Tag: Asyžius

  • Šv. Pranciškaus mirties 800-metis: Asyžiuje – tūkstančiai piligrimų ir prezidento kalba

    Šv. Pranciškaus mirties 800-metis: Asyžiuje – tūkstančiai piligrimų ir prezidento kalba

    Spalio 4 dieną Italija mini Šventojo Pranciškaus Asyžiečio mirties 800-ąsias metines. Asyžiuje visą dieną vyksta religinės apeigos, kultūriniai renginiai ir valstybinio lygmens ceremonijos, sutraukusios piligrimus bei turistus iš įvairių šalių.

    Šiemet minėjimas išsiskiria ir politiniu dėmesiu: į Asyžių atvyksta Italijos prezidentas Sergio Mattarella, planuojamas jo kreipimasis į šalį. Organizatoriai skelbia, kad vien į pagrindines iškilmes mieste susirinko daugiau kaip 3 000 žmonių.

    Renginiai siejami su Pranciškoniškuoju jubiliejiniais metais, kuriuos paskelbė popiežius Leonas XIV. Jubiliejus, pasak rengėjų, skirtas ne tik religinei tradicijai, bet ir Pranciškaus idėjų aktualumui šiandien: taikos, dialogo ir socialinio jautrumo temoms.

    Diena Asyžiuje: nuo mišių iki prezidento

    Minėjimo programa prasidėjo dar naktį iškilmingu varpų skambėjimu. Ankstyvą rytą vyko vienuolių bendruomenei skirtos mišios ir maldos prie Šventojo Pranciškaus kapo – tai viena svarbiausių piligrimystės vietų regione.

    Pagrindinėmis dienos apeigomis laikomos iškilmingos mišios Asyžiaus bazilikoje, kuriose dalyvauja ir oficialios delegacijos. Po liturgijos numatyti institucijų atstovų pasisakymai, o vidurdienį aikštėje tiesiogiai transliuojama popiežiaus Viešpaties Angelo malda.

    Renginių organizatoriai pabrėžia, kad šių metų minėjimas sutelkė daugelį Italijos regionų ir savivaldybių. Taip siekiama pabrėžti, kad Šventasis Pranciškus laikomas ne vien Umbrijos, bet ir visos šalies dvasiniu simboliu.

    Parodos ir iniciatyvos jubiliejui

    Šalia religinių ceremonijų rengiamos ir kultūrinės iniciatyvos, skirtos Pranciškaus ikonografijai bei ankstyvajai pranciškonų tradicijai. Viena pagrindinių – paroda Šventasis Pranciškus Porciunkulėje, lankytojams atvira iki spalio 25 dienos.

    Paroda įrengta Porciunkulės muziejuje prie Santa Maria degli Angeli bazilikos, atnaujinus dalį istorinių erdvių ir pritaikius jas lankytojų srautams. Kuratoriai akcentuoja, kad ekspozicija leidžia nuosekliai pamatyti, kaip XIII amžiuje formavosi Pranciškaus atvaizdas ir jo kultas.

    Renginių ciklas, planuojama, tęsis visus jubiliejinius metus ir baigsis 2027 metais. Asyžius tikisi, kad sukaktis pritrauks ne tik tikinčiuosius, bet ir kultūros turistus, o Pranciškaus vardas dar kartą taps diskusijų apie taiką ir bendruomeniškumą atskaitos tašku.

  • Asyžius mini šv. Pranciškaus mirties 800-metį: kodėl jo taikos žinia Europai vėl aktuali

    Asyžius mini šv. Pranciškaus mirties 800-metį: kodėl jo taikos žinia Europai vėl aktuali

    Italijos Asyžiuje šį rudenį prasideda pagrindiniai renginiai, skirti šv. Pranciškaus Asyžiečio mirties 800-mečiui. Miestas, tapęs piligrimų ir kultūros turistų traukos centru, jubiliejų pasitinka kaip progą iš naujo kalbėti apie taiką, dialogą ir socialinį solidarumą.

    Šv. Pranciškaus diena, minima spalio 4 dieną, Italijoje siejama su visuotinėmis vertybėmis: brolybe, pagalba silpnesniems ir pagarba kūrinijai. Šių metų minėjimuose Asyžiuje laukiama ne tik dvasininkų, bet ir valstybės vadovų bei diplomatinio korpuso atstovų.

    Kodėl jo vardas skamba šiandien?

    Istorikai pabrėžia, kad šv. Pranciškaus įvaizdis per amžius kito: nuo asketiško vienuolio iki plataus masto simbolio, siejamo su taikos idėja. Ypač ryškiai „taikos Pranciškaus“ interpretacija sustiprėjo moderniaisiais laikais, kai Europai teko iš naujo apmąstyti karų kainą ir susitaikymo prasmę.

    Šiandien, kai viešojoje erdvėje daugėja susipriešinimo, o tarptautiniai konfliktai vėl daro įtaką Europos saugumui, šv. Pranciškaus pavyzdys dažnai minimas kaip alternatyva jėgos logikai. Jo laikysena siejama ne su naiviu idealizmu, o su praktiniu gebėjimu matyti žmogų kitoje barikadų pusėje.

    Susitikimas Egipte, virtęs simboliu

    Viena labiausiai aptariamų istorijų yra šv. Pranciškaus kelionė į Egiptą Penktojo kryžiaus žygio metu ir susitikimas su sultonu al-Maliku al-Kamiliu. Šaltiniai rodo, kad tai vyko Damjetoje, strategiškai svarbiame uoste, kur susikirto ne vien religiniai, bet ir ekonominiai bei kariniai interesai.

    Pasakojimuose akcentuojama, kad Pranciškus įžengė į priešininko stovyklą ne su ginklu, o su žodžiu, tikėdamas, kad dialogas gali pakeisti priešiškumą. Nors jokio atsivertimo neįvyko, tradicija pabrėžia pagarbų priėmimą ir tai, kad pats susitikimo faktas tapo pavyzdžiu, kaip įmanoma kalbėtis net karo aplinkybėmis.

    Vėlesniais amžiais ši istorija įsitvirtino kaip tarpreliginio dialogo simbolis: ne apie principų atsisakymą, o apie bandymą suprasti kitą pusę ir mažinti smurto spiralę. Šiandien ji dažnai prisimenama ir Bažnyčios, ir akademinėje aplinkoje, svarstant, kaip kurti bendrabūvį daugiakultūrėse visuomenėse.

    Aktualu ne tik tikintiesiems

    Jubiliejiniai minėjimai Asyžiuje išryškina ir kitą šv. Pranciškaus palikimo pusę: socialinį jautrumą bei atjautą. Jo biografijoje svarbią vietą užima susitikimai su visuomenės paribyje atsidūrusiais žmonėmis, o tokia laikysena šiandien skamba kaip priminimas apie bendruomeniškumo stoką ir augantį individualizmą.

    Dėl to šv. Pranciškus dažnai pristatomas kaip figūra, kuri gali būti suprantama ir už religinės tradicijos ribų. Jo vardu grindžiama mintis, kad taika prasideda ne nuo deklaracijų, o nuo kasdienės praktikos: gebėjimo atleisti, atsisakyti keršto ir pripažinti kito žmogaus orumą.

    Asyžiuje vykstantys renginiai šiemet tampa ne vien istoriniu minėjimu, bet ir bandymu aktualizuoti klausimą, ką reiškia taika XXI amžiuje. Jubiliejus primena, kad net po 800 metų simboliai išlieka gyvi tada, kai jie padeda atsakyti į šiandienos nerimą keliančius klausimus.