CP v2

Tag: Asseco Poland

  • „Asseco Poland“ pristatė DI vertėją tarnyboms: pokalbiai 25 kalbomis per kelias sekundes

    Naujas įrankis skubiosioms tarnyboms

    Varšuvos biržoje kotiruojama IT grupė „Asseco Poland“ paskelbė pradedanti naudoti dirbtiniu intelektu paremtą vertimo įrankį, skirtą Europos uniformuotoms ir gelbėjimo tarnyboms. Sprendimas orientuotas į situacijas, kai kiekviena minutė svarbi, o kalbos barjeras gali apsunkinti pagalbos suteikimą.

    Įmonės teigimu, įrankis padeda realiuoju laiku suprasti skambinančiojo informaciją, todėl dispečeriai ir operacijų centrai greičiau priima sprendimus. Tokie sprendimai pastaraisiais metais sparčiai plinta, nes Europoje didėja tarpvalstybinių incidentų, migracijos ir turizmo srautai.

    Kaip veikia vertimas realiuoju laiku

    „Asseco Poland“ pristatomas sprendimas „Advisor.ai“ pirmiausia automatiškai atpažįsta, kokia kalba kalba skambinantis asmuo. Pasak bendrovės atstovų, pirmas išverstas sakinys sistemoje gali pasirodyti per maždaug penkias sekundes, o toliau vertimas pateikiamas nuosekliai pokalbio metu.

    Kartu su vertimu operatorius mato ne tik tekstinę pokalbio eigą, bet ir papildomą kontekstą, kuris gali būti svarbus reagavimui, pavyzdžiui, incidento vietą bei esmines detales, reikalingas tarnybų darbui. Praktikoje tai turėtų sumažinti klaidų riziką, kai kritinė informacija prarandama dėl netikslaus supratimo.

    Kalbos ir infrastruktūra

    Bendrovė nurodo, kad „Advisor.ai“ realiuoju laiku verčia 25 Europos kalbas. Tarp jų įvardijamos ir lietuvių, lenkų, ukrainiečių, anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų bei kitos dažniausiai regione sutinkamos kalbos.

    Taip pat pabrėžiama, jog sprendimas veikia „Asseco Poland“ aparatinėje infrastruktūroje. Tokia architektūra viešajam sektoriui dažnai svarbi dėl duomenų kontrolės, kibernetinio saugumo reikalavimų ir jautrios informacijos tvarkymo, ypač kai kalbama apie skubios pagalbos skambučius.

    Finansinis kontekstas: rezultatai ir vertė

    „Asseco“ grupė skelbia, kad 2026 metais pirmąjį pusmetį gavo apie 2 170 000 000 eurų pardavimo pajamų. Iš jų daugiau kaip 1 650 000 000 eurų sudarė nuosavų IT produktų ir paslaugų pardavimai, o grynasis pelnas, tenkantis patronuojančios bendrovės akcininkams, siekė apie 100 000 000 eurų.

    Bendrovės rinkos vertė, remiantis nurodytais skaičiais, siekia apie 4 320 000 000 eurų, o vienos akcijos kaina – apie 51 eurą. „Asseco Poland“ kuria programinę įrangą ir sprendimus finansų, energetikos, telekomunikacijų, sveikatos apsaugos ir viešojo administravimo skaitmeninimui, todėl DI pritaikymas skubiosioms tarnyboms jai yra natūrali plėtra į kritinės infrastruktūros segmentą.

  • „Asseco Poland“ nuo 2027 metų turės naują vadovą ir valdybą: kas keičiasi IT gigante

    „Asseco Poland“ stebėtojų taryba paskyrė Rafałą Kozłowskį valdybos pirmininku ir būsimuoju įmonės prezidentu naujai penkerių metų kadencijai, apimančiai 2027–2031 metus. Bendrovė pranešė, kad naujoji valdybos sudėtis įsigalios nuo 2027 metų sausio 1 dienos.

    Be naujojo vadovo, patvirtinta ir platesnė valdybos komanda: į pareigas paskirti keli viceprezidentai, kurie stiprins valdymą skirtingose veiklos srityse. Tokie sprendimai rodo siekį iš anksto susidėlioti vadovų komandą prieš naują strateginį ciklą ir užtikrinti sklandų tęstinumą.

    Kas yra Rafałas Kozłowskis?

    Rafałas Kozłowskis „Asseco Poland“ valdyboje dirba nuo 2025 metų, kai tapo viceprezidentu. Jo atsakomybės srityje yra ERP sprendimai, tarptautinė plėtra ir ERP projektų biuras, todėl tikėtina, kad šios kryptys išliks prioritetinės ir naujoje kadencijoje.

    Vadovas yra baigęs Varšuvos universitetą, kur įgijo magistro laipsnį Organizacijos ir vadybos fakultete. Toks profilis įprastas didelėms IT grupėms, kuriose vadovui tenka suderinti technologinę plėtrą, didelių projektų valdymą ir ilgalaikius santykius su viešuoju sektoriumi.

    Skaičiai: augantys rezultatai 2026 metais

    „Asseco“ grupė 2026 metų pirmąjį pusmetį gavo 2 140 000 000 eurų pajamų, iš kurių 1 630 000 000 eurų sudarė nuosavų produktų ir IT paslaugų pardavimai. Tokia struktūra signalizuoja, kad reikšmingą dalį portfelio sudaro aukštesnės pridėtinės vertės sprendimai, o ne tik perpardavimas ar vienkartiniai įdiegimai.

    Veiklos pelnas per metus augo 38 proc. ir siekė apie 253 000 000 eurų, o grynasis pelnas, priskirtas patronuojančios įmonės akcininkams, po 52 proc. augimo sudarė apie 99 000 000 eurų. Rezultatų dinamika rodo, kad grupė sugeba didinti pelningumą greičiau nei pajamas, o tai investuotojams dažnai yra vienas svarbiausių signalų.

    Atskirame „Asseco Poland“ segmente pajamos didėjo 17 proc. ir pasiekė apie 299 000 000 eurų. Bendrovė nurodo, kad buvo tęsiami viešųjų paslaugų skaitmeninimo projektai, apimantys kritinės svarbos sistemų priežiūrą ir plėtrą, reikalingą kasdienėms gyventojų paslaugoms.

    Kodėl vadovybės pokyčiai svarbūs?

    Vadovybės paskyrimas iš anksto, keliems metams į priekį, leidžia didelėms IT grupėms išlaikyti stabilumą ilgalaikiuose kontraktuose ir sumažinti rizikas klientams bei partneriams. Tai ypač aktualu dirbant su viešuoju sektoriumi, kur projektai tęsiasi ne vienerius metus ir apima jautrią infrastruktūrą.

    2027 metais įsigaliosianti valdybos sudėtis sutampa su laikotarpiu, kai Europos rinkose didėja spaudimas spartinti valstybinių paslaugų skaitmeninimą ir stiprinti kibernetinį atsparumą. Tokiose temose ERP ekosistemos, dideli sistemų modernizavimo projektai ir tarptautinė plėtra tampa pagrindinėmis kryptimis, todėl būsimo vadovo patirtis šiose srityse gali būti vienas kertinių pasirinkimo argumentų.

  • Sukcesija šeimos versle Lenkijoje tebėra iššūkis: TDJ ir Asseco Poland parodė dvi veikiančias kryptis

    Daugelis Lenkijos šeimos verslų, įkurtų 1990-aisiais, artėja prie kritinio lūžio taško: jų steigėjai šiandien dažnai yra apie 70 metų amžiaus, o įpėdinystė nebeatrodo savaime suprantama. Verslo aplinkoje vis dažniau girdima, kad jaunesnė karta ne visada nori perimti įmonę, o kartais tam tiesiog nėra pasirengusi.

    Su šiuo iššūkiu siejama ne tik nuosavybės perdavimo rizika, bet ir įmonės tapatybės, strategijos bei investavimo krypties klausimai. Apie tai XVIII Europos ekonomikos kongrese Katovicuose kalbėjo investicinės bankininkystės bendrovės „Trigon“ vadovaujantis partneris Ryszardas Czerwińskis.

    Kada sukcesija veikia?

    Anot R. Czerwińskio, sėkmingiausios yra tos istorijos, kuriose įpėdinystė tampa pasirinkimu, o ne pareiga. Tokiu atveju lengviau suderinti steigėjo lūkesčius su naujos kartos ambicijomis ir realiais gebėjimais.

    „Kai sukcesija yra pasirinkimas, ji dažniau pavyksta. Kai tai tampa prievole tęsti, dažniausiai tokios sukcesijos žlunga“, – sakė Ryszardas Czerwińskis.

    Ekspertas pabrėžia, kad įpėdinystė nebūtinai turi vykti tik šeimoje. Vis dažniau svarstomos alternatyvos, kai verslą perima profesionali vadovų komanda arba jis perduodamas investuotojams, pavyzdžiui, privataus kapitalo fondams, jei tai leidžia įmonei augti ir išlaikyti konkurencingumą.

    Dvi skirtingos kryptys

    Kaip dvi realiai veikiančias sėkmingos sukcesijos kryptis R. Czerwińskis išskyrė šeimos modelį TDJ grupėje ir korporacinį modelį bendrovėje Asseco Poland. Abu atvejai, nors ir skirtingi, siekia to paties tikslo: išlaikyti įmonės tęstinumą ir kartu atverti kelią plėtrai.

    Asseco Poland pavyzdys siejamas su situacija, kai šeimoje nėra kam perimti vairą, todėl pasirenkamas įpėdinis įmonės viduje. Pasak eksperto, tai leidžia užtikrinti stabilų perėjimą ir išlaikyti organizacijos kultūrą, nes vadovavimą perima žmogus, kuris išmano bendrovę, jos žmones ir veiklos logiką.

    „Adamas Góralis, Asseco Poland įkūrėjas, neturėdamas šeimos įpėdinio, pasirinko sprendimą, kuris padeda išlaikyti bendrovės tapatybę kaip lenkiškos. Tai taip pat rodo, kaip galima panaudoti biržą platesniame, iki šiol ne visiems akivaizdžiame kontekste“, – sakė Ryszardas Czerwińskis.

    Tuo metu TDJ grupės istorijoje akcentuojama transformacija, kurią paskatino jaunesnės kartos požiūris. Anot R. Czerwińskio, Katovicuose veikiantis TDJ per sėkmingą įpėdinystę iš gavybos ir pramonės šaknų išaugo į platesnio profilio investicinį holdingą.

    „TDJ atvejis rodo, kad iš tradicinio gavybos verslo gali gimti investicinė įmonė su gerokai platesniu interesų spektru. Dėl antros kartos požiūrio holdingas tapo stipresnis ir didesnis“, – sakė Ryszardas Czerwińskis.

    Kodėl tema tik aštrėja?

    Sukcesijos problema Lenkijoje tampa vis aktualesnė, nes įmonių savininkų karta, kūrusi verslus po ekonominės transformacijos, natūraliai artėja prie pasitraukimo iš aktyvaus valdymo. Tuo pat metu verslai veikia aplinkoje, kurioje reikalingos naujos kompetencijos: skaitmenizacija, kapitalo pritraukimas, tarptautinė plėtra ir investicijos į energetikos pokyčius.

    Dėl to įpėdinystė vis dažniau suvokiama ne kaip vienkartinis juridinis turto perdavimas, o kaip kelių metų procesas. Jame svarbu iš anksto susitarti dėl vaidmenų, įvertinti valdymo gebėjimus, sukurti aiškų sprendimų priėmimo modelį ir numatyti scenarijus, jei šeimos nariai nuspręstų eiti kitu keliu.