Normandijos D dienos išsilaipinimo paplūdimių kandidatūra į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą pasiekė lemiamą etapą. Sprendimo tikimasi priimti liepos 24–27 dienomis, UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 48-ojoje sesijoje Busane, Pietų Korėjoje.
Jei paraiška bus patvirtinta, šie paplūdimiai prisijungs prie 54 Prancūzijos objektų, jau įrašytų į UNESCO sąrašą. Toks statusas suteikiamas vietoms, laikomoms turinčiomis išskirtinę visuotinę vertę, o valstybei reiškia įsipareigojimą užtikrinti jų apsaugą.
Paraiškoje apimami penki istoriniai 1944 metų birželio 6 dienos sąjungininkų išsilaipinimo paplūdimiai: Utah, Omaha, Gold, Juno ir Sword. Taip pat įtraukiami simboliniai taškai, tokie kaip Pointe du Hoc, vokiečių baterija Longues-sur-Mer, Arromanches dirbtinis uostas, karių kapinės ir memorialai.
1944 metų birželio 6 dieną Normandijos pakrantėje išsilaipino daugiau kaip 150 000 sąjungininkų karių, daugiausia amerikiečių, britų ir kanadiečių. Tai buvo didžiausia amfibinė operacija istorijoje, o vien tą dieną žuvo per 4 000 karių, tačiau puolimas tapo lūžio tašku Europos išlaisvinimo kelyje.
Normandijos regiono tarybos prezidentas Hervé Morin, šią iniciatyvą palaikantis nuo 2008 metų, pabrėžia, kad UNESCO pripažinimas pirmiausia būtų moralinė padėka tiems, kurie kovojo prieš nacizmą. Vis dėlto sprendimas būtų reikšmingas ne tik atminčiai, bet ir regiono ekonomikai.
D dienos vietovės jau dabar pritraukia apie 1,8 mln. lankytojų per metus, daugiau nei trečdalis jų atvyksta iš užsienio, ypač iš Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vokietijos. Regiono turizmo institucijos skaičiuoja, kad 2022 metais šis srautas sukūrė apie 700 mln. eurų ekonominės naudos ir padėjo išlaikyti daugiau kaip 8 400 tiesioginių bei netiesioginių darbo vietų.
Hervé Morin vertinimu, UNESCO statusas galėtų padidinti turistų skaičių maždaug 15 proc. Tačiau muziejų ir atminties vietų vadovai atkreipia dėmesį, kad pats įrašymas automatiškai nereiškia papildomo finansavimo, todėl reali apsauga priklausys nuo nacionalinių ir vietos sprendimų.
Pažeidžiamas paveldas prie jūros
Vienas svarbiausių argumentų, kodėl statusas laikomas būtinu, yra spartėjantis pakrantės erozijos ir klimato kaitos poveikis. Dalis Atlanto sienos bunkerių, laivų nuolaužų bei kitų karo pėdsakų nyksta dėl jūros lygio kilimo ir ardomosios bangų energijos.
Longues-sur-Mer vietovėje buvęs vokiečių baterijos stebėjimo postas nuo 2025 metų uždarytas lankytojams dėl skardžio griūties rizikos. Ši baterija, įrengta tarp Omaha ir Gold paplūdimių, buvo Atlanto sienos dalis ir turėjo apšaudyti sąjungininkų laivus, artėjusius prie krantų.
Nepaisant intensyvių sąjungininkų bombardavimų, įtvirtinimai veikė iki 1944 metų birželio 7 dienos paryčių, kai įgula pasidavė Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenei. Tokie konkretūs objektai šiandien tampa ir istorijos liudijimu, ir fiziniu iššūkiu saugotojams.
Kas keistųsi gavus statusą?
UNESCO įrašymas dažnai didina vietovės tarptautinį matomumą ir padeda sutelkti politinį dėmesį apsaugai, tačiau kartu gali kelti ir papildomų iššūkių. Didesni lankytojų srautai reiškia spaudimą infrastruktūrai, poreikį subalansuoti gamtosaugą, vietos bendruomenių interesus ir pagarbų atminimo turizmą.
Vietos atminties institucijos pabrėžia, kad, nykstant daliai fizinių liekanų, svarbų vaidmenį įgauna skaitmeninimas ir virtualios rekonstrukcijos. Tokie sprendimai leistų išsaugoti istorijos pasakojimą net tuomet, kai kai kurie autentiški objektai dėl gamtinių procesų negrįžtamai sunyks.
Jeigu artimiausiomis dienomis komitetas pritars paraiškai, Normandijos paplūdimiai taptų ne tik pasauliniu Antrojo pasaulinio karo atminimo simboliu, bet ir vieta, kurios išsaugojimas būtų pripažintas visos žmonijos rūpesčiu. Galutinis sprendimas parodys, ar UNESCO sutiks šiai istorinei pakrantei suteikti aukščiausią tarptautinį paveldo statusą.