CP v2

Tag: Asmenybės testai

  • Kas protingesni – kačių ar šunų šeimininkai? Tyrimas parodė nedidelį, bet reikšmingą skirtumą

    Diskusijos, kas geriau supranta žmogų ir kas namuose yra „tikrasis šeimininkas“, dažnai lieka pokštų lygmenyje. Vis dėlto psichologijoje jau seniai tiriama, ar skirtingi gyvūnų pasirinkimai siejasi su asmenybės bruožais ir mąstymo stiliumi.

    JAV mokslininkų komanda, vadovaujama psichologės Denise Guastello iš Kerolio universiteto, dar 2014 metais atliko tyrimą, kuriame bandė palyginti kačių ir šunų šeimininkų psichologines bei kognityvines ypatybes. Tyrime dalyvavo 600 JAV koledžų studentų, kurie nurodė savo preferencijas ir atliko kelias užduotis.

    Didžiausia dalis dalyvių prisistatė šunų mylėtojais: jų buvo 352. Kačių šeimininkais ar ryškiais kačių gerbėjais save įvardijo 66, o likusieji teigė vienodai mėgstantys abu gyvūnus arba neturintys aiškios preferencijos.

    Be apklausos, dalyviai atliko 16PF asmenybės testą ir kognityvinių gebėjimų vertinimo užduotis. Rezultatai parodė nedidelį, bet statistiškai reikšmingą skirtumą: vidutiniškai kačių mylėtojai bendro intelekto rodikliuose surinko daugiau nei šunų šeimininkai.

    Patys autoriai pabrėžė, kad tai nėra „vienos grupės pranašumo“ įrodymas kasdienėje realybėje. Kalbama apie vidurkius ir tendencijas, o ne apie tai, kad kiekvienas šuns šeimininkas bus žemesnių gebėjimų ar kiekvienas katės mylėtojas automatiškai bus protingesnis.

    Viena iš tyrėjų minimų versijų paprasta: šunys patrauklūs labai plačiam žmonių ratui, todėl tarp šunų mylėtojų natūraliai susidaro įvairesnė populiacija pagal interesus, gyvenimo būdą ir mąstymo stilių. Tuo metu katės dažniau patinka žmonėms, kurie vertina savarankiškumą, ramesnę aplinką ir vienatvę.

    Kita svarbi detalė susijusi su kognityvine savybe, kuri asmenybės testuose vadinama polinkiu į abstraktų mąstymą. Tyrime kačių šeimininkai šioje srityje rodė aukštesnius rezultatus, o tai gali sietis su didesniu smalsumu, polinkiu fantazuoti, kūrybiškumu ir „idėjiniu“ mąstymu.

    Asmenybės profiliuose taip pat ryškėjo skirtumai: šunų mylėtojai dažniau buvo ekstravertiškesni, energingesni, labiau orientuoti į socialinį aktyvumą. Kačių gerbėjai dažniau buvo intravertiškesni, labiau linkę į individualizmą ir komfortiškiau jautėsi leisdami laiką vieni.

    Tokio tipo tyrimai paprastai parodo sąsajas, bet ne įrodo priežastį. Žmogus gali rinktis katę ar šunį dėl darbo grafiko, būsto dydžio, alergijų, šeimos sudėties ar ankstesnės patirties, o šie veiksniai gali turėti įtakos ir kasdieniams įpročiams, ir testų rezultatams.

    Be to, tyrimas atliktas su studentais, todėl jo išvados nebūtinai vienodai tiksliai atspindi visą visuomenę. Vis dėlto jis išlieka vienu dažniausiai cituojamų bandymų empiriškai palyginti kačių ir šunų šeimininkų psichologinius skirtumus, todėl nuolat sugrįžta į viešąją erdvę.

    Galiausiai, net ir esant statistiškai reikšmingiems skirtumams, jie dažnai būna nedideli. Praktikoje tai reiškia, kad protingų, kūrybiškų, aktyvių ir socialių žmonių gausu abiejose grupėse, o augintinio pasirinkimas dažniau atspindi gyvenimo ritmą ir asmenines vertybes nei „vieną teisingą“ intelekto tipą.

    „Vienas iš galimų paaiškinimų yra tai, kad šunys patrauklūs platesniam žmonių ratui, o katės dažniau patinka tiems, kurie turi aukštesnius samprotavimo gebėjimus“, – teigė tyrimo autoriai.

  • Testas: šuo ar katė? Vienas pasirinkimas gali atskleisti, kaip bendraujate ir ko jums labiausiai reikia

    Asmenybės testai, kuriuos galima atlikti per kelias sekundes, socialiniuose tinkluose renka milijonus peržiūrų. Psichologai atkreipia dėmesį, kad tokios užduotys dažnai veikia kaip savirefleksijos impulsas: jos ne „diagnozuoja“, o padeda įvardyti įpročius, santykių stilių ir tai, kaip reaguojame į stresą.

    Vienas populiariausių formatų – paprastas pasirinkimas iš dviejų variantų. Šiame teste siūloma nuspręsti, kas jums artimiau: šuo ar katė. Rezultatai pateikiami kaip interpretacija, kuri gali padėti geriau suprasti, kas jus motyvuoja ir kokių ribų jums reikia kasdienybėje.

    Tokio tipo testai remiasi asociacijomis ir stereotipinėmis gyvūnų savybėmis, todėl į juos verta žiūrėti kritiškai. Vis dėlto jie gali būti naudingi kaip pokalbio pradžia ar būdas pastebėti pasikartojančius elgesio modelius, ypač jei pastaruoju metu jaučiate nuovargį, dirglumą ar santykių įtampą.

    Svarbu prisiminti, kad žmonių asmenybė nėra „dviejų tipų“ sistema. Dauguma mūsų turi ir šuns, ir katės bruožų, tik skirtingomis proporcijomis, priklausomai nuo patirties, aplinkos, darbo krūvio ar net miego kokybės.

    Šuns pasirinkimas dažnai siejamas su atvirumu, socialumu ir poreikiu būti tarp žmonių. Tokie žmonės paprastai lengviau užmezga ryšius, noriau įsitraukia į bendras veiklas ir jiems svarbus komandiškumas – tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.

    Interpretacijose taip pat pabrėžiamas lojalumas ir emocinis atvirumas. Kita medalio pusė – didesnis jautrumas atstūmimui ir tendencija per daug pasikliauti išoriniu grįžtamuoju ryšiu, todėl verta sąmoningai rūpintis savo ribomis ir poilsiu.

    Katės pasirinkimas dažniausiai siejamas su savarankiškumu, vidine motyvacija ir poreikiu turėti asmeninę erdvę. Tokie žmonės neretai geriau jaučiasi dirbdami vieni, labiau pasitiki intuicija ir linkę sprendimus priimti pagal savo vertybes, o ne pagal aplinkinių lūkesčius.

    Interpretacijos taip pat mini santūrumą ir atsargumą, ypač artimuose santykiuose: jausmai gali būti gilūs, bet atsiveriama selektyviai. Stiprybė – gebėjimas išbūti vienumoje ir neprarasti stabilumo, tačiau iššūkis gali būti polinkis per ilgai viską „nešiotis“ savyje.

    Jei šis testas jums pasirodė taiklus, verta pasižiūrėti, ar jo įžvalgos kartojasi ir kituose kontekstuose: kaip planuojate laiką, kaip reaguojate į konfliktą, ko tikitės iš partnerio ar komandos. O jei neatitiko, tai irgi informacija – ji primena, kad vienas klausimas retai gali aprėpti žmogaus sudėtingumą.