Rudeniui įsibėgėjus sodas ar balkonas dažnai ima atrodyti pilkesni, ypač kai užsitęsia lietingos dienos. Tačiau net ir šiuo metų laiku galima susikurti ryškų vaizdą – tereikia pasirinkti augalus, kurie puošia žiedais, lapais ar uogomis iki pat šalnų.
Čekų portale „Blesk“ pristatomas rudeninių augalų dešimtukas, tinkantis tiek gėlynams, tiek lauko vazonams ar balkonų loveliams. Dalis jų vėlyvą sezoną džiugina žiedais, kiti – dekoratyviais vaisiais, o kai kurie tinka ir rudeninėms kompozicijoms.
Renkantis augalus verta atkreipti dėmesį ne tik į grožį, bet ir į jų poreikius: vieniems būtina rūgštesnė žemė, kiti geriausiai auga saulėkaitoje, o kai kuriems prireiks mulčio ar uždangos žiemai.
Toks pasirinkimas praktiškas ir tuo, kad dalis augalų išlieka dekoratyvūs net ir nukritus lapams, o kai kurių žiedynai tinka skynimui bei puokštėms. Tiesa, sąraše yra ir augalų, kuriuos auginant būtinas didesnis atsargumas.
Uogos ir lapai, kurie puošia ilgai
Libavka (Gaultheria) dėmesį patraukia spalvingomis uogomis, kurios dekoratyvios ne tik gėlyne, bet ir vazone balkone. Uogos yra valgomos, tačiau dažnai menko skonio, todėl dažniau auginamos dėl grožio; augalui labiausiai tinka rūgšti žemė.
Dlužichos (Heuchera) išsiskiria lapų spalvų įvairove – nuo bronzinių ir karamelinių atspalvių iki citrininių, sidabrinių ar labai tamsių tonų. Jos mėgsta pusiau pavėsį ir drėgną, bet laidžią dirvą, o žiemą patariama pridengti mulčiu.
Rudeniniuose deriniuose ryškiai atrodo ir vadinamieji „kinų žibintai“ – mochynės (Physalis) taurėlapių „žibintai“ nuo oranžinių iki raudonų atspalvių. Jie išlieka ant stiebų ir po lapų kritimo, lengvai džiovinami, tačiau augalas linkęs sparčiai plisti, tad vietą reikėtų rinktis apgalvotai.
Žydėjimas iki pat šalnų
Hvězdnicės, kitaip astrai (Aster novae-angliae), žydi nuo vėlyvos vasaros iki šalnų ir laikomi gana nereikliais. Tekste išskiriamos naujangliškosios veislės, kurios lietingomis dienomis būna atsparesnės miltligei, o žiedų spalvos gali būti nuo baltos iki rausvos ar violetinės.
Japoninės plukės (Anemone japonica) žydi nuo rugpjūčio iki lapkričio švelniais baltos, rožinės ar violetinės atspalviais. Jos tinka skynimui, mėgsta pusiau pavėsį ir drėgnesnę dirvą, o prieš žiemą rekomenduojama augalus pridengti mulčiu.
Rudenį ypač populiarios ir chrizantemos (Chrysanthemum) – jų veislių pasirinkimas itin platus: skiriasi ir žiedų dydžiai, ir formos, ir spalvos. Dėl to jas lengva priderinti tiek prie balkono kompozicijų, tiek prie rudeninių gėlynų.
Dar vienas ilgam žydintis pasirinkimas – argentinė verbenė (Verbena bonariensis), kuri, kaip nurodoma tekste, gali žydėti nuo liepos iki spalio. Ji mėgsta saulėtą vietą ir laidžią dirvą, o jei žiemos neištveria, gali atsinaujinti pasisėdama.
Kurie augalai tinka ir puokštėms, o kurie reikalauja atsargumo
Gražieji šilokai (Sedum spectabile) vertinami dėl nereiklumo ir ilgaamžiškumo: tinka ir gėlynams, ir vazonams, o sodinant kelių augalų grupę efektas būna dar ryškesnis. Jiems patinka saulė, o žiedynai ilgai išsilaiko ir pamerkti vazoje.
Rdesnas (Persicaria amplexicaulis) iki pat rudens krauna švelnių žiedų kekes ir gali augti tiek saulėje, tiek pusiau pavėsyje, jei tik dirva pakankamai drėgna. Pirmaisiais metais po pasodinimo rekomenduojama pirmą žiemą pridengti eglišakėmis.
O štai rudeninis vėlyvis (Colchicum autumnale) laikomas itin dekoratyviu – rugsėjį ir spalį jis iškelia šviesiai violetinius žiedus be lapų, kurie pasirodo tik pavasarį. Tačiau ši gėlė yra nuodinga: tekste pabrėžiama, kad pavojinga ne tik pati augalo dalis, bet ir vanduo, kuriame pamerkiami žiedai, todėl augalą reikėtų laikyti atokiau nuo vaikų ir gyvūnų.