CP v2

Tag: Atgrasymas

  • Lenkijos kariuomenė kuria ilgos rankos smūgį: bandomi dronai ir raketos iki 1 000 km

    Lenkijos kariuomenė kuria ilgos rankos smūgį: bandomi dronai ir raketos iki 1 000 km

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos vis aiškiau akcentuoja, kad šalies gynyba turi apimti ne tik atsaką į ataką, bet ir gebėjimą suduoti smūgį agresoriaus užnugaryje. Tokia logika remiasi atgrasymu: potencialus priešininkas turi suprasti, kad agresija sukels didelę kainą ir jam pačiam.

    Šis požiūris įtvirtintas Lenkijos kariuomenės pajėgumų planuose, kur prioritetais įvardijami oro erdvės pranašumas ir giluminis tikslus smūgis. Iki šiol Lenkija daugiausia rėmėsi trumpesnio nuotolio sistemomis, nors turi ir ilgesnio nuotolio sprendimų, pavyzdžiui, JAV gamybos JASSM-ER sparnuotąsias raketas, galinčias pasiekti apie 926 kilometrus.

    Kas keičiasi po karo Ukrainoje

    Karo Ukrainoje patirtis parodė, kad smūgiai į logistiką, kuro perdirbimą, sandėlius ir infrastruktūrą gali reikšmingai sumažinti priešininko pajėgumus net ir toli nuo fronto linijos. Ukrainos tolimojo nuotolio dronų ir raketų atakos Rusijoje ne kartą sukėlė sutrikimus energetikos ir kuro tiekimo grandinėse.

    Lenkijos gynybos planuotojai šias pamokas perkelia į savo strategiją, siekdami didinti tolimojo ir tikslaus ugnies poveikio galimybes. Esminis dėmesys skiriamas nuo žemės paleidžiamiems dronams ir raketoms, o ne vien oro platformoms, tokioms kaip naikintuvai.

    Programa Rytų kardas ir bandymai

    Lenkijos gynybos ministerijos pristatyta programa Rytų kardas orientuota į gilesnio smūgio priemonių plėtrą ir pramonės įtraukimą. Šiuo metu vykdomose pratybose Lenkijoje bandomi vietos pramonės sprendimai, įskaitant sistemas, kurių deklaruojamas nuotolis siekia iki 1 000 kilometrų.

    Per bandymus tokios sistemos, kaip nurodoma, naudojamos be kovinių užtaisų. Praktika atitinka įprastą karinių bandymų logiką, kai pirmiausia tikrinamos skrydžio charakteristikos, navigacija, ryšys ir patikimumas, o tik vėliau pereinama prie kovinių konfigūracijų.

    „Svarbu, kad priešininkas dar planavimo etape suprastų: agresijos kaina gali būti labai didelė. Tai stiprina atgrasymą“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas.

    Ką gali Lenkijos pramonė

    Tarp įvardijamų sprendimų minimi Varšuvoje kuriami „FlyFocus“ ilgesnio nuotolio dronai „Striker“, skirti tiksliems smūgiams ir galintys gabenti apie 40 kilogramų naudingąją apkrovą. Pabrėžiama, kad tai jau serijinės gamybos platforma, todėl ji laikoma realiu kandidatu kariuomenės poreikiams.

    Kitas projektas yra „PLargonia“, kurį vysto Karinių oro pajėgų technikos institutas. Ši platforma apibūdinama kaip klajojančioji amunicija arba taikinio imitatorius, o kovinėje versijoje jai priskiriamas 16–20 kilogramų sprogstamasis užtaisas ir iki 900 kilometrų nuotolis, priklausomai nuo apkrovos.

    Dar vienas sprendimas, apie kurį kalbama, yra modulinis turbo reaktyvinis dronas MTJD-15, kurį kuria TKH ir „TOP GUN“. Naudojant turbo reaktyvinį variklį, deklaruojamas apie 600 kilometrų per valandą greitis ir iki 1 000 kilometrų nuotolis, o naudingoji apkrova siekia apie 15 kilogramų.

    Ekspertai pabrėžia, kad vietinių technologijų kūrimas leidžia mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekimo ir politinių apribojimų. Karo Ukrainoje kontekste ne kartą buvo matyti, jog tolimojo nuotolio ginklų panaudojimui gali būti taikomi sąlygų ar apribojimų paketai, todėl nacionaliniai sprendimai vertinami kaip strategiškai reikšmingi.

    Be dronų, Lenkijai svarbi ir raketinių sistemų plėtra, nes jos paprastai gabena didesnį užtaisą ir pasiekia tikslą gerokai didesniu greičiu. Dronai gali pigiau prisotinti oro gynybą, o raketos gali suteikti stipresnį smūgį į svarbiausius taikinius.

    Tarp potencialių technologinių pagrindų minimos ir raketinės iniciatyvos, pavyzdžiui, „SpaceForest“ kuriama suborbitinė raketa PERUN. Nors projektas viešai siejamas su kosmoso technologijomis, tokio tipo variklių ir valdymo sprendimai gali būti svarbūs kuriant tolimojo nuotolio raketines sistemas.

    Lenkijos pasirinktas kursas rodo, kad Varšuva siekia turėti platesnį atgrasymo priemonių spektrą, įskaitant galimybę smogti taikiniams už šimtų kilometrų. Jeigu deklaruojami planai virs serijine gamyba, tai gali reikšmingai pakeisti regiono karinės pusiausvyros skaičiavimus.

  • Lenkija tikrins smogiamuosius dronus iki 1 000 km: kas slepiasi už plano smogti giliai?

    Lenkija tikrins smogiamuosius dronus iki 1 000 km: kas slepiasi už plano smogti giliai?

    Lenkijos kariuomenė artimiausiomis dienomis pradės bandymus, kuriais sieks įvertinti, ar šalies pramonė pajėgi greitai tiekti palyginti pigius smogiamuosius bepiločius orlaivius. Skelbiama, kad tikslas – pasiekti iki 1 000 kilometrų nuotolį ir suduoti tikslius smūgius už priešininko linijų.

    Apie planuojamus bandymus pranešė Lenkijos gynybos ministerijos vadovybės atstovas Cezary Tomczyk per pristatymą prieš Kielcuose vyksiančią parodą MSPO. Lenkija atvirai signalizuoja, kad tokios galimybės reikalingos atgrasymui, o potencialiu grėsmių šaltiniu laikoma Rusija.

    „Toliau. Tiksliau. Dideliu mastu. Už priimtiną kainą“, – sakė Cezary Tomczyk.

    Šios krypties pajėgumai Lenkijoje įvardijami kaip Deep Precision Strike – masinis, preciziškas ir santykinai nebrangus gilaus užnugario taikinių naikinimas. Tokia logika remiasi šiuolaikinėmis pamokomis iš karo Ukrainoje, kur bepiločiai tapo vienu svarbiausių priemonių smogti logistikai, sandėliams, oro bazėms ir vadavietėms.

    Lenkijos gynybos ministerija nurodo, kad bandymai bus organizuojami etapais. Pirma planuojama tikrinti techninius parametrus poligone, o vėliau, jei sistemos atitiks reikalavimus, skrydžiai vyks iš anksto nustatytuose oro koridoriuose.

    Dėl saugumo bandymų metu bepiločiai neturės kovinių galvučių. Taip pat akcentuojama, kad gyventojai teritorijose, virš kurių vyks skrydžiai, bus iš anksto informuoti, o perspėjimai gali pasiekti gavėjus visoje šalyje.

    Lenkija jau turi ilgų nuotolių smūgio priemonių, įskaitant sparnuotąsias raketas „JASSM-ER“, kurias gali nešti F-16 naikintuvai, bei raketinius sprendimus, siejamus su „HIMARS“ šeima. Tačiau pabrėžiama, kad pigesni smogiamieji dronai turėtų papildyti šiuos pajėgumus ir leisti veikti gerokai didesniu mastu, kai svarbus ne vienas brangus smūgis, o nuoseklus spaudimas priešininko užnugariui.

    Neoficialiai minimas vienas iš galimų bandymų dalyvių – lenkiška klajojančios amunicijos sistema FlyFocus Striker, kuri apibūdinama kaip skraidančio sparno tipo platforma. Gamintojo pateikiama informacija rodo, kad deklaruojamas nuotolis gali siekti iki 1 000 kilometrų, o naudingoji apkrova – apie 40 kilogramų, be to, sistema esą buvo išbandyta ir Ukrainoje.

    Gynybos ministerija pabrėžia, kad tai nėra vienkartinė demonstracija parodos proga. Pagrindinis tikslas – praktinė patikra, ar Lenkijos pramonė gali užtikrinti masinę gamybą, stabilų tiekimą ir priimtiną vieneto kainą, nes būtent šie veiksniai šiuolaikiniuose konfliktuose dažnai lemia realų pajėgumą, o ne vien technologinį prototipą.

    Kielcuose rengiama MSPO paroda prasidės rugsėjo 8 dieną, o išvakarėse planuojami dinaminiai ginkluotės pasirodymai poligone. Tikėtina, kad artimiausiomis savaitėmis Lenkija pateiks daugiau detalių apie bandymų grafiką, atrinktus sprendimus ir tolesnius pirkimų ar gamybos planus.

  • Lenkijos kariuomenė pradeda tolimojo nuotolio dronų bandymus: bus tikrinamas maždaug 1 000 km nuotolis

    Kas planuojama ir ką tikrins

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos artimiausiomis dienomis pradės etapinius lenkiškų tolimojo nuotolio dronų bandymus. Kaip nurodoma, siekiama įvertinti vadinamąsias Deep Precision Strike galimybes, tai yra precizinį taikinių naikinimą dideliais atstumais naudojant palyginti mažos kainos bepiločius.

    Apie bandymų startą viešai pranešė Lenkijos gynybos ministerijos viceministras Cezary Tomczykas. Pagrindinis akcentas yra praktinis patikrinimas, ar dronų sprendimai realiomis sąlygomis gali veikti maždaug 1 000 km nuotolyje.

    „Artimiausiomis dienomis Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradės lenkiškų sprendimų Deep Precision Strike srityje bandymus“, – sakė Cezary Tomczykas.

    „Tik­rinsime, įskaitant gebėjimą veikti maždaug 1 000 km nuotoliu“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Bandymų tvarka ir saugumo priemonės

    Bandymus numatyta vykdyti keliais etapais. Iš pradžių bus tikrinamos dronų charakteristikos poligone, o tik pasiekus kariuomenės nustatytus kriterijus pereinama prie skrydžių specialiai pažymėtais oro koridoriais.

    Gynybos ministerija pabrėžia, kad bandomieji dronai nebus su kovinėmis galvutėmis. Gyventojai teritorijose, kuriose gali vykti skrydžiai, turėtų būti iš anksto informuojami RCB pranešimais.

    „Pirmiausia patikrinimas poligone, vėliau, jei bus įvykdyti kariuomenės kriterijai, specialiai pažymėtais oro koridoriais“, – sakė Cezary Tomczykas.

    „Bandomieji dronai nebus aprūpinti kovinėmis galvutėmis“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Kodėl akcentuojamas 1 000 km nuotolis

    Tokio masto bandymai atspindi platesnę Europos kryptį po Rusijos karo prieš Ukrainą, kai valstybės spartina tolimojo nuotolio smūgio priemonių ir bepiločių integraciją. Dronai tampa ne tik žvalgybos, bet ir atgrasymo priemone, nes leidžia potencialiam agresoriui skaičiuoti didesnę riziką dar planavimo stadijoje.

    Lenkijos atveju akcentuojamas atgrasymas ir vidaus pramonės įtraukimas, nes tikrinami būtent nacionaliniai sprendimai. Jei bandymai bus sėkmingi, tai gali reikšti greitesnį kelią į pirkimus, gamybos apimtis ir operacinį pajėgumų diegimą Lenkijos kariuomenėje.

  • F-35 jau Lenkijoje: paaiškėjo, kaip šie naikintuvai po 2026 metų pakeis saugumą

    F-35 jau Lenkijoje: paaiškėjo, kaip šie naikintuvai po 2026 metų pakeis saugumą

    Pirmųjų penktosios kartos naikintuvų F-35 atvykimas į Lenkiją vertinamas kaip vienas reikšmingiausių šios šalies karinių modernizacijų etapų per kelis dešimtmečius. Analitikų teigimu, tai gali pakeisti ne tik Lenkijos oro pajėgų galimybes, bet ir viso NATO rytinio sparno atgrasymo logiką.

    Lenkija yra sudariusi sutartį dėl 32 naikintuvų F-35A, o kartu įsigijo mokymų ir logistinės paramos paketą. Bendra sandorio vertė viešai skelbta apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 4,2 mlrd. eurų, tačiau galutinė ilgalaikė kaina priklausys nuo ginkluotės, infrastruktūros ir eksploatacijos per visą tarnybos laiką.

    Vien pagal „sausą“ techninių parametrų palyginimą F-35 neatrodo kaip absoliutus rekordininkas. Jis nėra greičiausias naikintuvas, taip pat nėra tas, kuris gabentų didžiausią bombų ar raketų masę, todėl kyla natūralus klausimas, kodėl šis modelis pristatomas kaip lūžis.

    Kodėl F-35 laikomas revoliucija

    Pagrindinė F-35 vertė yra ne maksimalus greitis ar lubos, o gebėjimas išgyventi ir veikti stiprios priešlėktuvinės gynybos zonoje. Mažesnis radarinis matomumas leidžia priartėti prie grėsmės teritorijų ir vykdyti užduotis, kurios senesniems naikintuvams būtų gerokai rizikingesnės.

    Kartu svarbi vadinamoji jutiklių duomenų sintezė, kai radarų, optinių ir infraraudonųjų sistemų informacija sujungiama į vieną situacijos vaizdą. Praktikoje tai reiškia, kad įgula greičiau supranta, kas vyksta ore ir ant žemės, o sprendimus gali priimti turėdama daugiau patikimų duomenų.

    F-35 taip pat kuriamas kaip tinklinės karybos elementas, galintis keistis informacija su kitais sąjungininkų pajėgų sensoriais ir platformomis. Tokiu būdu naikintuvas gali veikti ne tik kaip smogiamoji priemonė, bet ir kaip žvalgybos bei situacijos stebėjimo mazgas, perduodantis duomenis kitiems pajėgumams.

    Kaip tai keičia atgrasymą regione

    Rytiniame NATO flange didelę reikšmę turi gebėjimas greitai aptikti grėsmes ir tiksliai smogti jų kritiniams elementams, pavyzdžiui, oro gynybos sistemoms ar vadavietėms. Jei tokios užduotys tampa realesnės, potencialus agresorius priverstas planuoti brangesnes ir rizikingesnes operacijas.

    Kariniai ekspertai pabrėžia, kad vien technika negarantuoja automatinio pranašumo: būtini ilgamečiai pilotų ir technikų mokymai, procedūrų atnaujinimas, patikimos tiekimo grandinės ir atsarginių dalių valdymas. Be to, F-35 reikalauja modernios infrastruktūros, informacinių sistemų apsaugos ir nuoseklaus integravimo į bendrą NATO planavimą.

    Didžiausi iššūkiai po atvykimo

    Įvedus F-35, valstybės dažnai susiduria su tuo, kad investicijos nesibaigia pačiu pirkimu. Didelę dalį sudaro ginkluotės įsigijimas, skrydžių valandų finansavimas, techninis aptarnavimas ir nuolatiniai modernizacijos paketai, kurie penktosios kartos platformoms yra įprasta praktika.

    Lenkijos atvejis svarbus ir kaip signalas, kad regione kuriama didesnė penktosios kartos naikintuvų koncentracija, kuri ilgainiui gali tapti bendro NATO oro galios „stuburu“. Nors tikrasis pajėgumas pilnai išsiskleidžia per metus, pats procesas jau dabar keičia saugumo skaičiavimus ir atgrasymo priemonių vertinimą.