CP v2

Tag: Atnaujinančioji energetika

  • „D.Trading“ ir „Capalo AI“ jungiasi dėl baterijų: žada prognozuojamas pajamas Europoje

    „D.Trading“ ir „Capalo AI“ jungiasi dėl baterijų: žada prognozuojamas pajamas Europoje

    Ukrainos energetikos prekybos bendrovė „D.Trading“ ir baterijų veiklą optimizuojanti „Capalo AI“ paskelbė apie strateginę partnerystę, orientuotą į baterijų energijos kaupimo sistemas ir hibridinius atsinaujinančios energetikos projektus Europoje. Bendrovės teigia siekiančios sukurti finansuotojams patrauklias, iš anksto labiau prognozuojamas pajamų struktūras.

    „D.Trading“ yra „DTEK“ prekybos padalinys ir viena didžiausių privačių energetikos įmonių Ukrainoje. Partnerystėje ši bendrovė numatoma kaip sutartinė sandorio šalis ir energijos supirkėja, galinti pasiūlyti fiksuotų pajamų garantijas, minimalios grąžos grindis ir kredito užtikrinimą.

    „Capalo AI“ į partnerystę įneša automatizuotą optimizavimo platformą „Capalo Zeus Virtual Power Plant“, skirtą valdyti baterijų dalyvavimą keliose rinkose. Praktikoje tai reiškia, kad baterijų pajėgumai gali būti nukreipiami į dienos išankstinę, vidinę bei balansavimo ir kitas pagalbines paslaugų rinkas, ieškant didžiausios vertės konkrečiu metu.

    Toks modelis sprendžia vieną didžiausių baterijų projektų plėtros problemų Europoje: pajamų nepastovumą, kuris apsunkina bankų ir kitų finansuotojų sprendimus. Baterijų verslo logika dažnai remiasi kainų svyravimais, todėl, net ir esant aukštam potencialiam pelningumui, be aiškesnių garantijų gali būti sudėtinga užtikrinti ilgalaikį finansavimą.

    Pagal bendrovių pristatomą schemą vienoje komercinėje sutartyje derinamas prognozuojamumas ir galimybė uždirbti iš rinkos pakilimų. Tai aktualu tiek atskiriems BESS projektams, tiek kartu su saulės ar vėjo elektrinėmis vystomiems hibridiniams sprendimams, kai kaupimas padeda geriau panaudoti pagamintą energiją ir išlyginti gamybos netolygumus.

    „Ši partnerystė sprendžia realią baterijų rinkos problemą“, – sakė „Capalo AI“ vadovas ir vienas įkūrėjų Henri Taskinen.

    „Per dažnai projektai turi rinktis tarp pažangios kelių rinkų optimizacijos ir tokio pajamų užtikrintumo, kurio reikalauja skolintojai. Sujungę „D.Trading“ finansinę stiprybę ir supirkimo struktūras su „Zeus“ optimizavimu dienos išankstinėje, vidinėje ir pagalbinių paslaugų rinkose, šį kompromisą panaikiname“, – sakė jis.

    Pastaraisiais metais Europos energetikos sistemoje baterijų kaupimas tampa vis svarbesnis dėl sparčiai augančios saulės ir vėjo generacijos dalies. Kuo daugiau nepastovios gamybos, tuo didesnis poreikis lankstumui: greitai reaguojančioms baterijoms, kurios gali absorbuoti energijos perteklių ir tiekti ją piko metu bei teikti sistemos stabilumui reikalingas paslaugas.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad vien technologijos nebeužtenka: investuotojai vis dažniau vertina, ar projektas turi aiškų pajamų modelį ir patikimą sutartinį pagrindą. Dėl to Europoje daugėja hibridinių komercinių modelių, kai optimizavimas keliose rinkose derinamas su rizikos mažinimo priemonėmis, panašiomis į minimalios grąžos grindis ar fiksuotų pajamų komponentus.

  • Vėjo elektrinių bumas Lenkijoje: vietinės gamybos dalis auga, bet ar įmanoma turbiną pagaminti šalyje?

    Vėjo energetika Lenkijoje vis dažniau vertinama ne vien kaip pigesnės elektros šaltinis, bet ir kaip pramonės bei eksporto variklis. Lenkijos vėjo energetikos asociacijos PSEW viceprezidentas Piotras Czopekas teigia, kad didžiausias laimėjimas būtų ne vien nauji parkai, o vietinių įmonių įsitraukimas į tiekimo grandinę.

    Pasak jo, jūrinio vėjo projektų vietinės kilmės dalis auga, tačiau turi natūralias ribas. Pirmojo etapo projektuose ji siekė apie 20 proc. per visą projekto gyvavimo ciklą, o antrojo etapo projektams investuotojai jau prognozuoja apie 40 proc. ir daugiau, bet viršyti 50 proc. gali būti sudėtinga dėl tarptautinės konkurencijos.

    Kas stabdo vietines įmones?

    PSEW atstovas pabrėžia, kad dideli jūrinio vėjo užsakymai dažnai būna per stambūs mažesnėms įmonėms, todėl svarbu kurti pirkimų modelius, kurie leistų dalyvauti ir vidutiniam verslui. Ne mažiau reikšmingi ir valstybės ar valstybės institucijų remiami garantiniai mechanizmai, padedantys įmonėms finansuoti apyvartinį kapitalą ir prisiimti didesnius įsipareigojimus.

    „Lenkijos įmonėms dažnai pritrūksta ne produkto kokybės, o masto ir finansinių galimybių konkuruoti su tarptautiniais koncernais“, – sakė Piotras Czopekas.

    Jo vertinimu, papildomas postūmis būtų ir jūrinės logistikos stiprinimas, įskaitant didesnį specializuotų laivų bei uostų infrastruktūros prieinamumą. Taip pat skatinama įmonėms telktis į konsorciumus, kad jos galėtų įvykdyti didelės apimties kontraktus.

    Ne tik vietinė, bet ir europinė gamyba

    PSEW akcentuoja, kad diskusija neturėtų virsti rinkos uždarymu vien nacionaliniams tiekėjams, ypač Europos Sąjungos bendrosios rinkos sąlygomis. Asociacijos požiūriu, svarbiau kalbėti apie europinę tiekimo grandinę, kurioje Lenkijos įmonės dalyvautų ne tik šalies projektuose, bet ir užsienyje, o vidaus rinka taptų tramplinu eksporto plėtrai.

    Ši tema aktuali ir dėl Europos Sąjungos pramonės politikos, kuri pastaraisiais metais vis labiau orientuojasi į atsparias tiekimo grandines bei gamybos perkėlimą arčiau vartotojų. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį ne kainai vien, bet ir pramoniniams kriterijams, kurie stiprina Europos gamintojų pozicijas globalioje konkurencijoje.

    Sausumos vėjas ir „lenkiškos turbinos“ idėja

    Sausumos vėjo energetikoje, kur patirties daugiau, potencialas vietinei pramonei, PSEW vertinimu, yra didesnis. Remiantis sektoriaus analizėmis, vietinės kilmės dalis sausumoje artimiausiais metais galėtų siekti apie 55–60 proc., o per maždaug dešimtmetį, esant tinkamoms sąlygoms, priartėti prie 75 proc.

    Didžiausia pridėtinės vertės galimybė siejama su turbinos gamyba, nes turbina sudaro apie ketvirtadalį visos vėjo elektrinės investicijos vertės. Turbinos gamyba apima kelias dešimtis pagrindinių komponentų ir šimtus subrangovų, todėl įtrauktų platų metalurgijos, liejyklų, sunkiosios pramonės ir inžinerinių paslaugų spektrą.

    Vis dėlto PSEW atstovas pripažįsta, kad „lenkiškos turbinos“ projektui reikia vienos esminės prielaidos – stabilios ir pakankamai didelės vidaus paklausos. Pasak jo, jei sausumos vėjo rinka vėl pasiektų 1–2 gigavatų metinių investicijų tempą, vietinės gamybos dalis galėtų pakilti iki 75 proc., o turbinos gamyba Lenkijoje taptų realesnė.

    Jis taip pat pabrėžia, kad pastaraisiais metais rinką stabdė reguliacinis nepastovumas ir ilgos administracinės procedūros. Kai kuriais atvejais planavimo ir poveikio aplinkai sprendimų išdavimas, anot PSEW, užtrunka nuo penkerių iki septynerių ar net dešimties metų, o tai mažina investicijų tempą ir planuojamumą.

    Kaip pozityvų pokytį Czopekas įvardija tinklų reguliavimo ir prijungimo sąlygų pertvarkas, kurios turėtų palengvinti atsinaujinančių išteklių integraciją. Tačiau jis pabrėžia, kad vien to nepakanka, jei nebus nuosekliai didinamas naujų projektų skaičius ir užtikrinamas ilgalaikis reguliacinis aiškumas.

    Galiausiai PSEW teigia, kad vietinės kilmės skatinimo programos, ypač valstybei priklausančių energetikos bendrovių pirkimuose, gali būti naudingos tik tada, jei jos virs realiais pirkimų, finansavimo ir kompetencijų auginimo mechanizmais. Pagrindinis tikslas, pasak asociacijos, turėtų būti ne vien „pamatuoti“ vietinę dalį, o padėti įmonėms tapti konkurencingomis visoje Europoje.