CP v2

Tag: ATLAS

  • „Boston Dynamics“ robotai sprogdina internetą: Naujuosius pasitiko beprotišku šokiu

    „Boston Dynamics“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame jos robotai Atlas, Spot ir Handle Naujuosius metus pasitinka sinchronišku šokiu. Kompanija jau ne kartą demonstravo, ką gali jos sukurti robotai, tačiau šįkart didžiausią įspūdį palieka judesių tikslumas ir ritmas.

    Vaizdo įraše matyti visa „Boston Dynamics“ robotų „šeima“: humanoidas Atlas, keturkojis Spot ir dėžes kilnojantis Handle. Jie juda suderintai, keičia pozicijas, šoka poromis ir grupėmis, o choreografija primena profesionalų sceninį pasirodymą.

    Kodėl šis šokis svarbus?

    Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip pramoginis triukas, tačiau tokie pasirodymai turi aiškią technologinę prasmę. Sinchroninis šokis reikalauja tikslaus pusiausvyros valdymo, greitos reakcijos į klaidas, koordinacijos tarp skirtingų robotų ir patikimo judėjimo planavimo realiu laiku.

    Robotams būtina stabiliai veikti net tada, kai judesiai yra staigūs, o atramos taškai nuolat keičiasi. Tai tie patys gebėjimai, kurių vėliau reikia dirbant sandėliuose, statybose, logistikoje ar atliekant paieškos ir gelbėjimo darbus, kur aplinka yra nenuspėjama.

    Kaip pasikeitė Atlas ir Spot

    „Boston Dynamics“ robotų vaizdo įrašai gerai parodo, kaip per kelerius metus pasikeitė judesių sklandumas. Ankstesnės Atlas kartos atrodė kampuotos, o dabar judėjimas tapo gerokai natūralesnis, mažiau „trūkčiojantis“ ir labiau primenantis žmogaus koordinaciją.

    Spot, kuris vis dažniau naudojamas realiose patikros ir stebėsenos užduotyse, tokiuose pasirodymuose demonstruoja stabilų vaikščiojimą, posūkius ir judesių kontrolę. Tai tiesiogiai siejasi su tuo, kad keturkojai robotai turi išlikti patikimi ant skirtingų dangų, laiptais ar nelygiu reljefu.

    Pramoga ar rimtas signalas rinkai?

    Nors vaizdo įrašas kuriamas kaip šventinis reginys, jis kartu veikia ir kaip demonstracija potencialiems klientams bei investuotojams. Robotikos rinkoje daugėja sprendimų, kurie siekia automatizuoti pasikartojančius ir pavojingus darbus, o vieši „gyvi“ testai parodo, kiek toli pažengė valdymo sistemos.

    Šokis tampa paprastu būdu parodyti sudėtingą dalyką: robotas gali būti ne tik stabilus laboratorijoje, bet ir tikslus, greitas bei suderintas su kitais robotais. Tokie gebėjimai vis dažniau siejami su DI pažanga, kai valdymo algoritmai mokosi efektyviau planuoti judesius ir prisitaikyti prie aplinkos.

    „Boston Dynamics“ šventinis klipas dar kartą primena, kad robotų galimybės sparčiai artėja prie praktinio, kasdienio pritaikymo, o įspūdingas reginys dažnai slepia labai konkretų tikslą: įrodyti patikimumą realioms užduotims.

  • „Hyundai“ ruošia humanoidus Atlas: nuo 2028 metų jie gali keisti darbą gamyklose

    Automobilių gamintoja „Hyundai“ pristatė humanoidinį robotą „Atlas“, kurį planuoja diegti gamyklose, kad šis perimtų fiziškai sunkius ir monotoniškus darbus. Bendrovė skelbia, jog tai yra platesnės automatizacijos strategijos dalis, siekiant didinti našumą ir mažinti darbuotojų patiriamą fizinę apkrovą.

    Pirmiausia „Atlas“ būtų patikimos rutininės operacijos prie konvejerio, pavyzdžiui, detalių išdėliojimas, komponentų paėmimas ir jų pateikimas į surinkimo zonas. Tokios užduotys dažnai reikalauja tūkstančių pasikartojančių judesių per pamainą, todėl robotizacija čia laikoma vienu greičiausių būdų mažinti traumų ir perdegimo riziką.

    „Hyundai“ nurodo, kad reali „Atlas“ darbo pradžia automobilių gamyklose planuojama nuo 2028 metų, o iki 2030 metų robotą ketinama pritaikyti sudėtingesniems etapams. Tai apimtų darbus, kur reikia didesnio tikslumo, ištvermės ir stabilaus veikimo kintančiomis sąlygomis, kai žmogaus klaidų tikimybė didėja dėl nuovargio.

    Kuo išsiskiria „Atlas“

    Bendrovės teigimu, robotas turi žmogaus rankoms artimas manipuliatorių proporcijas, lytėjimo jutiklius ir pilnai besisukančius sąnarius, kad galėtų patikimai suimti skirtingų formų detales. Skelbiama, kad „Atlas“ gali kelti iki 50 kilogramų svorio krovinius ir dirbti nuo minus 20 iki plius 40 laipsnių temperatūroje.

    Toks parametrų derinys aktualus ne tik surinkimo linijoms, bet ir sandėliavimui bei vidinei logistikai, kur dažnai reikia pernešti sunkesnius krovinius, dirbti tarp lentynų ar pakrovimo zonose. Praktikoje būtent logistika ir sandėliai yra sritys, kuriose robotai diegiami sparčiausiai, nes procesai lengviau standartizuojami.

    Platesnė tendencija pramonėje

    „Hyundai“ nėra vienintelė bendrovė, investuojanti į humanoidinę robotiką: panašius sprendimus bando ir kiti automobilių gamintojai bei technologijų įmonės. Pramonė siekia robotų, kurie galėtų dirbti žmogui pritaikytose erdvėse, naudoti įprastus įrankius ir nereikalautų visiško gamyklų perplanavimo.

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis yra ne vien mechanika, bet ir valdymas, sauga bei patikimumas realiose darbo sąlygose. Čia vis didesnį vaidmenį atlieka DI, leidžiantis robotams geriau atpažinti objektus, prisitaikyti prie aplinkos ir tiksliau atlikti manipuliacijas, tačiau gamykloms svarbiausia išlieka prognozuojamas veikimas ir aiški ekonominė grąža.

    Jei „Atlas“ bandymai pasiteisins, tai gali tapti dar vienu ženklu, kad humanoidiniai robotai iš eksperimentų zonos pereina į kasdienę pramonės praktiką. Vis dėlto tikėtina, kad artimiausiais metais robotai dažniau papildys darbuotojų komandas, o ne visiškai jas pakeis, ypač ten, kur reikia greito sprendimų priėmimo ir nestandartinių veiksmų.

  • ATLAS priartėjo prie Dievo dalelės paslapties: Higso bozonas gali atskleisti Visatos pradžią

    Vienas svarbiausių šiuolaikinės dalelių fizikos klausimų – kaip Higso bozonas sąveikauja pats su savimi. Ši vadinamoji Higso bozonų savisąveika laikoma raktu, galinčiu paaiškinti ne tik masės atsiradimą, bet ir tai, kaip ankstyvoji Visata kito netrukus po Didžiojo sprogimo.

    Naujausia CERN Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve veikiančio ATLAS eksperimento analizė pateikė iki šiol griežčiausius šios savybės apribojimus. Mokslininkai pabrėžia, kad kuo tiksliau pavyksta apibrėžti Higso savisąveiką, tuo aiškiau matyti, ar už Standartinio modelio ribų slypi nauja fizika.

    Retas procesas ir „auksinis“ kanalas

    Higso bozonų poros susidarymas yra itin retas reiškinys – tokie įvykiai pasitaiko tik labai mažoje protonų susidūrimų dalyje. Todėl ATLAS komanda rėmėsi kanalu, kuriame vienas Higso bozonas skyla į du b kvarkus, o kitas – į du fotonus.

    Toks derinys laikomas vienu švariausių būdų atskirti signalą nuo foninių procesų, nes fotonų energijos požymiai detektoriuje fiksuojami labai tiksliai. Tačiau net ir šiuo atveju reikia peržvelgti milžiniškus duomenų kiekius, kad išryškėtų kelios dešimtys ar šimtai kandidatinių įvykių.

    Duomenų šuolis ir DI pagalba

    Analizėje sujungti antrojo LHC darbo periodo 2015–2018 metais duomenys ir naujausi trečiojo periodo 2022–2024 metais matavimai. Bendrai įvertintas duomenų kiekis viršijo 300 atvirkštinių femtobarnų, o tai reiškia didžiulį statistinį pagrindą retesniems procesams medžioti.

    Norint iš filtruoti foną, kai kiti Standartinio modelio procesai gali imituoti ieškomą signalą, pasitelkti pažangūs duomenų analizės metodai ir DI. Tai leido tiksliau atpažinti subtilius susidūrimų geometrijos bei energijų pasiskirstymo skirtumus ir pagerino rezultatų patikimumą.

    Ką rodo nauji apribojimai?

    ATLAS pateikti skaičiavimai apribojo Higso savisąveikos stiprį intervale nuo minus 1,6 iki 6,6 karto, lyginant su Standartinio modelio prognoze. Taip pat susiaurintos ribos sąveikai, kurioje dalyvauja du Higso bozonai ir du vektoriniai bozonai W arba Z, – nuo minus 0,5 iki 2,6 karto teorinės vertės.

    Nors šie intervalai dar nereiškia tiesioginio savisąveikos išmatavimo, jie ženkliai sumažina erdvę, kurioje galėtų slėptis nukrypimai nuo Standartinio modelio. Būtent tokie nukrypimai būtų vienas aiškiausių signalų, kad egzistuoja nauji reiškiniai, kurių dabartinė teorija neaprašo.

    Artimiausiais metais mokslininkai tikisi dar tikslesnių išvadų, kai bus pilnai išanalizuoti trečiojo periodo duomenys. Dar didesnio proveržio laukiama iš didelio šviesingumo LHC modernizacijos, kuri turėtų smarkiai padidinti susidūrimų skaičių ir priartinti momentą, kai Higso savisąveiką bus galima ne tik riboti, bet ir tiksliai išmatuoti.