CP v2

Tag: Atėnai

  • Sprogimas Atėnuose sugriovė namą: aiškėja, kas buvo viduje ir kodėl gelbėtojai dar neišvyko

    Sprogimas Atėnuose sugriovė namą: aiškėja, kas buvo viduje ir kodėl gelbėtojai dar neišvyko

    Tragedija Plakos rajone

    Atėnuose, istoriniame Plakos rajone, penktadienio rytą po sprogimo sugriuvo pastatas, kuriame buvo apsistoję ir gyvenę žmonės. Graikijos tarnybos patvirtino, kad žuvo šeši asmenys, o įvykio vietoje darbai tęsėsi kelias valandas.

    Sprogimas įvyko netrukus po 7.30 valandos ryto, o smūgio banga apgadino ir gretimus statinius bei automobilius. Pareigūnai pabrėžia, kad žuvusiųjų tapatybės nustatymas dar buvo tęsiamas, todėl galutinė informacija galėjo būti tikslinama.

    Kas buvo pastate ir kaip vyko paieška

    Skelbiama, kad pirmame aukšte buvo apsistoję keturi turistai iš JAV. Antrame aukšte gyveno pora: 78 metų vyras iš Jungtinės Karalystės ir 77 metų Graikijos pilietė.

    Po griūties gelbėjimo operacijoje dalyvavo apie 30 ugniagesių, pasitelkta šešios specialiosios transporto priemonės ir trys specialiai apmokyti šunys. Paieškose naudoti geofonai, padedantys fiksuoti galimus garsus po nuolaužomis, taip pat specialios kameros, leidžiančios tikslinti, kur galėtų būti įstrigę žmonės.

    Per tą pačią dieną iš gretimo pastato buvo išlaisvintos dvi moterys ir išgabentos į ligoninę. Dar vienas žmogus patyrė nesunkių sužalojimų nuo skriejusių nuolaužų.

    Tiriama sprogimo priežastis

    Priežastis, dėl kurios įvyko sprogimas, tiriama. Įvykio vietoje liko ugniagesiai, policija ir medikai, taip pat dirbo padegimų ir gaisrų tyrimų padalinio pareigūnai, renkantys duomenis bei vertinantys galimus scenarijus.

    Tokio pobūdžio incidentuose tyrėjai įprastai vertina kelias versijas, įskaitant dujų nuotėkio tikimybę, galimus elektros instaliacijos gedimus ar kitus technologinius pažeidimus. Tarnybos kol kas viešai neįvardijo, kuri versija laikoma pagrindine.

    Vietos pareigūnai taip pat vertino, ar aplinkiniai pastatai saugūs, nes sprogimai tankiai užstatytuose senamiesčio kvartaluose gali sukelti antrinių pažeidimų. Gyventojų ir turistų saugumas tokiais atvejais užtikrinamas ribojant patekimą į pavojingas zonas ir atliekant konstrukcijų apžiūras.

  • Oksfordo matematikas sudrebino Partenono paslaptį: optinės iliuzijos galėjo būti mitas

    Oksfordo matematikas sudrebino Partenono paslaptį: optinės iliuzijos galėjo būti mitas

    Kas paneigta naujame tyrime

    Ilgus dešimtmečius Partenonas Atėnuose buvo pristatomas kaip šedevras, kuriame architektai sąmoningai taikė optines korekcijas, kad pastatas plika akimi atrodytų idealiai taisyklingas. Tačiau Oksfordo universiteto matematikas Alainas Goriely teigia neradęs įrodymų, kad šios tariamos iliuzijos iš tiesų veikė taip, kaip aiškinama populiariuose pasakojimuose.

    Mokslininkas analizavo istorinius šaltinius, patikslintus šventyklos matavimus ir pasitelkė matematinius modelius, kad įvertintų, ką realiai turėtų matyti stebėtojas skirtingomis sąlygomis. Jo išvada paprasta: dalis plačiausiai kartojamų aiškinimų apie Partenono „optinius triukus“ gali būti pernelyg supaprastinti arba net klaidingi.

    Viena garsiausių detalių

    Vienas dažniausiai minimų pavyzdžių yra subtiliai išlenktas Partenono stylobatas, tai yra viršutinė šventyklos pakylos dalis, ant kurios stovi kolonos. Skelbiama, kad centrinė pakylos dalis yra kiek pakilusi, o tai esą turėjo „pataisyti“ regėjimą, nes visiškai tiesi linija žmogui būtų atrodžiusi įdubusi.

    A. Goriely skaičiavimai rodo, kad tokio ryškaus iliuzijos efekto, kaip dažnai teigiama, tikėtis nėra pagrindo. Jei iliuzija nėra patikimai atkuriama modeliuose, vien tik tradicinis pasakojimas nebeatrodo pakankamas paaiškinimas, kodėl pakyla iš tiesų turi kreivumą.

    Kolonų forma ir entazė

    Kita iš klasikinės architektūros vadovėlių žinoma tema yra kolonų entazė, tai nedidelis išplatėjimas kolonų viduryje. Dažnai aiškinama, kad be šios korekcijos kolona iš toliau atrodytų per plona ar net įgaubta, todėl graikai specialiai koregavo formą.

    Tyrime pabrėžiama, kad Partenono kolonų išplatėjimas yra labai menkas ir iš įprasto stebėjimo atstumo dažnai sunkiai pastebimas. A. Goriely teigia neradęs pakankamai tvirtų argumentų, kad be šios detalės kolonos tikrai būtų atrodžiusios vizualiai „neteisingos“.

    „Jeigu tariamos iliuzijos nepavyksta pagrįsti nei skaičiavimais, nei patikimais istorinių šaltinių įrodymais, turime atsargiau vertinti teiginį, kad visos šios formos buvo sukurtos tik tam, kad apgautų akį“, – sakė A. Goriely.

    Iš kur atsirado populiarus pasakojimas

    Tyrimas primena, kad dalis įsitikinimų apie „optines korekcijas“ siejama su vėlesniais tekstais ir interpretacijomis, kurios atsirado praėjus šimtmečiams po Partenono pastatymo. Vėliau, kai XIX amžiuje buvo atlikti itin detalūs šventyklos matavimai, šie aiškinimai tapo patrauklūs ir patogūs, todėl lengvai pateko į vadovėlius ir turistinius gidus.

    Mokslininkas nesiūlo išvados, kad Partenono kreivumai yra atsitiktiniai. Greičiau jis kviečia ieškoti kitų paaiškinimų, pavyzdžiui, praktinių sprendimų, susijusių su vandens nutekėjimu, statybos technologijomis, medžiagų elgsena ar sąmoningai pasirinktų estetinių proporcijų, kurios didelę geometrinę masę padaro vizualiai „gyvesnę“.

    Šis darbas atspindi platesnę mokslo tendenciją peržiūrėti seniai kartojamus teiginius, kai atsiranda tikslesni matavimai, geresni modeliai ir galimybė patikrinti populiarias istorijas ne intuicija, o skaičiavimais. Partenono atvejis rodo, kad net plačiai žinomi kultūriniai pasakojimai kartais remiasi ne įrodymais, o tradicija.

  • Graikijos žvaigždės Mazonakio mirtis klinikoje: kas vyko prieš širdies sustojimą?

    Graikijos žvaigždės Mazonakio mirtis klinikoje: kas vyko prieš širdies sustojimą?

    Tyrimas dėl staigios mirties

    Graikijoje ir Kipre toliau kaista diskusijos dėl 54 metų dainininko Giorgo Mazonakio mirties, įvykusios po vizito privačioje gydymo įstaigoje Atėnų centre. Bylą aktyviai seka ir Balkanų šalių žiniasklaida, nes atlikėjas buvo gerai žinomas už Graikijos ribų.

    Teisėsauga aiškinasi, kas vyko prieš dainininką ištikusį širdies sustojimą ir ar jo būklės pablogėjimas gali būti susijęs su planuota medicinine procedūra. Esminiai atsakymai laukiami iš teismo medicinos ekspertų išvadų ir papildomų apklausų.

    „Tikslų mirties mechanizmą ir tai, ar yra atsakomybė, turi nustatyti teismo medicinos tyrimas ir platesnis tyrimas“, – sakė Graikijos sveikatos apsaugos ministras Adonis Georgiadis.

    Kokie klausimai keliami gydymo įstaigai

    Tyrime dėmesys sutelktas į tai, kas konkrečiai buvo suplanuota ir ar procedūra apskritai buvo pradėta. Taip pat vertinama, kas buvo atsakingas už atlikimą, kokie sveikatos įvertinimai atlikti iš anksto ir ar pacientui buvo surinkta pakankama anamnezė.

    Kartu tikrinama, ar patalpos turėjo reikalingus leidimus, ar buvo tinkama įranga ir kvalifikuoti specialistai. Šie aspektai tampa ypač svarbūs, kai kalbama apie sudėtingesnes intervencijas, reikalaujančias nuolatinės paciento būklės stebėsenos.

    Graikijos sveikatos apsaugos ministras viešai teigė, kad įstaiga esą buvo registruota kaip vidaus ligų kabinetas, o ne klinika. Jo teigimu, tokio tipo įstaigoje plazmaferezės atlikimas nėra leidžiamas, todėl inicijuotas skubus patikrinimas.

    Kas žinoma apie paskutines valandas

    Graikijos žiniasklaidoje skelbiama, kad gydytoja, siejama su planuota procedūra, per apklausą tvirtino, jog plazmaferezė dar nebuvo pradėta, o atlikėjo būklė pablogėjo pasirengimo metu. Taip pat nurodoma, kad jis į tą pačią vietą buvo užsukęs ir ankstesnę dieną.

    Publikuojamuose pranešimuose minimi požymiai, kuriuos pareigūnai turės patikrinti, įskaitant galimus kalbos sutrikimus ir bendrą būklės sunkumą. Ši informacija bus vertinama kartu su tuo, kokie tyrimai buvo atlikti ir ar buvo pagrindas tęsti planuotą intervenciją.

    Skelbiama, kad du medikai, davę parodymus, buvo paleisti, o ikiteisminis tyrimas tęsiamas. Tyrėjams dar teks suderinti skirtingas versijas, nes viešojoje erdvėje kol kas nėra vienareikšmio atsakymo, kas tiksliai buvo daroma ir kokiomis sąlygomis.

    Kas yra plazmaferezė ir kuo ji rizikinga

    Plazmaferezė, dar vadinama terapine plazmos apykaita, yra procedūra, kai kraujas praleidžiamas per aparatą, atskiriant plazmą, o kraujo ląstelės grąžinamos į organizmą. Pašalinta plazma pakeičiama specialiu tirpalu, o pati procedūra taikoma tik esant aiškioms medicininėms indikacijoms.

    Medicinos praktikoje pabrėžiama, kad prieš plazmaferezę būtina įvertinti paciento būklę, o procedūros metu stebėti kraujospūdį, širdies ritmą ir deguonies saturaciją. Nors įprastai ji laikoma saugia laikantis protokolų, galimi šalutiniai poveikiai, tokie kaip kraujospūdžio kritimas, elektrolitų disbalansas, kraujavimas, alerginės reakcijos ar širdies ritmo sutrikimai.

    Atlikėjas, formavęs kelias kartas

    Giorgas Mazonakis gimė 1972 metais Nikėjoje, Pirėjo apylinkėse, ir daugiau nei tris dešimtmečius buvo vienas ryškiausių šiuolaikinės graikų laiko muzikos veidų. Karjerą jis pradėjo jaunas, o 1990-ųjų pradžioje išleido pirmuosius įrašus ir greitai tapo naktinio gyvenimo scenos žvaigžde.

    Didelę gerbėjų bazę jis turėjo Kipre ir graikų diasporoje, koncertavo Vokietijoje, Australijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pastaraisiais metais jis buvo matomas ir televizijoje, įskaitant darbą muzikiniame projekte „The Voice of Greece“.

    Jo populiarumas peržengė graikakalbę auditoriją, ypač Balkanuose, todėl žinia apie mirtį greitai pasklido regione. Dabar visuomenės dėmesys krypsta į tai, ar buvo laikomasi visų medicininių ir teisinių reikalavimų ir ką parodys galutinės ekspertų išvados.

  • Graikijos karščiai neatbaido turistų: Atėnuose daugėja skėčių nuo UV, kepurių ir kremo

    Graikijos karščiai neatbaido turistų: Atėnuose daugėja skėčių nuo UV, kepurių ir kremo

    Po kelių nemalonių incidentų ankstesniais metais Graikijoje atostogaujantys turistai vis dažniau atvyksta geriau pasiruošę kaitrai ir ultravioletinių spindulių poveikiui. Atėnų centre matyti daugiau kepurių, akinių nuo saulės, o kai kurie keliautojai naudoja ir skėčius, skirtus apsaugai nuo UV.

    Tendenciją pastebi ir vietoje dirbantys savanoriai, kurie kasmet turistams primena apie perkaitimo ir saulės smūgio riziką. Atėnuose vykdomų prevencinių akcijų metu dalijami vanduo ir apsaugos nuo saulės priemonės, tačiau, pasak savanorių, kepurių prireikia vis rečiau.

    „Keliauju su kepure, o šis skėtis taip pat turi apsaugą nuo ultravioletinių spindulių, tad esu visiškai apsaugotas“, – sakė turistas iš Peru, lankydamasis Akropolyje.

    Raudonojo Kryžiaus savanorė Eirini Bourovili teigia, kad žmonės dažniau nei anksčiau renkasi kelias apsaugos priemones vienu metu. Jos vertinimu, didesnį atsargumą lemia išaugęs visuomenės informuotumas apie UV spinduliuotę, odos senėjimą ir odos vėžio riziką.

    Pastaraisiais metais Europa susiduria su vis dažnesnėmis karščio bangomis ir miškų gaisrais, o Viduržemio jūros regionas išlieka viena jautriausių zonų. Tokios sąlygos skatina institucijas ir sveikatos specialistus pabrėžti paprastus, bet veiksmingus veiksmus: riboti buvimą saulėje vidurdienį, gerti daugiau vandens, dėvėti galvos apdangalą ir naudoti apsauginį kremą.

    Nepaisant karščių, kelionių srautai į Graikiją nemažėja. Praėjusią vasarą šalis fiksavo trečią karščiausią vasarą savo istorijoje, tačiau turistų skaičius pasiekė 38 milijonus ir tapo nauju rekordu.

    Kas keičiasi turistų elgesyje

    Atėnų gatvėse ryškėja dar vienas pokytis: skėtis tampa ne tik lietaus, bet ir saulės aksesuaru. Keliautojai vis dažniau renkasi skėčius su UV filtru, ypač lankydami atviras archeologines vietoves, kur pavėsio mažai.

    Specialistai primena, kad kaitra pavojingiausia ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir vaikams, taip pat sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Karštomis dienomis didžiausia rizika kyla intensyviai vaikštant ir ilgai būnant saulėje, todėl planuojant maršrutus rekomenduojama numatyti pertraukas vėsesnėse vietose.

  • Atėnų Panatėnajos stadionas valomas pirmąkart per šimtmetį: kaip saugomas Akropolio marmuras

    Atėnų Panatėnajos stadionas valomas pirmąkart per šimtmetį: kaip saugomas Akropolio marmuras

    Istorinis olimpinis simbolis

    Atėnų Panatėnajos stadionas, dar vadinamas Kallimarmaro, pradėtas valyti pirmą kartą per daugiau nei šimtą metų. Šis iš balto marmuro pastatytas stadionas laikomas vienu svarbiausių moderniojo olimpinio judėjimo simbolių.

    Stadionas buvo atstatytas 1896 metais pirmajai šiuolaikinei olimpiadai, o iki šiol jame rengiamos iškilmingos ceremonijos. Būtent čia tradiciškai vyksta olimpinę ugnį lydintys renginiai ir perdavimo momentai prieš būsimas žaidynes.

    Kodėl valymas toks sudėtingas

    Darbai reikalauja ypatingo atsargumo, nes konstrukcijos pagamintos iš marmuro, kuris siejamas su tuo pačiu istoriniu akmeniu, naudotu ir Akropolio statiniuose. Dėl to bet koks per agresyvus valymas galėtų pažeisti paviršių ir palikti negrįžtamų žymių.

    Komandos juda per 47 sėdimų vietų eiles ir naudoja purškimo įrangą, kuri tiekia švarų vandenį kontroliuojamu, žemo slėgio režimu. Tuo pat metu specialūs įrenginiai surenka susidarantį vandenį, kad marmuras kuo mažiau įmirktų ir nepatirtų papildomos apkrovos.

    „Kallimarmaro yra unikalus paminklas pasauliniam olimpiniam judėjimui, nes būtent čia 1896 metais buvo atgaivintos modernios olimpinės žaidynės“, – sakė Graikijos olimpinio komiteto prezidentas Isidoros Kouvelos.

    Ką atskleidžia darbai ir kas labiausiai teršia

    Valymo metu ryškėja laiko, oro sąlygų ir milijonų lankytojų palikti pėdsakai. Specialistai akcentuoja, kad siekis nėra paversti marmurą akinamai baltu, o pašalinti teršalus ir paviršiuje susikaupusius organinės kilmės sluoksnius.

    Dideliu iššūkiu laikoma augmenija, kuri įsikuria plyšiuose ir ilgainiui gali ardyti medžiagą arba palikti dėmes. Taip pat naudojami garai, kad būtų pašalintos pajuodusios kramtomosios gumos liekanos.

    Stadiono atstovai nurodo, kad marmurą labiausiai teršia kramtomoji guma, aukštakulniai, taip pat išsilieję gaivieji gėrimai. Darbams įsibėgėjant, marmuro spindesys pamažu sugrįžta, o stadiono pavadinimas Kallimarmaro, reiškiantis „gražus marmuras“, vėl tampa tiesiogine jo būkle apibūdinančia fraze.

  • Kraupi byla Atėnuose: į lagaminą įdėjęs britės kūną įtariamasis teisme viską aiškino kitaip

    Kraupi byla Atėnuose: į lagaminą įdėjęs britės kūną įtariamasis teisme viską aiškino kitaip

    Atėnuose trečiadienį į teismą atvestas 26 metų vyras, įtariamas nužudęs britę, kurios kūnas rastas lagamine apleistame pastate Kypseli rajone. Graikijos policija skelbia, kad įtariamasis sulaikytas sekmadienį, o byla apima ne tik nužudymo, bet ir apiplėšimo bei su ginklais susijusius kaltinimus.

    Policijos duomenimis, lagamine rasto kūno savininkė buvo 38 metų Jungtinės Karalystės pilietė. Tyrėjai nurodo, kad palaikai aptikti liepos 18 dieną, o įtariamasis, anot pareigūnų, prisipažino padėjęs kūną į lagaminą ir jį nugabenęs į apleistas patalpas.

    Žiniasklaidoje moteris įvardijama kaip Elisabeth-Jane Ross iš Škotijos. Policija teigia, kad ji į Graikiją atvyko birželio 26 dieną, kurį laiką gyveno pažįstamo namuose Pirėjo apylinkėse, o liepos 10 dieną išvyko į nežinomą vietą platesniame Atėnų regione.

    Byloje svarbi detalė yra finansiniai pėdsakai. Policija tvirtina, kad vėlesnėmis dienomis įtariamasis naudojosi moters banko kortelėmis ir išsigrynino pinigų, todėl jam pareikšti kaltinimai apima ir apiplėšimą.

    Teisme vyras esą neneigė, kad kūną įdėjo į lagaminą, tačiau tikino moterį radęs jau mirusią. Tokia versija, anot pareigūnų, prieštarauja daliai surinktų duomenų, todėl tyrimas orientuotas į galimą tyčinę žmogžudystę ir įvykių seką iki kūno paslėpimo.

    Tapatybės nustatymas tapo atskiru iššūkiu, nes kūnas buvo pažengusio irimo būklės. Policija skelbia, kad, nepaisant sudėtingų aplinkos sąlygų, ekspertams pavyko išgauti tinkamus pirštų atspaudus, o identifikavimo procese talkino tarptautiniai partneriai.

    Graikijos pareigūnai nurodo, kad prie tyrimo prisidėjo Jungtinės Karalystės Nacionalinė nusikaltimų agentūra ir Škotijos policija, taip pat bendradarbiauta su tarptautiniais kanalais, siekiant patikrinti duomenis ir paspartinti identifikavimą. Teisinė proceso eiga priklausys nuo ekspertizių išvadų ir surinktų įrodymų, įskaitant finansinius bei skaitmeninius pėdsakus.

  • Europa liepsnose: Graikija kovoja su vėjų kurstomais gaisrais, Ispanijoje – nauji židiniai

    Europa liepsnose: Graikija kovoja su vėjų kurstomais gaisrais, Ispanijoje – nauji židiniai

    Europos pietuose tęsiasi intensyvi kova su miškų gaisrais: Prancūzija skelbia suvaldžiusi pagrindinius židinius, o Graikijoje ir dalyje Ispanijos situacija išlieka įtempta. Gelbėtojai pabrėžia, kad didžiausią grėsmę šiuo metu kelia stiprus vėjas ir išsausėjusi augmenija.

    Graikijoje keli gaisrai siautėja didesnės Atėnų aglomeracijos teritorijoje ir salose, o ugniagesių darbą apsunkina gūsiai, kai kur siekiantys apie 100 kilometrų per valandą. Dėl turbulencijos ir riboto matomumo dalis aviacijos pajėgų ne visada gali saugiai semti vandens ar vykdyti numetimus.

    Graikijoje – evakuacijos ir dideli nuostoliai

    Didžiausias dėmesys sutelktas į regionus netoli Atėnų, kur ugnis persimetė per kalnuotas vietoves ir priartėjo prie gyvenviečių. Kai kur, vietos valdžios teigimu, apgadinta ar sunaikinta nemažai namų, o gyventojai buvo evakuojami prevenciškai, siekiant išvengti aukų.

    Specialistai vertina, kad dalis gaisrų jau paveikė daugiau nei 10 000 hektarų, o bendras šios bangos nuostolis Graikijoje perkopė 12 000 hektarų miškų ir žemės ūkio plotų. Skelbiama ir apie žuvusius ugniagesius, o tai dar kartą išryškina, kokia pavojinga tapo vasaros gaisrų sezono realybė regione.

    „Ugniagesių pajėgos stumiamos iki galimybių ribos, o vėjas kartais paverčia aviacijos darbą praktiškai neįmanomu“, – sakė Graikijos civilinės saugos ministras Evangelos Tournas.

    Prancūzijoje plitimas sustabdytas

    Prancūzija praneša suvaldžiusi didžiausius gaisrus netoli Bordo ir pietryčiuose, nors dalis teritorijų tebėra atidžiai stebimos dėl galimų atsinaujinimų. Nuo liepos pradžios, pagal oficialiai skelbtus duomenis, šalyje išdegė apie 63 000 hektarų miškų ir žemės ūkio plotų.

    Didžiausias gaisras Žirondos regione nuniokojo apie 42 000 hektarų ir sunaikino šimtus namų. Evakuotų žmonių skaičius buvo išaugęs iki 220 000, tačiau didžioji dalis jau grįžo į namus, o pareigūnai akcentuoja, kad rizika išlieka, jei grįš vėjas ir karštis.

    Ispanijoje – gerėja, bet gaisrai atsinaujina

    Ispanijoje bendra padėtis vertinama kaip gerėjanti, tačiau kai kur židiniai vėl įsižiebia, ypač Zamoros ir Kasteljono regionuose, taip pat kai kuriose Kastilijos ir Leono vietovėse. Vienose teritorijose gyventojai jau sugrįžo, kitur evakuacijos taikomos prevenciškai, jei ugnis priartėja prie kaimų ar kelių.

    Pagal Ispanijos ekologinės pertvarkos ir demografinio iššūkio ministerijos pateiktus preliminarius skaičius, nuo metų pradžios iki rugpjūčio 2 dienos šalyje išdegė 186 544 hektarai miškų. ES mastu nuo metų pradžios gaisrai jau buvo nuniokoję apie 485 000 hektarų, o tai rodo, kad sezonas išlieka vienas aktyviausių per pastaruosius metus.

    Ekspertai pabrėžia, kad Viduržemio jūros regiono gaisrų riziką didina karščio bangos, užsitęsusios sausros ir itin žema augmenijos drėgmė. Ši kombinacija leidžia ugniai plisti greitai, o staigūs vėjo sustiprėjimai per kelias minutes gali pakeisti gaisro kryptį ir pavojų gyvenvietėms.

  • Europos miškų gaisrai stiprėja: Provanse degė 4 500 ha, netoli Atėnų vėjas siekė 130 km/val.

    Europos miškų gaisrai stiprėja: Provanse degė 4 500 ha, netoli Atėnų vėjas siekė 130 km/val.

    Europoje tęsiasi miškų gaisrų banga: Prancūzijos Provanse ugniagesiai šeštadienį toliau kovojo su plintančia liepsna, o Graikijoje, netoli Atėnų, gesinimą apsunkino ypač stiprūs vėjai. Pareigūnai abiejose šalyse pabrėžia, kad situaciją lemia karštis, sausra ir greitai besikeičiančios oro sąlygos.

    Prancūzijos pietryčiuose, Provanse, naktį pavyko pristabdyti gaisrą ir neleisti jam pasiekti netoliese esančių Correns ir Montfort-sur-Argens gyvenviečių. Vis dėlto ugnis vėl suaktyvėjo Gros Bessillon apylinkėse, o gelbėtojai buvo priversti sutelkti dideles pajėgas, kad liepsna neperžengtų naujų barjerų.

    Į gaisro gesinimą buvo mesti apie 1 300 ugniagesių. Vien per parą ugnis išdegino dar maždaug 1 250 hektarų, o savaitės pabaigoje bendras paveiktas plotas, vietos valdžios vertinimu, siekė apie 4 500 hektarų.

    Dalis gyventojų vis dar negalėjo grįžti į namus: pranešta, kad apie 2 500 žmonių liko laikinai perkelti. Tokiose situacijose grįžimą dažnai riboja ne tik aktyvus gaisras, bet ir užsitęsę židiniai, dūmų tarša, nutrūkę keliai bei elektros ir ryšių sutrikimai.

    Kita didelė gaisrų židiniais tapusi zona buvo šalies pietvakariuose, netoli Bordo, kur, pasak pareigūnų, didžiausias per kelis dešimtmečius gaisras buvo suvaldytas. Vis dėlto ugniagesiai akcentavo, kad tai dar nereiškia visiško pavojaus pabaigos: teritorijoje gali išlikti aktyvių sektorių ir po žeme rusenančių karščio taškų, kurie vėl įsidega pasikeitus vėjui.

    Graikijoje gelbėtojams trukdė vėjas

    Graikijoje šimtai ugniagesių šeštadienį siekė apsaugoti pamėgtą pakrantės kurortą į šiaurės vakarus nuo Atėnų. Operacijas smarkiai apsunkino gūsingi vėjai, kurie sparčiai keitė liepsnos kryptį ir didino pavojų gyvenvietėms.

    Porto Germeno apylinkėse dirbo daugiau nei 400 ugniagesių, pasitelkta ir specializuota aviacijos technika. Pasak Nacionalinės Atėnų observatorijos meteorologų, kai kur fiksuoti iki 130 kilometrų per valandą siekę vėjo gūsiai, o tokios sąlygos gesinant dažnai lemia greitus ugnies šuolius per priešgaisrines juostas.

    Gaisras kilo penktadienį netoli pakrantės kaimo Agios Vasileios. Pranešta, kad dalis gyventojų iš pradžių delsė vykdyti civilinės saugos raginimus evakuotis, o vėliau apie 300 žmonių teko gelbėti jūra, nes keliai tapo nesaugūs arba nepravažiuojami.

    Graikijoje per savaitę gaisrai kilo ir kituose regionuose, įskaitant Kretos salą, o ugniagesių bendruomenę sukrėtė pranešimai apie žuvusius gelbėtojus. Šių metų vasaros pradžia dar kartą primena, kad Viduržemio jūros regione gaisrų sezonas ilgėja, o didžiausią riziką kelia karščio bangos, sausra ir stiprūs vėjai.

  • Smūgis PVM karuselei Graikijoje: EPPO reidai ir rekordinis kriptoturto areštas

    Smūgis PVM karuselei Graikijoje: EPPO reidai ir rekordinis kriptoturto areštas

    Reidai Atikoje ir Kastorijoje

    Europos prokuratūra (EPPO) Atėnuose praėjusią savaitę atliko kratas ir poėmius Atikos regione bei Kastorijoje, tirdama įtariamą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimą. Tyrimas susijęs su smulkių elektronikos įrenginių prekyba Europos Sąjungoje ir galimu nusikalstamu būdu gautų lėšų plovimu.

    Bylos duomenimis, schema galėjo veikti pasitelkiant įmonių tinklą Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje ir Graikijoje. Tyrėjai įtaria, kad šios įmonės buvo naudojamos prekių judėjimui per valstybių sienas maskuoti ir apskaitoje kurti fiktyvias grandines.

    Kas yra PVM karuselė

    EPPO nurodo, kad tyrimo centre yra vadinamoji PVM karuselės schema, paremta tarpvalstybinių sandorių PVM išimtimi ES viduje. Tokiose schemose prekės keliauja per kelias įmones, o viena jų, vadinamasis dingstantis prekybininkas, surenka PVM, bet jo nesumoka ir dingsta.

    Surinkti įrodymai leidžia manyti, kad laikotarpiu nuo 2021 iki 2025 metų įtariamieji galėjo naudoti tokių įmonių grandinę, kad nesumokėtų mokesčių ir neteisėtai susigrąžintų PVM už sandorius. Tyrėjų vertinimu, dalis deklaruotų pirkimų galėjo būti vien popieriniai, be realaus mokesčio sumokėjimo.

    EPPO skaičiavimu, biudžetams padaryta žala siekia mažiausiai 46,9 mln. eurų dėl nesumokėto PVM. Be to, rasta požymių, kad dar apie 24,2 mln. eurų PVM galėjo būti nesumokėta arba deklaruota neteisingai.

    Poėmiai, grynųjų ir kriptoturto įšaldymas

    Operacijos metu taikiniu tapo kelių tiriamų įmonių būstinės ir vadovų namai, o veiksmus vykdė Graikijos saugumo pajėgų Vidaus reikalų tarnyba, padedant skaitmeninių tyrimų padaliniams. Per kratas paimti dokumentai, buhalterinė apskaita ir skaitmeniniai duomenys.

    Institucijos pranešė, kad aptikta 99 000 eurų grynaisiais ir konfiskuoti trys prabangūs automobiliai. Taip pat įšaldytas kriptoturtas, kurio vertė siekia apie 900 000 eurų, ir kitas skaitmeninis turtas, įvertintas maždaug 4,5 mln. eurų.

    Graikijos institucijų vertinimu, tai didžiausias nacionaliniu lygmeniu įvykdytas skaitmeninio turto poėmis. Turtas buvo identifikuotas ir įšaldytas pasitelkiant pažangias skaitmeninės kriminalistikos priemones ir tikslinius tyrimo veiksmus, skirtus apeiti sudėtingas technines kliūtis.

    Papildomai išduoti įšaldymo nurodymai 88 nekilnojamojo turto objektams, kurių bendra vertė, kaip skelbiama, viršija 4,5 mln. eurų, taip pat daugeliui banko sąskaitų. Nustatant ir įšaldant sąskaitas kitose ES valstybėse narėse prisidėjo Graikijos kovos su pinigų plovimu institucija.

    EPPO pabrėžia, kad PVM sukčiavimo schemos išlieka vienu pelningiausių organizuoto nusikalstamumo modelių Europoje, o tyrimuose vis dažniau atsiranda kriptoturto grandis. Tokios bylos rodo, kad finansiniai nusikaltimai vis aktyviau persikelia į skaitmeninę erdvę, todėl teisėsauga investuoja į skaitmeninės kriminalistikos pajėgumus ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

  • Ką pamatyti ir nuveikti Europoje šią savaitę: Fridos Kahlo paroda, Supergirl ir drakonai

    Ką pamatyti ir nuveikti Europoje šią savaitę: Fridos Kahlo paroda, Supergirl ir drakonai

    Europą vėl kausto karščio banga, tad kultūriniai renginiai su kondicionieriumi daugeliui tampa ne tik malonia pramoga, bet ir praktišku būdu atsikvėpti. Šią savaitę žvilgsniai krypsta į parodas Londone ir Atėnuose, taip pat į kino sales bei naujų sezonų premjeras namuose.

    Ryškiausias vizualiojo meno akcentas – didelė Fridos Kahlo paroda Londone, žadanti ne tik gerai žinomus autoportretus, bet ir platesnį pasakojimą apie tai, kaip menininkės įvaizdis tapo pasauliniu kultūros simboliu. Tuo metu kino gerbėjų laukia nauja superherojų juosta, o fantastikos fanai sulauks tęsinio, kuris jau spėjo tapti vienu aptarinėjamiausių serialų Europoje.

    Parodos: nuo Fridos iki šiandienos

    Londono Tate Modern šią savaitę startuoja paroda Frida: The Making of an Icon, veiksianti nuo birželio 25 dienos iki 2027 metų sausio 3 dienos. Organizatoriai žada peržengti įprastą Fridos Kahlo mitologiją ir parodyti ne tik paveikslus, bet ir platesnį kontekstą – nuo ankstyvosios kūrybos iki šiuolaikinės Fridos kaip globalios popkultūros figūros.

    Parodoje akcentuojama, kaip Kahlo darbai, biografija ir vizualinis stilius tapo atpažįstami gerokai už meno istorijos ribų. Pastaraisiais metais muziejai vis dažniau kelia klausimą, kur baigiasi menininkės kūrybos interpretacija ir prasideda komercinis jos įvaizdžio vartojimas – todėl tokio masto ekspozicija Londone žada būti ir estetinė, ir analitinė.

    Atėnuose George Economou Collection pristatoma paroda The Way We Live Now, įkvėpta Anthony Trollope 1875 metais išleisto romano. Ji veiks nuo birželio 20 dienos iki 2027 metų kovo ir kviečia per meno kūrinius kalbėti apie galios struktūras, socialinę nelygybę bei mechanizmus, kurie, kuratorių požiūriu, skatina visuomenės trūkinėjimą.

    Kinas ir serialai: superherojai ir Westeros

    Kino repertuarą šią savaitę papildys Supergirl, į Europos kino teatrus atkeliaujanti birželio 26 dieną. Siužeto centre – Kara Zor-El, kuri po išpuolio prieš jos šunį Krypto leidžiasi į keršto ir išsigelbėjimo paieškas, o filmo tonas žada derinti veiksmo kino tempą su emociniu užtaisu.

    Superherojų žanras pastarąjį dešimtmetį patiria permainas: studijos dažniau ieško aiškesnės dramaturgijos, labiau žmogiškų statymų ir istorijų, kurios būtų suprantamos net tiems, kurie neseka kiekvieno ankstesnio franšizės filmo. Todėl Supergirl sėkmė didele dalimi priklausys nuo to, ar filmas pasiūlys savarankišką, vientisą pasakojimą, o ne vien užuominų grandinę būsimiems tęsiniams.

    Namų ekranams svarbiausia žinia – House of the Dragon trečias sezonas, kuris startuoja birželio 22 dieną platformoje „HBO Max“. Serialas, paremtas George R. R. Martino pasauliu ir knyga Fire and Blood, tęsia Targaryenų pilietinio karo liniją, vadinamą Drakonų šokiu, o naujasis sezonas žada dar didesnės apimties konfliktus ir, žinoma, daugiau drakonų.

    Muzika: nauji albumai vasaros fonui

    Įrašų naujienose dėmesį traukia britų roko grupės Muse dešimtasis albumas The Wow! Signal, pasirodantis birželio 26 dieną. Pavadinimas siejamas su 1977 metais užfiksuotu paslaptingu radijo signalu, o tokia tematika grupei artima nuo ankstesnių kosminių ir distopinių motyvų kupinų albumų laikų.

    Tą pačią dieną naują studijinį albumą The Ground Above pristato ir britų muzikantė Beth Orton. Vasaros festivaliai ir koncertai Europoje kasmet kelia susidomėjimą naujais leidiniais, nes būtent šiuo laikotarpiu klausytojai dažniau ieško šviežio skambesio kelionėms, darbui ar karščio bangų vakaram.