CP v2

Tag: Asmens duomenys

  • Kaimynas virš buto durų įsirengė kamerą: kada tai legalu ir ką sako BDAR?

    Kaimynas virš buto durų įsirengė kamerą: kada tai legalu ir ką sako BDAR?

    Daugiabučiuose vis dažniau virš buto durų atsiranda vaizdo kameros ar vaizdo durų skambučiai. Pats kameros įrengimas ne visada yra draudžiamas, tačiau teisėtumas priklauso nuo to, ką ji filmuoja, kaip tvarkomi įrašai ir ar nepažeidžiamas kitų gyventojų privatumas.

    Jei kamera fiksuoja ne tik savo buto duris, bet ir bendro naudojimo erdves, pavyzdžiui, laiptinės koridorių, lifto aikštelę ar kaimynų duris, tai jau gali būti laikoma asmens duomenų tvarkymu. Tokiu atveju taikomi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimai, nes vaizdas, kuriame atpažįstami žmonės, laikomas asmens duomenimis.

    Kur baigiasi jūsų durys ir prasideda bendros patalpos

    Praktiškai saugesnė riba yra tokia: privati kamera turėtų apimti tik savo įėjimą ir minimalų plotą šalia durų, pavyzdžiui, slenkstį ar kilimėlį. Kai objektyvas nukreiptas į kaimynų duris, pašto dėžutes ar nuolat filmuojamas koridorius, rizika pažeisti privatumo normas išauga.

    Duomenų apsaugos institucijos Europoje pabrėžia proporcingumo principą: stebėjimas turi būti būtinas ir ne didesnis, nei reikia tikslui pasiekti. Jeigu tikslas yra apsauga nuo vagysčių ar vandalizmo, dažnai pakanka riboto vaizdo lauko, kaukių zonų funkcijos ar judesio aptikimo tik ties savo durimis.

    Kas tampa duomenų valdytoju ir ką tai reiškia

    Jei kamera filmuoja bendras patalpas arba fiksuoja kaimynus, jos savininkas gali tapti asmens duomenų valdytoju. Tai reiškia pareigą pagrįsti filmavimo tikslą, saugoti įrašus tik tiek, kiek būtina, užtikrinti jų saugumą ir neplatinti medžiagos, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose ar kaimynų pokalbių grupėse.

    Taip pat svarbu, kad žmonės būtų informuoti apie filmavimą. Oficialiuose daugiabučių sprendimuose tai paprastai daroma informaciniais ženklais, nurodant kas vykdo stebėjimą ir kaip susisiekti, tačiau individualios kameros atveju informavimo pareiga gali būti vertinama pagal konkrečią situaciją ir filmavimo mastą.

    Montavimas į sieną gali reikšti, kad reikia leidimo

    Net jei kamera filmuoja tik jūsų duris, jos tvirtinimas laiptinėje dažnai reiškia įsikišimą į bendrąją nuosavybę, pavyzdžiui, sieną ar elektros instaliaciją. Dėl to gali būti reikalingas bendrijos, namo administratoriaus ar daugiabučio valdymo organo sutikimas, ypač jei gręžiama, vedami laidai ar keičiama bendra infrastruktūra.

    Jeigu stebėjimo kameras įrengia pati bendrija ar administratorius, sprendimai paprastai priimami savininkų balsų dauguma, aiškiai apibrėžiant tikslą, zonas, įrašų saugojimo terminus ir prieigą. Tokiu atveju duomenų valdytoju tampa bendrija ar administratorius, o ne atskiras gyventojas.

    Gyventojams, kurie įtaria neteisėtą filmavimą, pirmiausia verta kreiptis į namo administratorių ar bendriją ir paprašyti patikslinti kameros tikslą bei matymo zoną. Jei susitarti nepavyksta, galima kreiptis į nacionalinę duomenų apsaugos instituciją, kuri vertina proporcingumą ir ar laikomasi BDAR reikalavimų.

  • Skandalas dėl „Żabka“ atakos: įsilaužėliai siūlo duomenis už 5 000 eurų – ką daryti klientams?

    Skandalas dėl „Żabka“ atakos: įsilaužėliai siūlo duomenis už 5 000 eurų – ką daryti klientams?

    Lenkijos prekybos tinklą „Żabka“ palietė kibernetinio saugumo incidentas: įsilaužėliai teigia gavę prieigą prie įmonės vidinių sistemų ir dalį informacijos paviešino internete kaip įrodymą. Apie tai pranešė kibernetinio saugumo bendruomenė ir žiniasklaida, o pati bendrovė patvirtino, kad fiksuotas neautorizuotas prisijungimas.

    Pasak įsilaužėlių, nutekinta informacija esą apima darbuotojų ir rangovų asmens duomenis, vidinę projektinę dokumentaciją bei IT infrastruktūros failus. Taip pat skelbiama, kad duomenys buvo pasiūlyti parduoti už maždaug 5 000 eurų, o įmonės partneriams ir kai kuriems žurnalistams buvo išsiųsti el. laiškai, siekiant atkreipti dėmesį į ataką.

    „Neuprawnintas prisijungimas buvo aptiktas ir nedelsiant užblokuotas pagal galiojančias saugumo procedūras“, – teigiama „Żabka“ pozicijoje, kurioje nurodoma, kad aktyvuotos incidentų valdymo priemonės.

    Incidento metu dalis parduotuvių susidūrė su veiklos trikdžiais: pranešta apie neveikusius mokėjimo terminalus ir neįprastai pritaikomas nuolaidas kai kurioms prekėms. Nors tokie sutrikimai ne visada reiškia duomenų nutekėjimą, kibernetinėse atakose dažnai taikomasi į sistemas, kurios tiesiogiai veikia operacijas, todėl laikinas paslaugų nestabilumas vertinamas kaip papildomas rizikos signalas.

    Bendrovė nurodė, kad informacija perduota atsakingiems pareigūnams, įskaitant duomenų apsaugos funkciją įmonėje, taip pat informuotos priežiūros institucijos ir teisėsauga. Tokiais atvejais praktikoje vertinama, ar galėjo būti paveikti klientų duomenys, o jei taip, kokios apimties ir kokio jautrumo informacija galėjo patekti į tretiesiems asmenims prieinamas vietas.

    Ekspertai primena, kad didžiausia rizika klientams paprastai kyla tada, kai duomenys buvo pateikti papildomų procesų metu, pavyzdžiui, teikiant skundą ar pretenziją, dalyvaujant konkursuose, lojalumo programose ar registruojantis į akcijas. Tokiuose kanaluose dažniau paliekami kontaktai, adresai ar kiti identifikaciniai duomenys, kurie vėliau gali būti panaudoti sukčiavimui.

    Gyventojams, kurie naudojosi „Żabka“ paslaugomis ar programėle, patariama išlikti budriems: atidžiai vertinti netikėtus el. laiškus ir žinutes, nespausti įtartinų nuorodų, neatskleisti prisijungimo kodų ir, jei slaptažodžiai kartojami keliose paslaugose, juos pasikeisti. Taip pat verta įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą ten, kur tai įmanoma, nes tai reikšmingai sumažina paskyrų perėmimo riziką.

    Pastaraisiais metais mažmeninės prekybos sektorius vis dažniau tampa kibernetinių atakų taikiniu, nes jame sukaupiama daug klientų duomenų ir veikia didelės, sudėtingos IT infrastruktūros. Augant skaitmeninėms paslaugoms ir lojalumo programoms, didėja ir sukčiavimo mastas, todėl įmonės vis dažniau investuoja į stebėseną, incidentų reagavimą ir darbuotojų mokymus, o klientams svarbiausia išlieka skaitmeninė higiena ir kritiškas vertinimas.

  • Registrų centro duomenų nutekėjimas: ką jau aiškina VDAI ir NKSC ir ką verta pasitikrinti gyventojams

    Registrų centro duomenų nutekėjimas: ką jau aiškina VDAI ir NKSC ir ką verta pasitikrinti gyventojams

    Registrų centre fiksuotas asmens duomenų saugumo pažeidimas atkreipė institucijų dėmesį dėl galimai neteisėtos prieigos prie Nekilnojamojo turto registro išrašų ir juose esančios informacijos. Situacija reikšminga tuo, kad NTR duomenys dažnai naudojami tapatybei patvirtinti, turto sandoriams, kreditingumui vertinti ir kitiems teisėtiems procesams.

    Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra pradėjusi tyrimą dėl galimų asmens duomenų apsaugos pažeidimų, o Nacionalinis kibernetinio saugumo centras vertina incidento kibernetinio saugumo aplinkybes. Tokiais atvejais paprastai aiškinamasi, kaip buvo gauta prieiga, kokia apimtimi duomenys galėjo būti pasiekti ir ar buvo pažeisti prieigos kontrolės bei žurnalų valdymo mechanizmai.

    Ką tai gali reikšti gyventojams?

    Net jei duomenys nepatenka į viešą erdvę, pati galimybė tretiesiems asmenims gauti registro išrašus didina sukčiavimo riziką. Dažniausiai tai pasireiškia tikslinėmis apgavystėmis, kai sukčiai, remdamiesi tikroviškais duomenimis, bando išvilioti prisijungimus, banko kodus ar priversti atlikti mokėjimus.

    Gyventojams rekomenduojama prisijungti prie Registrų centro savitarnos ir peržiūrėti, ar paskyroje nėra požymių, kad duomenys buvo pasiekti neįprastai. Jei sistemoje matomi nepažįstami prisijungimai, užklausos ar kiti veiksmai, verta nedelsiant keisti slaptažodį ir, esant galimybei, įjungti papildomą paskyros apsaugą.

    Kaip sumažinti sukčiavimo riziką?

    Praktikoje po rezonansinių incidentų suaktyvėja sukčiai, kurie prisistato institucijų vardu ir kuria skubos įspūdį. Todėl svarbu kritiškai vertinti netikėtus skambučius, SMS ar el. laiškus, net jei juose minimi konkretūs asmens duomenys.

    Slaptažodžių, prisijungimo duomenų ar banko kodų nereikėtų atskleisti niekam, nepriklausomai nuo skambinančiojo ar rašančiojo statuso. Taip pat verta tikrinti siuntėjo adresą ir neatsidaryti įtartinų nuorodų, o apie galimus sukčiavimo atvejus pranešti policijai arba Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.

    Ką turėtų įvertinti organizacijos?

    Incidentai registruose dažnai tampa priminimu, kad duomenų apsauga priklauso ne vien nuo technologijų, bet ir nuo procesų bei prieigų valdymo. Organizacijoms svarbu peržiūrėti, kam ir kokiu pagrindu suteikiamos teisės, kaip kontroliuojamos masinės užklausos, ar realiu laiku fiksuojami įtartini veiksmai.

    Taip pat aktualu užtikrinti darbuotojų budrumą, vidinius incidentų valdymo planus ir aiškią komunikaciją su klientais bei partneriais. Kuo greičiau incidentas suvaldomas ir paaiškinamas, tuo mažesnė antrinių pasekmių, tokių kaip sukčiavimo bangos ar reputacinė žala, tikimybė.

  • Policija perspėja: sukčiai, kalbantys rusiškai, apsimeta poliklinikos darbuotojais ir pareigūnais

    Policija perspėja: sukčiai, kalbantys rusiškai, apsimeta poliklinikos darbuotojais ir pareigūnais

    Policija perspėja gyventojus dėl suaktyvėjusių sukčiavimo atvejų, kai skambinantys nepažįstami asmenys prisistato poliklinikos darbuotojais ir policijos pareigūnais. Dažniausiai jie bendrauja rusų kalba ir apgaule siekia išvilioti pinigus.

    Tokie skambučiai neretai pradedami tariamai nekaltais klausimais apie sveikatą, registraciją ar tyrimų atsakymus, o vėliau pereinama prie grasinimų ar skubos. Sukčiai gali teigti, kad esą nustatyta problema, pradėtas tyrimas arba reikia skubiai patvirtinti tapatybę.

    Kaip atpažinti apgaulę?

    Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai įprastai bendrauja valstybine, lietuvių kalba ir skambina tik dėl sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo klausimų. Jie neprašo perduoti prisijungimų prie banko, padiktuoti kortelės duomenų ar patvirtinti mokėjimų.

    Jei skambinantysis prisistato pareigūnu ir reikalauja skubiai pervesti pinigus, perduoti grynuosius ar „apsaugoti lėšas“, tai aiškus sukčiavimo požymis. Policija telefonu neprašo pervedimų ir nevykdo pinigų „patikrinimo“ ar „saugojimo“ procedūrų.

    Ką daryti gavus įtartiną skambutį?

    Gavę įtartiną skambutį, nutraukite pokalbį ir neatskleiskite jokių asmens ar finansinių duomenų. Jei skambinantysis prisistato gydymo įstaigos darbuotoju, informaciją pasitikrinkite patys, paskambindami oficialiu įstaigos telefonu.

    Jeigu jau perdavėte duomenis ar atlikote mokėjimą, kuo skubiau susisiekite su savo banku ir blokuokite priemones, kuriomis galėjo pasinaudoti sukčiai. Apie bandymą apgauti ar įvykdytą sukčiavimą praneškite policijai telefonu 112.

  • Nufilmavo policininką per patikrinimą ir įkėlė į tinklą: teismas priteisė 2 300 eurų

    Nufilmavo policininką per patikrinimą ir įkėlė į tinklą: teismas priteisė 2 300 eurų

    Vairuotojai ir keleiviai vis dažniau išsitraukia telefonus, kai policija sustabdo patikrinimui kelyje. Pats pareigūno veiksmų filmavimas viešoje vietoje paprastai nėra draudžiamas, tačiau rizika prasideda tada, kai įrašas su atpažįstamu pareigūno veidu ar duomenimis atsiduria internete.

    Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, galioja principas, kad žmogaus atvaizdas ir kiti jį identifikuojantys požymiai yra saugomi, o neteisėtas paviešinimas gali būti vertinamas kaip privatumo ar kitų asmens teisių pažeidimas. Dėl to vien filmavimo ir viešinimo taisyklės nėra tas pats, net jei įraše matomas viešąsias funkcijas atliekantis pareigūnas.

    Kuo skiriasi filmavimas ir paviešinimas?

    Filmavimas dažniausiai laikomas teisėtu, jeigu netrukdoma pareigūnams atlikti tarnybinių veiksmų ir laikomasi teisėtų nurodymų. Kitaip tariant, kamera gali būti įjungta, bet ji negali tapti priemone provokuoti konfliktą ar trukdyti patikrinimui.

    Paviešinimas socialiniuose tinkluose ar kitose platformose yra atskiras veiksmas, kuriam keliami griežtesni reikalavimai. Jeigu pareigūnas įraše atpažįstamas, o sutikimo skelbti nėra, toks įrašas gali tapti pagrindu civiliniam ieškiniui dėl asmens teisių pažeidimo.

    Varšuvos atvejis: įrašas kainavo tūkstančius

    Viešumoje nuskambėjo Varšuvoje nutikusi istorija, kai per kelių policijos patikrinimą keleivis telefonu filmavo pareigūną, o vėliau įrašą paskelbė internete. Problema kilo ne dėl paties filmavimo, o dėl to, kad įrašas buvo paviešintas su aiškiai matomu pareigūno veidu, nors jis buvo išreiškęs nesutikimą.

    Patikrinimas buvo susijęs su dideliu greičio viršijimu: automobilis važiavo 171 kilometro per valandą greičiu ten, kur galiojo 80 kilometrų per valandą ribojimas. Teismas šioje byloje pripažino, kad pareigūnas nėra viešas asmuo ta prasme, kuri leistų jo atvaizdą skelbti be leidimo, ir priteisė kompensaciją.

    Pranešta, kad įrašo autoriui teko sumokėti apie 2 300 eurų. Tai atitinka maždaug 10 000 Lenkijos zlotų, perskaičiuojant į eurus pagal įprastą pastarųjų metų kursą.

    Ką daryti, jei vis dėlto norite skelbti?

    Teisininkai praktikoje dažniausiai pataria, kad saugiausias kelias yra gauti aiškų sutikimą, jei planuojama įrašą viešinti. Jei sutikimo nėra, būtina taip apdoroti medžiagą, kad pareigūno nebūtų įmanoma atpažinti pagal veidą, balsą, vardą, pavardę ar identifikavimo numerį.

    Taip pat svarbu įsivertinti, ar filmavimas neperžengia ribos, kai jis pradeda trukdyti pareigūnams. Net jei įrašas nebus publikuojamas, konfliktinis elgesys, nevykdomi nurodymai ar grasinimai gali užtraukti atsakomybę ir dėl kitų pažeidimų.

    Ši istorija parodo aiškią tendenciją: telefonų kameros keliuose tampa kasdienybe, tačiau teismai vis dažniau vertina ne emociją, o konkretų veiksmą, ar buvo pažeistos atvaizdo ir privatumo apsaugos taisyklės. Todėl prieš keliant įrašą į internetą verta pagalvoti, ar trumpas įrašas vertas ilgo ir brangaus ginčo.

  • „LinkedIn“ slapukai ir prisijungimas: ką iš tiesų reiškia Accept ir kaip pasikeisti pasirinkimus

    „LinkedIn“ prisijungimo lange vartotojams pateikiamas slapukų pasirinkimas, kuris apima tiek būtinus, tiek nebūtinus duomenų rinkimo sprendimus. Nors mygtukai Accept ir Reject atrodo paprasti, jie lemia, kokie duomenys bus naudojami paslaugai teikti, saugumui užtikrinti ir reklamai personalizuoti.

    Platforma nurodo, kad būtini slapukai naudojami paslaugoms suteikti ir apsaugoti, o nebūtini gali būti skirti analizei bei paslaugų gerinimui. Taip pat pabrėžiama, kad reklamos gali būti rodomos ne tik „LinkedIn“, bet ir už jos ribų, įskaitant profesionalias ir darbo skelbimų reklamas.

    Kas keičiasi paspaudus Accept?

    Pasirinkus Accept, vartotojas paprastai suteikia sutikimą, kad „LinkedIn“ ir trečiosios šalys galėtų naudoti nebūtinus slapukus. Praktikoje tai dažniausiai reiškia platesnį elgsenos duomenų panaudojimą reklamos taikymui, konversijų matavimui ir turinio aktualumo vertinimui.

    Tokie sprendimai svarbūs ne tik privatumui, bet ir tam, kokias darbo vietų rekomendacijas ar reklamas vartotojas matys vėliau. Nors „LinkedIn“ mini paslaugų analizę ir gerinimą, reklamos personalizavimas daugeliui vartotojų yra jautriausia dalis.

    Kur galima pakeisti sprendimą vėliau?

    „LinkedIn“ nurodo, kad pasirinkimus galima atnaujinti nustatymuose, susijusiuose su slapukais. Tai reiškia, kad net jei iš pradžių vartotojas sutiko su nebūtinais slapukais, vėliau sprendimą galima koreguoti ir apriboti duomenų naudojimą.

    Taip pat prisijungimo ekrane akcentuojama, kad tęsiant prisijungimą vartotojas sutinka su „LinkedIn“ User Agreement, Privacy Policy ir Cookie Policy. Tai svarbu, nes šiuose dokumentuose detalizuojama, kokiais pagrindais tvarkomi duomenys, kiek laiko jie saugomi ir kokiais atvejais jie gali būti perduodami partneriams.

    Vieno paspaudimo prisijungimas ir el. paštas

    Prisijungimo tekste minima galimybė prisijungti paspaudus nuorodą, kuri atsiunčiama el. paštu. Vartotojams primenama patikrinti šlamšto aplanką, jei laiško nėra gautuosiuose, nes tokie automatiniai pranešimai kartais filtruojami.

    Tokio tipo prisijungimas paprastai laikomas patogiu, tačiau svarbu įvertinti el. pašto paskyros saugumą. Jei paštas neapsaugotas, prisijungimo nuoroda gali tapti papildoma rizika, todėl rekomenduojama naudoti stiprų slaptažodį ir dviejų veiksnių autentifikavimą.