CP v2

Tag: Atliekų deginimas

  • Rzeszove plečiama atliekų deginimo jėgainė: daugiau šilumos ir elektros, anglis jau nebegrįš

    Rzeszove pradėta eksploatuoti antroji atliekų terminio apdorojimo su energijos atgavimu linija, kuri leis iš komunalinių atliekų pagaminti daugiau šilumos ir elektros. Projektą įgyvendino PGE Energia Ciepła, o po plėtros įrenginio pajėgumai išaugo iki 180 000 tonų atliekų per metus.

    Į naują liniją investuota daugiau kaip 362 mln. zlotų, tai yra apie 84 mln. eurų. Skaičiuojama, kad papildomas atliekų kiekis, kurio neįmanoma perdirbti, bus paverčiamas šiluma miesto centralizuotai šilumos tiekimo sistemai ir elektra.

    Naujoji technologinė linija turi 7,6 megavato elektros ir 16,8 megavato šilumos galią. Papildomai numatytas šilumos atgavimas iš dūmų kondensacijos, kuris suteikia dar mažiausiai 3,46 megavato šilumos galios.

    Kaip keičiasi Rzeszovo šilumos ūkis

    Pasak bendrovės, Rzeszovo kogeneracinė jėgainė šiandien šiluma aprūpina apie 65 proc. miesto gyventojų. PGE pabrėžia, kad šiluma šiame objekte jau gaminama be anglies, pasitelkiant dujas ir komunalines atliekas.

    Įmonės teigimu, ne šildymo sezono metu šilumos iš atliekų pakanka miestui tiekti karštą vandenį. Plėtra taip pat siejama su didesniu sistemos stabilumu, nes regionas mažiau priklausys nuo išorinių atliekų tvarkymo pajėgumų.

    Atliekos, kurių neįmanoma perdirbti

    Į įrenginį patenka komunalinės atliekos, kurios po rūšiavimo ir perdirbimo procesų nebegali būti panaudotos pakartotinai. Toks sprendimas mažina sąvartynų poreikį ir atitinka žiedinės ekonomikos kryptį, kuri vis griežčiau įtvirtinama Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikoje.

    PGE atkreipia dėmesį, kad tokie įrenginiai turi atitikti gerokai griežtesnius emisijų reikalavimus nei anglimi kūrenami katilai. Pateikiama, jog leistina kietųjų dalelių emisija yra dvidešimt kartų mažesnė, o sieros oksidų riba siekia 30 miligramų kubiniam metrui vietoje 1 100 miligramų kubiniam metrui.

    Pirmoji linija Rzeszove veikia nuo 2018 metų ir gali apdoroti 100 000 tonų atliekų per metus. Per pirmuosius penkerius metus ji apdorojo beveik 400 000 tonų atliekų, taip pat buvo atgauta per 4 000 tonų juodojo metalo laužo ir per 400 tonų spalvotųjų metalų.

    Investicijos ir ilgalaikiai planai

    Sutartis su rangovų konsorciumu PORR S.A. ir TM.E. S.p.A. Termomeccanica Ecologia buvo pasirašyta 2022 metais gegužę, o kertinis akmuo įmūrytas tų pačių metų liepą. Intensyviausiu statybų laikotarpiu objekte dirbo apie 450 žmonių.

    PGE nurodo, kad 2018–2024 metais į dekarbonizacijos investicijas skyrė apie 3,6 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 840 mln. eurų. Bendrovė planuoja atsisakyti anglies šilumos gamyboje iki 2030 metų, o 2035 metais apie 70 proc. šilumos ketina gaminti iš dujų, apie 20 proc. iš elektros energijos, o apie 10 proc. iš atsinaujinančių šaltinių ir atliekų.

    „PGE grupėje, kuri įgyvendina plačią dekarbonizacijos programą, vis aiškiau matomas požiūris į kontraktus ir bendradarbiavimą su tiekėjais: investicija vertinama ne vien pagal kainą ir terminus, bet ir pagal tai, kokia vertė sukuriama visai ekonomikai“, – sakė Eliza Zeidler.

    „Rzeszovo kogeneracinė jėgainė jau gamina šilumą be anglies, o antroji linija leis energija aprūpinti dar apie 15 000 namų ūkių“, – sakė Dariusz Lubera.

  • Šiukšlių revoliucija: kaip rūšiavimas ir deginimas keičia ekonomiką ir elektros gamybą

    Šiukšlių revoliucija: kaip rūšiavimas ir deginimas keičia ekonomiką ir elektros gamybą

    Kiekvienais metais pasaulyje susidaro daugiau nei 2 mlrd. tonų komunalinių atliekų, o didelė jų dalis dingsta iš akių vos atsidūrusi konteineryje. Tačiau būtent nuo to momento prasideda atliekų kelias, kuris lemia taršą, savivaldybių išlaidas ir energijos poreikius.

    Žiedinės ekonomikos principas paprastas: išteklius naudoti kuo ilgiau, pirmiausia mažinant vartojimą, vėliau pakartotinai naudojant ir perdirbant. Kuo daugiau medžiagų grįžta į gamybą, tuo mažiau jų galiausiai patenka į sąvartynus.

    Atskyrimas lemia, kiek atgaunama

    Atliekų tvarkymo kompleksuose vis dažniau diegiamos mechaninio rūšiavimo linijos, kuriose įranga atskiria plastiką, metalą, popierių ir kartoną. Taip iš mišrių šiukšlių formuojami antriniai žaliavų srautai, kurie gali vėl patekti į pramonę.

    Vis dėlto dalies atliekų perdirbti nepavyksta dėl sudėties, užterštumo ar ekonominio neapsimokėjimo. Tokiu atveju kai kuriose šalyse pasirenkamas atliekų deginimas energijai gauti, siekiant sumažinti į sąvartynus keliaujantį kiekį.

    „Perdirbimas išsaugo medžiagą, o energijos gamyba iš atliekų sprendžia tai, kas lieka, kad ir likutis sukurtų vertę“, – sakė inžinierė Alya Al Obeidli.

    Uzbekistanas mažina priklausomybę nuo sąvartynų

    Uzbekistanas per metus sugeneruoja apie 15 mln. tonų buitinių atliekų, o perdirbama ar specializuotai apdorojama, valdžios institucijų vertinimu, tik apie 5–6 proc. Dėl to daugeliui atliekų galutinis taškas vis dar yra sąvartynas.

    Netoli Taškento veikiantis naujas apie 24 hektarų sąvartynas kasdien priima maždaug 1 500–2 500 tonų atliekų, priklausomai nuo sezono. Tokiose aikštelėse atliekos sutankinamos ir užpilamos gruntu, o apsauginiai sluoksniai turi mažinti teršalų patekimą į gruntą.

    Tačiau sąvartynų poveikis išlieka: be deguonies yrant organinėms atliekoms susidaro metanas, kuris yra viena reikšmingiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl to vis dažniau įrengiamos dujų surinkimo sistemos ir svarstomos jų panaudojimo energetikoje galimybės.

    „Sename sąvartyne metano dujų sankaupos buvo labai didelės, o dabar ten vykdomas projektas jas surinkti ir iš jų gaminti elektrą“, – sakė Rafaelis Bekmullinas.

    Elektra iš atliekų, bet svarbiausia – rūšiavimas

    Vienas iš Uzbekistano planuojamų sprendimų – atliekų energinis panaudojimas. Prie Samarkando statoma jėgainė, kuri, planuojama, per parą apdoros apie 1 500 tonų buitinių atliekų ir per metus pagamins apie 240 mln. kilovatvalandžių elektros.

    Pareigūnai pabrėžia, kad ilgalaikis tikslas yra atliekų srautų atskyrimas: perdirbamos medžiagos turi grįžti į gamybą, organika – virsti kompostu ar biodujomis, o tik likutis keliauti į energijos gamybą. Toks eiliškumas leidžia išlaikyti daugiau vertingų medžiagų apytakoje.

    Vis dėlto praktika rodo, kad infrastruktūros nepakanka, jei rūšiavimas neprasideda namuose. Angrene vykusiame bandomajame projekte gyventojams išdalinus 10 000 maišų atliekoms atskirti, grąžinta su išrūšiuotomis atliekomis buvo tik apie 1 proc.

    „Be atliekų rūšiavimo neįmanoma pasiekti rezultatų“, – sakė Sobiras Mashrabovas.

    Ekspertai akcentuoja, kad žiedinė ekonomika prasideda dar anksčiau nei konteineryje: mažesniu vartojimu, ilgesniu daiktų naudojimu ir pakartotiniu panaudojimu. Kuo mažiau mišrių atliekų susidaro, tuo mažiau jų tenka deginti ar laidoti, o tai tiesiogiai mažina taršą ir ilgalaikes sąnaudas.

  • Grilis sode gali baigtis kaimynų karu: vienas dalykas ROD taisyklėse dažnai pamirštamas

    Grilis sode gali baigtis kaimynų karu: vienas dalykas ROD taisyklėse dažnai pamirštamas

    Savaitgalio grilis sodo sklype daugeliui atrodo savaime suprantamas malonumas, tačiau kolektyviniuose soduose jis neretai tampa konfliktų priežastimi. Daugiausia ginčų kyla ne dėl maisto, o dėl dūmų, kvapų ir triukšmo, kurie greitai pasiekia kaimynus.

    Kolektyviniai sodai veikia pagal nustatytas vidaus taisykles, todėl principas „mano sklypas, darau ką noriu“ čia dažnai neveikia. Praktikoje svarbiausias kriterijus yra tai, ar jūsų veiksmai netrikdo kitų sklypų naudotojų poilsio ir saugumo.

    Kur baigiasi laisvė?

    Didžiausia įtampa kyla tada, kai grilinimas virsta nuolatiniu rūkymu, o dūmai kartojasi ir nusėda kaimynų teritorijoje, ant lauke džiovinamo skalbinių ar patenka į pavėsines. Tokiais atvejais ginčas gali persikelti iš žodinių pastabų į bendrijos valdymo organus ar oficialius skundus.

    Ypač jautrus klausimas yra vėjas ir atstumas iki kaimyninių sklypų: net ir tvarkingas grilis, pastatytas netinkamoje vietoje, gali tapti nuolatiniu dirgikliu. Dėl to patariama rinktis vietą toliau nuo tvorų, langų ir poilsio zonų, taip pat naudoti sausą kurą, kuris mažiau dūmija.

    O laužas ir atliekos?

    Dar daugiau problemų prasideda, kai vietoje grilio kūrenamas laužas arba deginamos šakos, lapai ar kitos atliekos. Dūmingumas tokiu atveju būna gerokai didesnis, o rizikos išauga ne tik dėl diskomforto, bet ir dėl priešgaisrinės saugos.

    Sodo bendrijų praktikoje būtent atliekų deginimas dažniausiai ir išprovokuoja aštriausius konfliktus, nes tai siejama su intensyviu užterštumu ir ilgai besitęsiančiu kvapu. Net jei sklypo savininkui atrodo, kad „tai tik kelios šakos“, kaimynams tai gali reikšti sugadintą poilsį ir realų sveikatos dirginimą.

    Kada problema tampa pats grilis?

    Ginčai kyla ir dėl stacionarių sprendimų, pavyzdžiui, mūrinių kepsninių ar kitų nuolatinių statinių. Ne visose sodų teritorijose leidžiami tokie įrenginiai, nes sklypuose paprastai galioja aiškiai apibrėžti leistinų statinių ir įrenginių reikalavimai.

    Jei kyla abejonių, saugiausia rinktis mobilų grilį ir prieš įsirengiant nuolatinius sprendimus pasitikrinti konkrečios bendrijos taisykles. Dažnai konfliktų pavyksta išvengti paprastais susitarimais su kaimynais ir elementaria pagarba, nes kolektyviniuose soduose visi yra labai arti vieni kitų.

  • Šveicarijos „Jaipur Robotics“ pritraukė 4,3 mln. eurų: DI valdys daugiau atliekų į energiją jėgainių

    Investicija į atliekų sektoriaus automatizavimą

    Šveicarijos bendrovė „Jaipur Robotics“ pranešė užbaigusi 4,3 mln. eurų dydžio „seed“ etapo investicijų pritraukimą. Įmonė kuria DI paremtą operacinę sistemą, skirtą atliekų į energiją (angl. waste-to-energy) jėgainių procesams valdyti ir optimizuoti.

    Finansavimo raundui vadovavo „EquityPitcher Ventures“ ir „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF). Anksčiau „Jaipur Robotics“ buvo pritraukusi 725 000 eurų „pre-seed“ investiciją, o vėliau papildomai gavo 161 000 eurų finansavimą iš „Venture Kick“.

    Kokią problemą sprendžia DI

    Atliekų į energiją jėgainės gamina šilumą ar elektrą iš perdirbti netinkamų atliekų, tačiau jų darbas sudėtingas dėl nevienodos atliekų sudėties. Tai apsunkina degimo režimo kontrolę, didina prastovų riziką ir kelia saugos iššūkių.

    Vienas jautriausių etapų yra atliekų bunkerių valdymas ir jų tiekimas į deginimo kamerą, nes kartu su atliekomis gali patekti pavojingi objektai, pavyzdžiui, dujų balionai ar stambūs betono gabalai. Tokie radiniai gali lemti brangiai kainuojančius neplanuotus sustabdymus ir remonto darbus.

    Kaip veikia „Jaipur Robotics“ sprendimai

    Įmonė taiko kompiuterinę regą ir giluminio mokymosi metodus, kad realiu laiku aptiktų pavojingus ar nestandartinius objektus atliekų bunkeriuose ir sunkvežimių iškrovimo zonose. Tai padeda operatoriams greičiau identifikuoti rizikas dar prieš joms tampant avarijų priežastimi.

    Kitas produktų blokas skirtas atliekų šilumingumo žemėlapiams sudaryti ir pagerinti atliekų maišymą. Operatoriams pateikiamas vizualus „šilumos žemėlapis“, leidžiantis tiksliau sumaišyti skirtingos energetinės vertės srautus, kad degimas būtų tolygesnis ir stabilesnis.

    „Jaipur Robotics“ taip pat kuria kranų sekimo sprendimus, kurie realiu laiku stebi ir prognozuoja vieno ar kelių tiltininių kranų padėtį bei veikimo būseną. Tokia analitika gali padėti automatizuoti dalį veiksmų, mažinti žmogiškųjų klaidų tikimybę ir didinti darbo našumą.

    „Matome ateitį, kurioje atliekų duomenys pilnai lemia saugą ir automatizavimą. Šis raundas leidžia mums keisti visos jėgainės veikimą iš esmės“, – sakė „Jaipur Robotics“ bendraįkūrėjas ir vadovas Ermes Zamboni.

    Skaičiai, kuriais remiasi bendrovė

    Bendrovė teigia, kad jos sistema, taikant realaus laiko pavojų aptikimą, gali sumažinti neplanuotus sustabdymus daugiau nei 80 proc. Taip pat nurodoma, kad dėl geresnio atliekų maišymo ir degimo optimizavimo vienai jėgainei per metus gali būti sukuriama daugiau nei 1 000 000 eurų papildomos vertės.

    „Jaipur Robotics“ skelbia turinti vieną didžiausių Europoje atliekų į energiją sektoriaus duomenų rinkinių, apimantį daugiau nei 50 000 000 sužymėtų vaizdų. Įmonės teigimu, jų sprendimai analizuoja daugiau nei 5 000 000 tonų atliekų per metus, o pavojingų medžiagų aptikimo tikslumas siekia 99 proc.

    „Mus įtikino duomenų rinkinio mastas, reta komandos kompetencijų kombinacija ir aiškiai išmatuojami rezultatai klientų objektuose“, – sakė HTGF investicijų vadovė Anna Stetter.

    Plėtra ir komanda

    „Jaipur Robotics“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė Ermes Zamboni ir Nikhil Prakash. Sprendimai kuriami ne tik atliekų į energiją sektoriui, bet ir cementui bei biomasės pramonei, kur taip pat svarbūs saugos, stabilaus proceso ir automatizavimo klausimai.

    Bendrovės būstinė yra „Technopole Ticino“ Manno mieste, netoli Lugano, o komandoje dirba apie 40 žmonių. Įmonė nurodo turinti du mokslinių tyrimų ir plėtros centrus Šveicarijoje bei Azijoje ir planuoja plėsti komandą DI, inžinerijos bei komercijos srityse.

  • Koszalinui – 70 mln eurų vertės atliekų deginimo jėgainė: kas bus daroma su 30 000 tonų per metus

    Koszalino komunalinių paslaugų bendrovė Przedsiębiorstwo Gospodarki Komunalnej pasirašė sutartį su „AB Industry“ dėl komunalinių atliekų terminio apdorojimo įrenginio statybos. Projekto vertė siekia apie 70 mln eurų su mokesčiais, o darbų pabaiga numatyta iki 2029 metų birželio 30 dienos.

    Numatoma, kad įrenginys bus skirtas energetinei komunalinių atliekų frakcijai, kuri nebetinka perdirbimui, sutvarkyti. Toks sprendimas leidžia sumažinti šalinamų atliekų kiekį ir kartu išgauti energiją, kuri vėliau panaudojama šilumos ir elektros gamybai.

    „Tai strateginė investicija Koszalinui ir visam regionui. Kuriame modernaus, saugaus ir efektyvaus atliekų tvarkymo sistemos elementą, kuris leis ne tik atsakingai sutvarkyti atliekas, bet ir atgauti jose esančią energiją“, – sakė Koszalino prezidentas Tomasz Sobieraj.

    Planuojami pajėgumai ir energija

    Pagal pasirašytą sutartį planuojamas įrenginio pralaidumas sieks 30 000 tonų atliekų per metus. Projekte nurodoma, kad skaičiavimai remiasi vidutine atliekų šilumingumo prielaida – 12,9 MJ kilogramui, būdinga vadinamajai energetinei frakcijai.

    Skelbiama, kad per metus būtų galima parduoti apie 172 800 GJ šilumos ir apie 11 020 MWh elektros energijos. Pagaminta šiluma galėtų būti tiekiama į miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą, o elektra taptų papildomu atliekų panaudojimo rezultatu.

    Kodėl tokie projektai daugėja?

    Europos Sąjungos atliekų politikoje prioritetas teikiamas atliekų prevencijai ir perdirbimui, tačiau dalis srautų vis tiek lieka netinkami perdirbti. Tokiai likutinei frakcijai vis dažniau pasirenkamas energijos atgavimas, ypač regionuose, kur ribojami sąvartynų pajėgumai ir didėja šalinimo kaštai.

    Koszalino atveju pabrėžiama, kad įrenginys turėtų tapti viso regiono atliekų tvarkymo sistemos dalimi, sprendžiančia būtent neperdirbamų, bet energetinę vertę turinčių atliekų problemą. Miesto valdžia projektą įvardija kaip vieną didžiausių komunalinių investicijų miesto istorijoje.

    Finansavimas ir terminai

    Projektas siejamas su Prioritetine programa 2.1.3 „Racionali atliekų tvarkyba. 3 dalis: alternatyvių degalų panaudojimas energetikai“, o finansavimas numatomas iš Modernizavimo fondo lėšų. Tokie instrumentai dažnai naudojami energetikos ir infrastruktūros projektams, kurie mažina emisijas arba didina sistemos efektyvumą.

    Artimiausiais metais Koszalinui svarbiausia bus užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendintas laiku, o planuojami energijos kiekiai realiai integruoti į miesto šilumos ūkį. Praktikoje tokių įrenginių sėkmę lemia atliekų srauto stabilumas, šilumos paklausa ir sklandus leidimų bei prijungimo procesas.

  • Kūrenate krosnį ar židinį? Už atliekas – bauda iki 1 150 eurų, o kraštutiniu atveju ir areštas

    Artėjant šildymo sezonui daugėja patikrinimų ir priminimų: krosnyse bei židiniuose draudžiama deginti atliekas, plastiką, gumą ar kitas netinkamas medžiagas. Už tokį kūrenimą gresia ne tik piniginės baudos, bet ir rimtesnė atsakomybė, jei veiksmai kelia pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai.

    Specialistai pabrėžia, kad buitiniai šildymo įrenginiai nėra pritaikyti atliekų „utilizacijai“. Degant netinkamam kurui į orą išsiskiria toksinės medžiagos, o dūmuose susidaro smulkios kietosios dalelės, kurios yra viena pagrindinių prasto oro kokybės ir smogo priežasčių.

    Kas pavojingiausia dūmuose?

    Didžiausią riziką kelia kietosios dalelės, ypač smulkesnės nei 2,5 mikrometro, kurios gali patekti giliai į plaučius. Kartu jos perneša ir kitas degimo metu susidarančias kenksmingas medžiagas, didinančias kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

    Ne mažiau svarbios ir iki 10 mikrometrų dalelės, kurios dažniau siejamos su kosuliu, astmos paūmėjimais bei ūminiais kvėpavimo takų uždegimais. Dėl šių priežasčių savivaldybės ir aplinkosaugos institucijos vis aktyviau reaguoja į neteisėtą kūrenimą.

    Baudos: nuo 115 iki 1 150 eurų

    Už atliekų deginimą krosnyje ar židinyje pareigūnai gali skirti administracinę baudą iki maždaug 115 eurų. Jei asmuo nesutinka su nuobauda ir reikalas keliauja į teismą, bauda gali išaugti iki maždaug 1 150 eurų, papildomai gali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

    Kraštutiniais atvejais, kai neteisėtas atliekų tvarkymas ar deginimas daromas taip, kad gali sukelti grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai arba padaryti žalą aplinkai, gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. Tokiose situacijose numatoma ir laisvės atėmimo bausmė, priklausomai nuo žalos bei aplinkybių.

    Kur dėti atliekas?

    Atliekos, kurių negalima deginti, turi būti perduodamos tvarkytojams ir pristatomos į didelių gabaritų bei kitų specifinių atliekų surinkimo aikšteles arba atiduodamos per savivaldybių organizuojamas surinkimo sistemas. Tai ypač aktualu senoms padangoms, plastiko gaminiams, impregnuotai medienai ir mišrioms buitinėms atliekoms.

    Jei kyla abejonių, kuo galima kūrenti, saugiausia vadovautis įrenginio gamintojo instrukcijomis ir naudoti tik tam skirtą kurą. Toks pasirinkimas paprastai reiškia ne tik mažesnę taršą, bet ir mažiau suodžių dūmtraukyje bei mažesnę gaisro riziką.

    „Buitinė krosnis nėra skirta atliekoms deginti – tokie dūmai kenkia ir kaimynams, ir jūsų pačių sveikatai“, – sako aplinkosaugos specialistai.

  • Atliekų tvarkymo lyderė „Mo-Bruk“ smarkiai augino pelną: pajamos šoktelėjo, o apimtys didėjo

    Lenkijos biržoje kotiruojama atliekų tvarkymo grupė „Mo-Bruk“ 2026 metų pirmąjį pusmetį baigė reikšmingu rezultatų šuoliu. Bendrovė skelbia, kad jos grynasis pelnas siekė apie 9,8 mln. eurų, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu buvo maždaug 6,1 mln. eurų.

    Pardavimų pajamos per pusmetį sudarė apie 42,3 mln. eurų ir buvo 42,8 proc. didesnės nei metais anksčiau. EBITDA rodiklis pakilo iki maždaug 17,5 mln. eurų, o tai reiškia apie 44 proc. augimą per metus.

    „Mo-Bruk“ pabrėžia, kad augimą lėmė ne vien didesnis priimtų atliekų kiekis, bet ir pagerėjusios vidutinės paslaugų kainos. Pasak bendrovės, būtent kainodara pagrindiniuose segmentuose tapo vienu svarbiausių pelningumo variklių.

    Brango deginimas ir RDF

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį grupė sutvarkė apie 181 300 tonų atliekų, arba 14,5 proc. daugiau nei prieš metus. Pagrindinė veikla sugeneravo 44,4 proc. EBITDA maržą, rodančią aukštą pelningumą atliekų tvarkymo paslaugų grandinėje.

    Bendrovės teigimu, deginimo segmente vidutinės kainos didėjo apie 22 proc., o alternatyvių degalų RDF segmente – apie 44 proc. Prie to prisidėjo ir sutartys, susijusios su ypač probleminių atliekų židinių, vadinamųjų ekologinių bombų, sutvarkymu.

    Atliekų srautai augo visuose pagrindiniuose veiklos segmentuose. Terminiam apdorojimui nukreiptų atliekų apimtis padidėjo iki maždaug 16 500 tonų, o RDF segmente priimta apie 41 600 tonų.

    Tuo metu kietinimo ir stabilizavimo veikloje apimtis siekė apie 113 100 tonų, fiksuojant nedidelį, 2 proc. augimą per metus. Prie bendro rezultato prisidėjo ir naujesnė kryptis – alyvų bei alyvuoto vandens atliekos, kurių per pusmetį priimta apie 10 200 tonų.

    Investicijos ir įsigijimų efektas

    „Perspektyvas antrajam pusmečiui vertiname optimistiškai ir, jei neįvyks išorinių netikėtų sukrėtimų, tai gali būti labai sėkmingi metai visai grupei“, – sakė „Mo-Bruk“ vadovas Henrykas Siodmoka.

    Pasak jo, bendrovė sieks didinti leidimų limitus pagal integruotus taršos leidimus, taip pat užbaigti naujus įsigijimus, kurie sustiprintų kontrolę atliekų sraute. Lygiagrečiai tęsiamos investicijos iki maždaug 7,0 mln. eurų – plečiant El-Kajo padalinį ir modernizuojant logistiką Karsuose, kad būtų pašalinti pajėgumų „butelio kakliukai“.

    Grupė taip pat akcentuoja, kad 2026 metais pilnai atsiskleidė ankstesnių įsigijimų – El Kajo ir Eco Point – sinergijos. Šios bendrovės jau reikšmingai prisideda prie konsoliduotos EBITDA ir grynojo pelno, o „Mo-Bruk“ išplėtė kompetencijas alyvuotų atliekų tvarkyme bei didina stabilizavimo pajėgumus.

    Finansinį stabilumą atspindi ir skolos rodikliai: grynosios skolos ir EBITDA santykis 2026 metų birželio pabaigoje siekė 0,95, kai 2026 metų kovo pabaigoje buvo 1,2. Tai rodo mažėjantį finansinį svertą, augant veiklos pelnui.

    „Mo-Bruk“ iš atliekų gamina alternatyvius degalus bei dirbtinį užpildą, naudojamą, pavyzdžiui, kelių statyboje ar rekultivacijoje. Grupė taip pat valdo dvi deginimo įrenginių aikšteles, kur apdorojamos ir medicininės bei pavojingos atliekos.

    Bendrovės akcijos pagrindinėje Varšuvos biržos rinkoje kotiruojamos nuo 2012 metų, o nuo 2022 metų kovo yra įtrauktos į mWIG40 indeksą. Atliekų tvarkymo sektoriuje investuotojai ypač stebi, kaip kinta atliekų srautai, reguliaciniai reikalavimai ir paslaugų kainodara, nes būtent šie veiksniai dažniausiai lemia maržų tvarumą.

  • „Qemetica“ po netikėto posūkio įžengia į atliekų energetiką: planas mažinti pramonės energijos kainas

    Europos chemijos pramonė pastaraisiais metais susiduria su dvigubu spaudimu: aukštomis energijos kainomis ir griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais. Lenkijos chemijos grupė „Qemetica“ į tai atsako strateginiu posūkiu – bendrovė plečia veiklą į atliekų tvarkymo ir energijos atgavimo segmentą, kuris turėtų sustiprinti ir pagrindinį jos chemijos verslą.

    „Qemetica“, anksčiau veikusi „Ciech“ vardu, Europoje geriausiai žinoma kaip viena didžiausių kalcinuotos sodos gamintojų. Soda ir kiti chemijos produktai yra itin energijai imlūs, todėl bet koks kainų šuolis elektros ir šilumos rinkose tiesiogiai kerta per konkurencingumą ir eksporto galimybes.

    Nuo chemijos prie energetikos

    Impulsu pokyčiui tapo konkretus projektas Kujavų regione: Inovroclave planuota atliekų terminio apdorojimo investicija, kurią bendrovė iš pradžių vystė su partneriu. Partneriui pasitraukus, „Qemetica“ pasirinko ne ieškoti naujo dalyvio, o perimti iniciatyvą ir projektą vystyti savarankiškai.

    „Pradžia buvo labai konkreti: vystėme atliekų terminio apdorojimo projektą Inovroclave, tačiau partneris pasitraukė. Tada nusprendėme prisiimti atsakomybę ir tęsti projektą patys“, – sakė „Qemetica“ verslo padalinio „Resource Recovery“ vadovas Piotras Kapuścińskis.

    Bendrovė pripažįsta, kad atliekų tvarkymas jai nebuvo natūrali kompetencijų sritis, todėl teko telkti specialistų komandą ir iš naujo įsivertinti rinką. Vis dėlto įmonė pabrėžia, kad ši sritis pasižymi aukštais įėjimo barjerais, sudėtingu leidimų derinimu bei visuomenės įtraukimo reikalavimais, o tai ilgainiui gali tapti pranašumu dideliems žaidėjams.

    Atliekos iškeliauja, pajėgumų trūksta

    „Qemetica“ argumentuoja, kad Lenkijoje atliekų energetinio panaudojimo mastai vis dar nedideli, o dalis atliekų, ypač energetinė frakcija, išgabenama į užsienį. Tai reiškia, kad vietoje vidaus investicijų ir vietinės energijos gamybos pinigai atitenka kitų šalių operatoriams, o logistika didina kaštus ir priklausomybes.

    Įmonė akcentuoja ir dar vieną motyvą: atliekų terminio apdorojimo įrenginiai gali tiekti stabilesnę šilumos ir elektros gamybą nei nuo oro sąlygų priklausantys atsinaujinantys šaltiniai. Tokia bazinė generacija, bendrovės teigimu, tampa svarbi šalia augančių vėjo ir saulės pajėgumų, kai sistemai reikia prognozuojamų, nuolat veikiančių šaltinių.

    „Nenorime kurti atliekų verslo tik kaip pagalbinės funkcijos savo gamykloms. Tai turi būti savarankiškas verslas, teikiantis paslaugas ir išoriniams klientams“, – sakė P. Kapuścińskis.

    Didelės jėgainės ir šilumos panaudojimas

    „Qemetica“ planuose ryškėja orientacija į didelės apimties projektus. Bendrovės teigimu, rinkai bręstant ir kainoms už atliekų sutvarkymą normalizuojantis, ekonomiškai atspariausi bus objektai, kurie gali remtis masto ekonomija ir efektyvesnėmis technologijomis.

    Įmonė pabrėžia, kad vienas jautriausių tokių projektų elementų yra ilgalaikis šilumos realizavimas. Didelės apimties įrenginiai gali generuoti reikšmingą šilumos srautą, todėl būtina iš anksto turėti patikimą vartotoją – pramonės objektą arba miestų centralizuoto šildymo tinklus.

    Kujavų regione „Qemetica“ mini du vystomus projektus – Inovroclave ir Janikove. Pirmuoju atveju energija iš komunalinių atliekų terminio apdorojimo, bendrovės teigimu, būtų nukreipta į sodos gamybą ir padėtų mažinti savikainą, o dalis šilumos galėtų papildyti miesto šilumos ūkį per šilumokaičius bei atliekamos šilumos surinkimą.

    Janikove modelis numatomas lankstesnis: energija iš pramoninių atliekų terminio apdorojimo galėtų būti tiekiama tiek pramonės vartotojams, tiek savivaldybės šilumos sistemai. Bendrovė signalizuoja, kad tai nėra paskutiniai projektai, o energetikos kryptis artimiausiais metais taps vis svarbesne grupės veiklos dalimi.

    Toks žingsnis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai energetiškai intensyvios pramonės įmonės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo rinkos kainų, diversifikuoti energijos šaltinius ir geriau valdyti reguliacines rizikas. „Qemetica“ atveju atliekų energetika pristatoma kaip investicija, kuri tuo pat metu gali tapti atskiru verslu ir amortizatoriumi chemijos gamybos sąnaudoms.