CP v2

Tag: Asmenybės bruožai

  • Psichopato bruožai išryškėja kalboje: mokslininkai rado 3 ženklus, griaunančius stereotipus

    Psichopato bruožai išryškėja kalboje: mokslininkai rado 3 ženklus, griaunančius stereotipus

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas rodo, kad su psichopatijos bruožais susiję žmonės gali kalbėti ne taip, kaip dažnai įsivaizduojama. Analizė leidžia sieti tam tikrus kalbos vartojimo modelius su trimis asmenybės dimensijomis, tačiau autoriai pabrėžia, kad tai nėra diagnostikos metodas.

    Tyrėjai rėmėsi triarchiniu modeliu, kuriame psichopatija apibūdinama per tris tarpusavyje susijusias kryptis: slopinimo stoką, piktavališkumą ir drąsumą. Šios dimensijos gali pasireikšti skirtingu intensyvumu ir nebūtinai reiškia nusikalstamą elgesį.

    Mokslininkai išanalizavo 451 dalyvio autobiografinius pasakojimus. Žmonių buvo prašoma aprašyti svarbiausią pasiekimą ar gerą laikotarpį, sunkiausią patirtį ir gyvenimo lūžio tašką, o vėliau jie pildė klausimyną, vertinantį psichopatijos bruožų raišką.

    Tekstai buvo vertinami programine įranga, skaičiuojančia, kaip dažnai vartojami su emocijomis, santykiais, pasiekimais, nerimu ir kitomis temomis susiję žodžiai. Rezultatai meta iššūkį populiariam stereotipui, kad psichopatinių bruožų turintys žmonės visada kalba emociškai šaltai.

    Slopinimo stoka: daugiau negatyvo

    Slopinimo stoka pirmiausia siejama su impulsyvumu ir silpnesne emocijų kontrole. Tyrime žmonės, surinkę daugiau taškų šioje dimensijoje, net ir pasakodami apie teigiamus ar lūžinius įvykius dažniau vartojo neigiamo atspalvio žodžius.

    Taip pat jų pasakojimuose rečiau atsirasdavo akcentų apie teigiamus rezultatus ir pasiekimus. Kai kuriuose kontekstuose pasitaikė daugiau užuominų apie psichoaktyviąsias medžiagas, tačiau tai nėra vienareikšmis rodiklis ir priklauso nuo situacijos, kurią žmogus aprašo.

    Piktavališkumas: netikėtas pozityvumas

    Piktavališkumas siejamas su mažesne empatija, emociniu šaltumu ir polinkiu išnaudoti kitus. Vis dėlto tyrimo duomenys parodė netikėtą tendenciją: didesnis piktavališkumas koreliavo su dažnesniu pozityvios leksikos vartojimu.

    Tokie dalyviai taip pat dažniau rinkosi su apdovanojimais, nauda ir pasiekimais susijusius žodžius. Pasakodami apie lūžio taškus jie, priešingai nei būtų tikėtasi, rečiau vartojo neigiamas emocijas nusakančius terminus.

    Drąsumas: mažiau nerimo žodžių

    Drąsumas šiame modelyje apima mažesnį nerimastingumą, didesnį atsparumą stresui ir pasitikėjimą savimi socialinėse situacijose. Didesnį drąsumą turintys dalyviai rečiau vartojo su baime, nerimu ir nuogąstavimais susijusius žodžius.

    Jų pasakojimuose taip pat rečiau atsirasdavo nuorodų į psichikos sveikatos problemas. Tai dera su prielaida, kad drąsumo dimensija labiau atspindi streso toleranciją, o ne emocinį nejautrumą kaip tokį.

    Tyrėjai pabrėžia, kad vien kalbos analizė negali patikimai nustatyti, ar žmogus turi psichopatinių bruožų. Ryšiai tarp bruožų ir žodyno priklausė nuo pasakojamos patirties tipo, todėl tas pats žmogus skirtingomis aplinkybėmis gali skambėti visiškai kitaip.

    Vis dėlto tokie darbai prisideda prie tikslesnio supratimo, kaip asmenybės ypatumai atsispindi kasdienėje komunikacijoje. Tai gali būti aktualu tiek psichologijos tyrimams, tiek praktiniams kontekstams, pavyzdžiui, vertinant impulsyvumo ar rizikingo elgesio prielaidas.

  • Ekstravertai ne tik kompanijos siela: psichologai atskleidė, kas iš tiesų juos varo

    Ekstravertai ne tik kompanijos siela: psichologai atskleidė, kas iš tiesų juos varo

    Ekstraversija – vienas geriausiai ištirtų asmenybės bruožų, tačiau jis vis dar dažnai supainiojamas su paprastu draugiškumu. Šiuolaikinėje psichologijoje pabrėžiama, kad tai nėra griežta kategorija: dauguma žmonių turi ir introversijos, ir ekstraversijos bruožų, tik skirtingomis proporcijomis.

    Istoriškai šį terminą išpopuliarino Carlas Gustavas Jungas, o vėliau jis įsitvirtino asmenybės tyrimuose, ypač Didžiojo penketo modelyje. Ekstraversija siejama ne vien su bendravimu, bet ir su aktyvumu, energingumu, polinkiu imtis iniciatyvos bei stipresniu reagavimu į teigiamus dirgiklius.

    Ekstraversija nėra vien kalbumas

    Tyrėjai vis dažniau pabrėžia, kad ekstraversija glaudžiai susijusi su jautrumu apdovanojimui ir teigiamai motyvacijai. Tai reiškia, kad žmogų gali labiau traukti naujos patirtys, sėkmės perspektyva, pripažinimas ar įdomūs iššūkiai, o iš jų jis dažnai semiasi impulsą veikti.

    Visuomenėje paplitęs mitas, kad ekstravertas automatiškai turi aukštą savivertę ir neabejoja savimi. Praktikoje šie dalykai nėra tas pats: žmogus gali būti atviras, energingas ir daug bendrauti, tačiau kartu jausti nerimą dėl vertinimo ar vidinį nesaugumą.

    Kitas stereotipas – kad ekstravertai bet kokia kaina siekia dėmesio centro. Dažniau tai būna ne troškimas būti garbinamam, o noras palaikyti pakankamą stimulo lygį: įtraukianti veikla, gyvas pokalbis ar darbas komandoje gali būti lygiai taip pat patrauklūs ir be pagrindinio vaidmens.

    Kur slypi jų stiprybės?

    Ekstravertai neretai lengviau užmezga pažintis ir greičiau kuria kontaktų tinklą, kuris praverčia tiek asmeniškai, tiek profesinėje aplinkoje. Tai gali padėti derybose, komandiniame darbe, lyderystėje ar situacijose, kur svarbi greita komunikacija.

    Tyrimai rodo, kad aukštesnė ekstraversija statistiškai siejama su dažniau patiriamomis teigiamomis emocijomis. Tai nereiškia nuolatinės laimės, bet dažnesnį entuziazmo, susidomėjimo ir pakilumo jausmą kasdienėse situacijose.

    Dar vienas privalumas – polinkis veikti čia ir dabar. Susidūrus su nauja galimybe, ekstravertams dažniau būdinga laikysena bandykime, o ne ilgai dvejokime, todėl dinamiškoje aplinkoje jie gali greičiau prisitaikyti ir imtis iniciatyvos.

    Kokie minusai dažniausiai nutylimi?

    Ta pati orientacija į apdovanojimą turi ir kainą: aukštesnė ekstraversija kai kuriais atvejais siejama su didesniu impulsyvumu ir rizikos tolerancija. Sprendimai gali būti priimami greičiau, kartais dar iki galo neįvertinus pasekmių, o tai aktualu ir santykiuose, ir karjeroje.

    Ekstravertams taip pat gali būti sunkiau „būti nieko neveikiant“. Perpildytas kalendorius, nuolatinis noras patirti naujų įspūdžių ir per menka regeneracija gali virsti perdegimo rizika, todėl sąmoningas poilsis jiems dažnai tampa įgūdžiu, kurį tenka išmokti.

    Psichologai atkreipia dėmesį ir į jautrumą socialinei aplinkai: įkvepiančioje komandoje ekstravertiški žmonės dažnai suklesti, tačiau konfliktų ar įtampos pilnoje aplinkoje jų savijauta gali prastėti greičiau. Priežastis paprasta – emocinis tonas neretai reguliuojamas per ryšį su kitais.

    Mažiau akivaizdi, bet svarbi detalė: ekstravertai ne visada „mąsto mažiau“, jie dažnai mąsto kitaip. Daliai jų būdingas informacijos apdorojimas per kalbėjimą – mintys susidėlioja būtent pokalbio metu, o ne prieš jį, todėl diskusija jiems tampa sprendimų priėmimo įrankiu.

    Galiausiai, ekstraversija nebūtinai reiškia daugiau artimų draugų. Dažniau skiriasi ne ryšių gylis, o sąveikų skaičius ir lengvumas jas inicijuoti, o emocijos dažnai reguliuojamos per veiksmą: judėjimą, susitikimus, aplinkos pakeitimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad ekstraversija – tai daugiau nei buvimas kompanijos siela. Tai sudėtingas bruožų rinkinys, susijęs su motyvacija, atlygio signalais, emocijų reguliavimu ir tuo, kaip žmogus „užsikuria“ socialiniame pasaulyje.

  • Mėgstamiausias ledų skonis ir charakteris: greitas testas atskleis, kas jums būdinga

    Greiti asmenybės testai internete išpopuliarėjo todėl, kad leidžia akimirksniu palyginti save su aprašymais ir „pasimatuoti“ skirtingas charakterio versijas. Psichologai pabrėžia, kad tokie testai dažniau veikia kaip pramoga ir savirefleksijos impulsas, o ne tikslus vertinimas.

    Vis dėlto skonio pasirinkimai neretai siejami su įpročiais, emociniu komfortu ir kasdieniais sprendimais. Tad šį ledų testą verta priimti kaip lengvą užuominą apie jūsų polinkius, o ne galutinę diagnozę.

    Kaip atlikti testą?

    Įsivaizduokite, kad dabar galite išsirinkti tik vieną ledų porciją. Pasirinkite tą skonį, kurio labiausiai norėtumėte šią akimirką, pernelyg nesvarstydami.

    Rezultatus skaitykite kaip bendrą tendenciją: tą pačią dieną nuotaika, sezonas ar net prisiminimai gali stipriai paveikti pasirinkimą. Jei norisi, pakartokite po kelių dienų ir palyginkite, ar atsakymas sutampa.

    Ką sako jūsų pasirinktas skonis?

    Vanilė dažnai siejama su klasiką vertinančiais žmonėmis. Tokie pasirinkimai paprastai rodo polinkį į stabilumą, paprastumą ir aiškias taisykles, taip pat norą jaustis saugiai.

    Šokoladą dažniau renkasi tie, kuriems svarbus emocinis ryšys ir šiluma santykiuose. Šis skonis neretai siejamas su atvirumu, pastangomis rūpintis kitais ir noru kurti jaukią aplinką.

    Braškiniai ledai dažnai asocijuojasi su žaismingumu ir nuotykių paieška. Tokie žmonės paprastai mėgsta įspūdžius, greitai įsitraukia į veiklas ir dažniau renkasi patirtis, o ne rutiną.

    Pistacijų skonis dažnai patinka tiems, kurie vertina ramybę ir kokybę. Tai gali reikšti kruopštumą, polinkį gilintis į detales ir norą turėti mažesnį, bet artimesnį žmonių ratą.

    Mango ar kiti egzotiški skoniai neretai siejami su smalsumu ir noru išsiskirti. Tokį pasirinkimą dažniau daro žmonės, kurie mėgsta naujoves, turi savitą požiūrį ir kelia aukštus standartus sau.

    Kodėl tokie testai taip „prilimpa“?

    Vienas paaiškinimų yra vadinamasis Barnumo efektas, kai bendri teiginiai atrodo labai asmeniški. Todėl aprašymai gali „atitikti“ net ir tada, kai jie pritaikomi daugeliui žmonių.

    Jei norite tikslesnio savęs pažinimo, specialistai pataria remtis patikimais, standartizuotais klausimynais ir ilgalaikiais stebėjimais. O šį testą geriausia palikti kaip lengvą vasarišką pramogą, kuri paskatina susimąstyti.

  • Numerologų ir astrologų versija: 4 mėnesio datos, kai gimę žmonės dažniausiai lengvai susiranda draugų

    Vis dėlto populiariojoje kultūroje jos išlieka itin skaitomos, nes siūlo paprastą pasakojimą apie mus pačius ir mūsų santykius. Tarp dažniausiai aptariamų temų – tariamai „labiausiai bendraujančių“ žmonių gimimo datos.

    Astrologija, tarologija, numerologija, chiromantija ir panašios praktikos nėra mokslo disciplinos, o jų teiginiai nėra patvirtinti patikimais tyrimais. Tokie tekstai paprastai skirti pramogai ir savirefleksijai, o ne sprendimams apie sveikatą, psichologiją ar finansus.

    Psichologijoje ekstraversija, socialumas ir komunikabilumas aiškinami asmenybės bruožais, aplinka, ugdymu bei patirtimis. Gimimo data čia nėra laikoma priežastiniu veiksniu, tačiau žmonėms patinka simbolinės interpretacijos, kurios padeda įvardyti savybes.

    Populiariuose numerologijos ir astrologijos aiškinimuose minimos kelios mėnesio dienos, kurios esą dažniau siejamos su lengvu bendravimu ir gebėjimu greitai užmegzti ryšį. Dažniausiai įvardijamos 2, 15, 28 ir 30 mėnesio dienos.

    Žemiau pateikiami šių datų apibūdinimai – kaip jie aiškinami pramoginiuose horoskopų ir numerologijos tekstuose. Tai nėra diagnozė ar objektyvus vertinimas, o tik populiarus interpretacijų rinkinys.

    Aiškinama, kad 2 dieną gimę žmonės dažnai laikomi empatiškais, gerai jaučiančiais kitų nuotaikas ir linkusiais palaikyti harmoningus santykius. Jie esą gali būti ne patys triukšmingiausi kompanijoje, bet pokalbyje „vienas su vienu“ atsiskleidžia ypač šiltai.

    Tokiems žmonėms priskiriamas gebėjimas kurti saugumo jausmą, dėl kurio aplinkiniai lengviau atsiveria. Dėl to jie dažnai tampa tarpininkais konfliktuose ir patikimais pašnekovais.

    15 dieną gimę žmonės populiariose interpretacijose apibūdinami kaip turintys „tylią trauką“ ir gebantys greitai pelnyti pasitikėjimą. Jiems priskiriamas mandagus bendravimas, taktika ir jautrumas riboms.

    Tokie aprašymai dažnai pabrėžia, kad jų socialumas nebūtinai reiškia nuolatinį buvimą dėmesio centre. Esą jie labiau kuria ryšius per nuoširdumą, pagarbą ir gebėjimą išklausyti.

    28 dienos gimtadienis siejamas su ryškesniu temperamentu, šiluma ir optimizmu. Teigiama, kad tokie žmonės dažnai natūraliai „įjungia“ bendrą nuotaiką: juokas, humoro jausmas ar paprastas atvirumas gali greitai suburti kompaniją.

    Jiems taip pat priskiriamas pasitikėjimas savimi ir noras rūpintis saviškiais, todėl socialiniai ryšiai esą tampa ne paviršutiniški, o palaikantys ir ilgalaikiai.

    30 dieną gimę žmonės dažnai vaizduojami kaip smalsūs, mėgstantys naujas patirtis ir lengvai randantys kalbą su skirtingais žmonėmis. Interpretuojama, kad jų socialumas kyla iš noro sužinoti, kaip mąsto kiti, ir ką galima išmokti iš skirtingų požiūrių.

    Tokiems žmonėms priskiriamas gebėjimas įveikti drovumą dėl smalsumo ir noro užmegzti kontaktą. Dėl to jie dažnai apibūdinami kaip tie, kurie „praplečia horizontus“ ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

    Nors gimimo datos siejimas su socialumu nėra paremtas mokslu, tokie tekstai populiarūs dėl paprastumo ir atpažįstamų situacijų. Žmonės linkę ieškoti pasakojimų, kurie padeda greičiau apibrėžti save ar artimuosius.

    Jei norisi praktiškesnio atsakymo, psichologijoje socialumą labiau paaiškina asmenybės bruožai, savivertė, įgūdžių lavinimas ir aplinka. O pramoginės interpretacijos gali likti lengvu būdu pasikalbėti apie santykius ir savybes be didelių pretenzijų į tikslumą.

  • Spalvų testas: kuris iš keturių atspalvių traukia labiausiai ir ką tai pasako apie jūsų charakterį

    Spalvų pasirinkimas dažnai siejamas su nuotaika, patirtimis ir tuo, ko žmogus šiuo metu ieško: ramybės, kontrolės, kūrybos ar saugumo. Psichologijoje spalvų testai vertinami kaip savirefleksijos priemonė, o ne medicininė diagnozė, todėl rezultatus verta priimti kaip kryptį apmąstymams.

    Svarbiausia taisyklė paprasta: rinkitės ne „teisingą“ spalvą, o tą, kuri šiuo metu atrodo maloniausia akiai. Jei nė viena nėra jūsų mėgstamiausia, pasirinkite artimiausią pagal pojūtį, nes testas orientuotas į dabartinę būseną, o ne į ilgalaikius įpročius.

    Kaip atlikti spalvų testą?

    Pažvelkite į keturis atspalvius ir nesvarstydami ilgai pasirinkite vieną. Pirmas impulsas dažnai pasako daugiau nei racionalus aiškinimas, nes atspindi momentinį emocinį prioritetą.

    Tuomet perskaitykite aprašymą ir įvertinkite, kas sutampa, o kas ne. Jei dalis teiginių atrodo netiksli, tai normalu: skirtingi žmonės tą pačią spalvą gali rinktis dėl skirtingų priežasčių.

    Ką reiškia pasirinkta spalva?

    Juoda spalva dažnai siejama su aiškiomis ribomis, tiesumu ir principingumu. Tokį pasirinkimą neretai daro žmonės, kurie vertina atvirą bendravimą ir nemėgsta dviprasmybių, tačiau gali būti linkę emocijas laikyti savyje iki momento, kai kantrybė baigiasi.

    Pilka spalva dažnai patinka tiems, kurie vengia bereikalingo dėmesio ir renkasi stebėtojo poziciją. Tai gali rodyti racionalumą, atsargumą priimant sprendimus ir poreikį apsaugoti asmeninę erdvę, bet kartu išduoti polinkį kartais „atsigriebti“ spontanišku pirkiniu ar impulsyvia išlaida.

    Mėlyna spalva paprastai siejama su stabilumu, tikslu ir vidine disciplina. Toks pasirinkimas gali rodyti, kad žmogus linkęs palaikyti kitus, siekti rezultatų ir laikytis krypties, tačiau motyvacija labiausiai išauga tada, kai veikla atrodo prasminga ar įdomi.

    Violetinė spalva dažnai siejama su kūrybiškumu, jautrumu ir gilia intuicija. Ji gali patikti žmonėms, kurie stipriai reaguoja į aplinką, greitai perpranta nuotaikas ir turi talentų, bet kartais nuvertina savo galimybes arba nedrįsta kelti aukštesnių tikslų.

    Kaip suprasti rezultatą praktiškai?

    Jei aprašymas „pataikė“, pabandykite įvardyti, kokiose situacijose ši savybė pasireiškia dažniausiai: darbe, santykiuose ar streso metu. Tai padeda testą paversti ne pramoga, o naudingu savęs pažinimo pratimu.

    Jei aprašymas neatitiko, verta pagalvoti, ar pasirinkimą galėjo lemti nuovargis, pastarųjų dienų įvykiai ar paprasčiausias estetinis skonis. Spalvų testai labiausiai naudingi tada, kai juos naudojame kaip klausimų rinkinį sau, o ne kaip galutinę išvadą.

  • Psichologinis testas su paveikslėliais: ką jūsų pasirinkimas sako apie pasąmonę ir archetipus

    Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta psichologiniai testai su paveikslėliais, kurie žada iš kelių simbolių atskleisti žmogaus asmenybę ar net užsiminti apie vadinamąjį praeitų gyvenimų patyrimą. Tokie testai dažniausiai veikia kaip pramoga, tačiau jų populiarumas rodo, kad žmonėms vis dar įdomu greitai gauti įžvalgą apie save.

    Svarbu suprasti, kad tai nėra klinikinė diagnostika ar moksliškai patvirtintas metodas. Dažniausiai tai paremiama projekcinės psichologijos idėja, kai žmogus į pasirinktą vaizdą perkelia savo patirtis, nuotaikas ir lūkesčius, o interpretacijos pateikiamos kaip apibendrintos įžvalgos.

    Testo logika paprasta: trumpai pažvelkite į kelis vaizdus ir pasirinkite tą, kuris pirmiausia patraukė dėmesį arba atrodo artimiausias. Interpretacija sieja pasirinkimą su tam tikrais archetipais, vertybėmis ir elgesio modeliais, todėl žmogus lengvai randa tai, kas jam šiuo metu aktualu.

    Psichologai pabrėžia, kad tokie testai dažnai pasitelkia universalias formuluotes, kurios tinka daugeliui. Vis dėlto jie gali būti naudingi kaip savirefleksijos pratimas, jei rezultatus vertinate kritiškai ir priimate kaip kvietimą pagalvoti, o ne galutinę išvadą.

    Vienas dažniausių variantų tokiuose testuose yra valdžios, tradicijos ar dvasinės paslapties simboliai, pavyzdžiui, senovės valdovo biustas. Toks pasirinkimas paprastai siejamas su vidiniu smalsumu, noru suprasti gilesnes prasmes, polinkiu ieškoti struktūros ir autoriteto, taip pat jautrumu simboliams.

    Kitas dažnas archetipas yra gamtai artimas lyderis, pavyzdžiui, genties vadas. Ši kryptis dažniausiai aiškinama kaip intuicijos stiprumas, noras gyventi paprasčiau, didesnis dėmesys aplinkai ir santykiams, o sprendimuose gali dominuoti nuojauta ir emocinis tikrumas.

    Trečias populiarus vaizdinys yra strategas ar karvedys, siejamas su disciplina ir rezultatu. Pasirinkus tokį simbolį interpretacijos paprastai akcentuoja racionalumą, planavimą, atsakomybės jausmą, gebėjimą organizuoti kitus ir aiškiai nusistatyti tikslus.

    Jei testas sukelia stiprią reakciją, verta savęs paklausti, kodėl būtent tas vaizdas „užkabino“ pirmas. Dažnai tai atspindi ne paslaptingą praeitį, o dabartines įtampas, poreikius ar temas, kurios šiuo metu svarbios darbe, santykiuose ar asmeniniame gyvenime.

    Jeigu norisi tikslesnių atsakymų apie emocinę savijautą ar ilgalaikius sunkumus, patikimesnis kelias yra pokalbis su psichikos sveikatos specialistu ir metodai, turintys mokslinį pagrindą. O pramoginiai testai gali likti lengvu būdu sustoti minutei ir geriau įsiklausyti į save.

  • Didžiausias dvynių tyrimas atskleidė netikėtą tiesą: narcisizmą labiau lemia genai?

    Didžiausias dvynių tyrimas atskleidė netikėtą tiesą: narcisizmą labiau lemia genai?

    Narcisistiniai bruožai visuomenėje dažnai aiškinami auklėjimu ir šeimos aplinka, tačiau naujas didelės apimties dvynių tyrimas rodo kitokį vaizdą. Analizuojant šeimų ir dvynių duomenis nustatyta, kad narcisizmo skirtumus labiau paaiškina genetika nei bendra namų aplinka.

    Tyrime vertinti daugiau nei 1 300 dvynių porų duomenys, taip pat įtraukti jų tėvai, partneriai ir broliai ar seserys. Dalyviai pildė standartizuotus klausimynus, kuriuose buvo klausiama apie poreikį sulaukti dėmesio, siekį būti gerbiamam ir norą turėti statusą.

    Ką parodė dvynių duomenys

    Rezultatai parodė, kad tėvų ir vaikų narcisizmo įverčiai iš tiesų yra panašūs, tačiau šis panašumas, tyrėjų vertinimu, beveik visiškai siejamas su genetiniais veiksniais. Bendri aplinkos veiksniai, tokie kaip šeimos socioekonominė padėtis ar panašūs auklėjimo principai, turėjo tik nedidelę įtaką.

    Dar vienas svarbus akcentas yra tai, kad didelę dalį narcisistinių bruožų variacijos aiškino individuali aplinka, tai yra patirtys, kurių net ir toje pačioje šeimoje vaikai nepatiria vienodai. Pavyzdžiui, skirtingi santykiai su bendraamžiais mokykloje ar skirtingos socialinės patirtys gali formuoti asmenybės raišką nevienodai.

    Kodėl tai svarbu psichologijai

    Tokios išvados meta iššūkį plačiai paplitusiems aiškinimams, kad narcisizmas pirmiausia kyla dėl šaltos, kritiškos tėvystės arba, priešingai, dėl perdėto idealizavimo vaikystėje. Tyrimas nereiškia, kad auklėjimas neturi jokios reikšmės, tačiau signalizuoja, jog jo vaidmuo gali būti mažesnis, nei įprasta manyti, ypač kalbant apie bendrus šeimos veiksnius.

    Psichologijoje narcisizmas dažniausiai suprantamas kaip spektras, o ne vienalytė būsena, todėl kasdienėje kalboje vartojamas terminas neretai supainiojamas su klinikiniu sutrikimu. Narcisistinis asmenybės sutrikimas laikomas reta diagnoze, o daug dažniau žmonėms būdingi pavieniai bruožai, kurie gali stiprėti arba silpnėti priklausomai nuo gyvenimo etapų ir aplinkybių.

    Ką dar reikės ištirti

    Tyrėjai pabrėžia, kad ateityje svarbu tiksliau įvardyti, kurie genetiniai mechanizmai susiję su narcisistiniais bruožais, ir kaip jie sąveikauja su aplinka. Kol kas trūksta plačių genetinių asociacijų tyrimų, kuriuose narcisizmas būtų matuojamas kaip atskiras, nuosekliai vertinamas požymis.

    Praktikoje tai gali padėti realistiškiau planuoti pagalbos strategijas psichoterapijoje ir darbo aplinkoje, nes vien tik bandymas pakeisti elgesį per bendras auklėjimo ar bendravimo taisykles ne visada pataiko į problemos šerdį. Specialistai pabrėžia, kad veiksmingiausios priemonės dažniausiai remiasi individualiu vertinimu, motyvacijos stiprinimu ir ilgalaikiu darbu su emociniu reguliavimu bei santykiais.