Irako ir Jungtinių Amerikos Valstijų archeologų komanda, vykdydama bendrus tyrimus Ninivoje, aptiko išskirtinai gerai išlikusią akmeninę stelą, siejamą su vėlyvuoju Asirijos imperijos laikotarpiu. Radinys aptiktas prie vadinamųjų Saulės vartų, vienų iš monumentalių įėjimų į kadaise didžiausiu pasaulio miestu laikytą sostinę.
Saulės vartai buvo pagrindinis rytinis įvažiavimas į Ninivą, kuria ėjo kelias dabartinio Irbilio kryptimi. Istoriniai šaltiniai rodo, kad vartai ir miesto gynybinė sistema ypač plėsti valdant karaliui Sinacheribui, VIII–VII amžių sandūroje prieš mūsų erą, kai Niniva tapo imperijos administraciniu ir simboliniu centru.
Kas pavaizduota ant stelos
Pasak tyrėjų, stela pagaminta iš akmens, siejamo su Mosulo apylinkėmis, o vienoje pusėje matomas bareljefas su asirų valdovu. Kitoje pusėje išlikę dantiraščio įrašai, kuriuos specialistai dar tik ruošiasi pilnai iššifruoti ir interpretuoti.
Preliminariai manoma, kad monumentas gali būti susijęs su Sargonidų dinastija ir galimai vaizduoja karalių Ašurbanipalą, vieną paskutinių didžiųjų Asirijos valdovų. Jo valdymo laikotarpiu VII amžiuje prieš mūsų erą imperija pasiekė didžiausią teritorinį mastą ir karinį pajėgumą, o karaliaus įvaizdis propagandoje buvo itin svarbus.
Ką gali atskleisti įrašai
Iki šiol skelbiama, kad įrašų turinys pirmiausia susijęs su valdovo statybų ir miesto plėtros darbais. Tokie tekstai dažnai fiksuodavo, ką ir kieno nurodymu buvo atstatyta ar pastatyta, taip pat aprašydavo valdovo titulus, religines dedikacijas ir politines žinutes.
Mokslininkai tikisi, kad detalus epigrafinis tyrimas padės geriau suprasti, kaip buvo organizuojami Ninivos infrastruktūros projektai, kokia buvo vėlyvosios Asirijos administracija ir kaip formuotas valdovo autoritetas. Ne mažiau svarbu tai, kad nauji duomenys gali papildyti žinias apie laikotarpį prieš Ninivos žlugimą, kai 612 metais prieš mūsų erą miestą užėmė ir sunaikino medų bei babiloniečių koalicija.
Paveldas po karo ir niokojimų
Radinys išsiskiria ir tuo, kad Ninivos archeologinė zona ilgą laiką buvo pažeidžiama dėl karinių konfliktų ir tyčinio kultūros paveldo naikinimo. Pastaraisiais metais regione vykdomi ne tik kasinėjimai, bet ir išlikusių struktūrų dokumentavimo bei apsaugos darbai, siekiant suvaldyti eroziją ir ankstesnių niokojimų padarinius.
Artimiausiu metu stela turėtų būti tiriama konservatorių ir dantiraščio specialistų, kad būtų stabilizuota jos būklė ir parengtas tikslus įrašo perskaitymas. Jei hipotezės pasitvirtins, tai gali tapti vienu reikšmingiausių pastarųjų metų radinių, praplečiančių žinias apie vėlyvąją Asirijos imperiją ir jos sostinės istoriją.
„Tokie radiniai yra reti, nes jie vienu metu suteikia ir ikonografinę, ir tekstinę informaciją, o tai leidžia tiksliau atkurti valdžios komunikaciją bei miesto raidą“, – sakė tyrimuose dalyvaujantys archeologai.