CP v2

Tag: Asiūklis

  • Pomidorai liepos pabaigoje: 4 pigūs purškalai nuo maro ir grybelio, kurie dažnai suveikia

    Pomidorai liepos pabaigoje: 4 pigūs purškalai nuo maro ir grybelio, kurie dažnai suveikia

    Kas dažniausiai puola pomidorus vasaros viduryje

    Liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje pomidorams daugiausia žalos pridaro staigūs temperatūrų svyravimai, gausios rasos ir lietūs, dėl kurių lapai ilgai išlieka drėgni. Tokiomis sąlygomis greičiau plinta grybinės ligos, o dažniausia ir pavojingiausia iš jų yra bulvių maras, galintis per kelias dienas pažeisti lapus, stiebus ir vaisius.

    Prie rizikos prisideda ir per tankiai augantys krūmai, prastesnė oro cirkuliacija, laistymas ant lapų bei azoto perteklius, skatinantis vešlią, bet silpnesnę lapiją. Todėl šiuo laikotarpiu svarbiausia yra prevencija: mažinti drėgmę ant lapų ir stiprinti augalo atsparumą.

    4 naminiai purškalai, kuriuos renkasi sodininkai

    Vienas populiariausių pasirinkimų yra mielių tirpalas, kuris dažniau minimas kaip priemonė augalui pastiprinti, o ne tiesiogiai „išgydyti“ ligą. Praktikoje jis naudojamas kaip lapinė trąša ir kaip būdas sukurti nepalankesnę terpę patogenams, ypač kai purškiama reguliariai dar iki aiškių infekcijos požymių.

    Dažnai naudojamas receptas yra 100 gramų šviežių kepimo mielių, 1 litras drungno vandens ir 1–2 šaukštai skysto kalio muilo, o po ištirpinimo įpilama dar 9 litrai vandens. Mišinį paprastai palieka pastovėti apie 2 valandas ir tada purškia lapus, stengiantis sudrėkinti ir apatinę jų pusę.

    Česnako nuoviras vertinamas dėl dezinfekuojančių savybių ir aitraus kvapo, kuris gali sumažinti kai kurių kenkėjų aktyvumą. Jis ypač praverčia po stiprių liūčių, kai ant lapų atsiranda mikroįtrūkimų, o ant vaisių po permirkimo gali pasirodyti skilimai, į kuriuos lengviau patenka infekcijos.

    Dažnai siūloma sutrinti apie 200 gramų česnako skiltelių, užpilti 10 litrų vandens, palaikyti parą ir nukošti. Tokį tirpalą paprastai naudoja neskiedžiant, tačiau purškiant verta išbandyti mažame plote, kad įsitikintumėte, jog lapai jautriai nereaguoja.

    Asiūklio nuoviras sodininkų siejamas su silicio junginiais, kurie gali prisidėti prie tvirtesnių audinių ir geresnio lapų atsparumo nepalankioms sąlygoms. Dėl to jis dažnai naudojamas kaip profilaktinė priemonė ne tik pomidorams, bet ir paprikoms ar kitiems daržo augalams.

    Praktinis būdas yra 100 gramų šviežio asiūklio užplikyti 1 litru verdančio vandens ir atvėsus tirpalą skiesti santykiu 1:5. Purškimą dažnai kartoja maždaug kas 3 savaites, ypač jei orai drėgni ir vėsūs.

    Dar vienas plačiai aptariamas variantas yra lieso pieno ir jodo tirpalas, kuris naudojamas kaip paviršiaus dezinfekcijai skirta priemonė ir kaip būdas pagerinti purškalo sukibimą su lapu. Vis dėlto svarbu nepersistengti su jodu, nes per didelė koncentracija gali pažeisti lapus.

    Dažniausiai rekomenduojama į 1 litrą lieso pieno įpilti 10 litrų vandens ir įlašinti 15 lašų jodo, gerai išmaišyti ir naudoti iš karto. Prieš purškiant verta nuskinti prinokusius vaisius, o tuos, kurie liks ant krūmo, prieš vartojimą nuplauti.

    Kada natūralių priemonių nebeužtenka

    Naminiai purškalai paprastai veikia kaip prevencija, tačiau jie nėra greitas sprendimas, jei bulvių maras jau įsisiautėjo. Jei ant lapų atsiranda greitai plintančios tamsios dėmės, lapai pradeda ruduoti nuo kraštų, o ant vaisių matyti kietos, rusvos dėmės, delsti nevertėtų.

    Tokiu atveju dažniausiai tenka šalinti stipriai pažeistas augalo dalis, gerinti vėdinimą, vengti laistymo ant lapų ir svarstyti registruotų augalų apsaugos produktų naudojimą pagal etiketes. Ypač svarbu laikytis laukimo laikotarpio iki derliaus, kad pomidorai būtų saugūs vartoti.

    Purškimus visada geriausia atlikti anksti ryte arba vakare, kai tiesioginė saulė nekaitina lapų. Purškiant per kaitrą didėja nudegimų rizika, o per vėlyvą vakarą ant lapų ilgiau išliekanti drėgmė gali net padidinti ligų plitimo tikimybę.

  • Natūralūs purškalai ir trąšos be chemijos: dilgėlės, asiūklio ir česnako receptai

    Natūralūs purškalai ir trąšos be chemijos: dilgėlės, asiūklio ir česnako receptai

    Natūralūs augalų purškalai ir skystos trąšos pastaraisiais metais vėl išgyvena populiarumo bangą: sodininkai ieško būdų mažinti cheminių priemonių kiekį, stiprinti augalų atsparumą ir taupyti. Dažniausiai tam pasitelkiami lengvai randami augalai bei virtuvės likučiai, o efektyvumą lemia teisingos proporcijos ir purškimo laikas.

    Dilgėlių rauginys vertinamas dėl didesnio azoto ir kalio kiekio, taip pat mikroelementų, todėl jis tinka kaip augimą skatinanti trąša. Įprastai apie 1 kilogramą šviežių dilgėlių užpilama 10 litrų vandens ir paliekama fermentuotis 10–14 dienų, kasdien pamaišant, kol skystis nustoja putoti.

    Tręšimui dilgėlių rauginys paprastai skiedžiamas santykiu 1:10 ir laistomas prie šaknų, ypač daržovėms, kurios intensyviai auga. Purškimui ant lapų koncentracija turi būti dar silpnesnė, dažniausiai apie 1:40 ar 1:50, kad nepažeistų audinių ir nepaliktų dėmių.

    Svarbu nepersistengti sezono pabaigoje, nes per didelis azoto kiekis gali paskatinti nereikalingą vegetatyvinį augimą ir suprastinti vaisių brendimą. Taip pat verta atsiminti, kad rauginių kvapas ir aktyvumas priklauso nuo temperatūros, todėl karštomis dienomis fermentacija vyksta sparčiau.

    Asiūklio nuoviras nuo ligų

    Dirvinio asiūklio nuoviras dažnai minimas kaip profilaktinė priemonė, kai vyrauja drėgni orai ir didėja grybinėms ligoms palankios sąlygos. Asiūklis siejamas su didesniu silicio junginių kiekiu, kurie gali padėti stiprinti augalų audinius ir sumažinti lapų pažeidžiamumą.

    Nuovirui ruošiama maždaug 1 kilogramas šviežio asiūklio arba 150–200 gramų džiovinto, užpilama 10 litrų vandens ir palaikoma apie parą. Tuomet mišinys verdamas apie 30 minučių, atvėsinamas ir perkošiamas.

    Prieš purškimą nuoviras dažniausiai skiedžiamas santykiu 1:5 ir naudojamas profilaktiškai daržovėms, rožėms, vynmedžiams ar vaismedžiams. Geriausi rezultatai pasiekiami kartojant purškimą kas 1–2 savaites ir reaguojant į pirmuosius ligų požymius.

    Virtuvės likučiai ir kiti augalai

    Česnako ir svogūnų lukštų užpilas laikomas paprastu sprendimu nuo kai kurių kenkėjų, ypač kai jų dar nedaug. Dažnai naudojama apie 200–300 gramų sutrinto česnako ir sauja svogūnų lukštų, kurie užpilami 5 litrais karšto vandens ir paliekami keliolikai valandų, tada perkošiami.

    Purškimą geriausia atlikti vakare arba apniukusią dieną, kad saulė kartu su tirpalu nepažeistų lapų. Tokios priemonės dažniau veikia kaip atbaidančios ir profilaktinės, todėl svarbus reguliarumas bei stebėjimas, ar augalas nereaguoja jautriai.

    Mažiau žinomas, bet soduose naudojamas ir paparčių rauginys: maždaug 1 kilogramas šviežių lapų užpilamas 10 litrų vandens ir fermentuojamas apie 10 dienų. Jis dažniau pasirenkamas purškimui, tačiau jautresniems augalams rekomenduojama pirmiausia išbandyti nedidelėje vietoje.

    Dar viena praktika – trąša iš gyvokosto, kuri labiau siejama su kaliu, todėl ją renkasi augalų augintojai, kai svarbus žydėjimas ir derėjimas. Gamyba panaši į dilgėlių rauginį: apie 1 kilogramas lapų užpilamas 10 litrų vandens, fermentuojamas kelias savaites ir prieš laistymą skiedžiamas santykiu 1:10.

    Naudojant bet kokius naminius purškalus galioja bendra taisyklė: per stipri koncentracija gali „nudeginti“ lapus, ypač karštyje. Tokie preparatai paprastai išsilaiko trumpiau nei pirktiniai, todėl saugiausia juos ruošti mažesniais kiekiais ir sunaudoti per kelias dienas.