“, skirtas aptikti nuostolių nuotraukas, suklastotas generatyviniu DI. Ši kryptis atitinka bendrą rinkos realybę: draudikai ir bankai vis dažniau investuoja į klastočių prevenciją, nes DI įrankiai supaprastina ne tik produktyvų darbą, bet ir sukčiavimo scenarijus.

    Tvarumo kategorijoje nugalėjo „Recloth“ projektas, automatizuojantis naudotų drabužių pardavimo procesą. Sprendimas per kelias sekundes sugeneruoja skelbimo aprašą ir padeda greičiau pateikti prekę rinkai, o tai atspindi augantį pernaudojimo sektorių ir technologijų vaidmenį mažinant atliekų kiekį.

    Socialinio poveikio kategorijoje apdovanojimas atiteko Lenkijos plėtros fondui už kapitalo sprendimus, padedančius vietos įmonėms augti ir išlaikyti kontrolę ankstyvosiose plėtros stadijose. Tuo pačiu pabrėžta, kad inovacijoms vis dažniau reikia ne vien idėjos, bet ir finansavimo mechanizmų, leidžiančių išvengti ankstyvo pardavimo užsienio investuotojams.

    Klientų patirties kategorijoje įvertintas Centrinis informatikos centras už e. mokėjimų sprendimą, leidžiantį per „mObywatel“ programėlę greitai apmokėti vietinius mokesčius. Tokios paslaugos atspindi kryptį, kai valstybės skaitmeniniai produktai vertinami pagal tai, ar jie sutaupo gyventojų laiką ir sumažina administracinę naštą.

    Jaunųjų kūrėjų apdovanojimas skirtas „Navigate View“ komandai už išmaniuosius akinius, kurie realiuoju laiku aprašo aplinką neregiams garso pagalba. Tai viena sparčiausiai augančių asistuojančių technologijų sričių, kur DI pritaikymas kuriamas ne dėl efekto, o dėl kasdienės, apčiuopiamos naudos.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tokie projektai dažniausiai atsiranda ten, kur susitinka keli pasauliai: technologijų komandos, verslas ir viešasis sektorius. Būtent ši partnerystė, pasak jų, lemia, ar idėja tampa realiai veikiančia paslauga, o ne vien demonstraciniu prototipu.

    Tarp iniciatyvą palaikiusių partnerių įvardyti Skaitmenizacijos ministerija, NASK, Centrinis informatikos centras, „Mastercard“, „InCredibles“, „Kulczyk Investments“, „Symfonia“ ir „Poczta Polska“.