CP v2

Tag: Atnaujinančioji energetika

  • „Tauron“ įsigijo 28 MW energijos kaupiklį Jawore: 20 metų pajamų garantija ir startas 2027-aisiais

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ įsigijo parengtą įgyvendinti baterijų energijos kaupimo projektą BME Jawor. Numatyta įrenginio galia sieks 28,27 MW, o energijos talpa – 120 MWh, o komercinės veiklos pradžia planuojama 2027 metų vasarį.

    Įsigijimas apima projekto įgyvendinimui skirtą įmonę ir patį kaupiklį, kuris bus sukomplektuotas iš 40 konteinerinių baterijų modulių. Objektas bus statomas Jaworo teritorijoje, Valbžycho specialiojoje ekonominėje zonoje, o prie skirstomojo tinklo prijungtas per 110/20 kV pastotę.

    Svarbiausias projekto privalumas – iš anksto užsitikrintas pajamų srautas per pajėgumų rinkos mechanizmą. Skelbiama, kad BME Jawor turi kontraktą 2029–2045 metų laikotarpiui, todėl „Tauron“ gali tiksliau prognozuoti būsimą grąžą ir rizikas, susijusias su elektros kainų svyravimais.

    Kas keičiasi rinkoje?

    Didelės talpos baterijų kaupikliai Europoje vis dažniau tampa būtina elektros sistemos dalimi, ypač augant saulės ir vėjo gamybai. Kaupikliai leidžia greičiau subalansuoti tinklą, mažinti perkrovų riziką ir efektyviau panaudoti atsinaujinančių išteklių gamybą, kai ji viršija momentinį poreikį.

    Energetikos bendrovėms tai taip pat yra verslo modelis, paremtas ne vien prekyba elektra, bet ir lankstumo paslaugomis: galios rezervu, dažnio reguliavimu bei kitomis sistemos paslaugomis. Ilgesniam laikotarpiui sudaromi pajėgumų rinkos kontraktai šiems projektams tampa vienu iš pagrindinių finansavimo ir investicinių sprendimų argumentų.

    „Tauron“ strategijos kontekstas

    BME Jawor sandoris įvardijamas kaip žingsnis įgyvendinant „Tauron“ strateginę kryptį, orientuotą į naujus energetikos pajėgumus ir dekarbonizaciją. Grupė viešai deklaruoja siekį plėsti atsinaujinančius energijos išteklius, dujinius pajėgumus, energijos kaupimą, taip pat investuoti į vandenilio technologijas ir modernesnius šilumos sprendimus.

    Pasak bendrovės atstovų, energijos kaupikliai portfelyje turi augti tiek vystant nuosavus projektus, tiek įsigyjant gerai paruoštas investicijas. „Tauron“ teigimu, sprendimą pirkti BME Jawor lėmė projekto mastas, parengties lygis ir aiški ekonominė logika, įskaitant užtikrintą pajėgumų rinkos kontraktą.

  • Londono „Reactive Technologies“ gavo 19 mln. eurų iš EIB: kaip tai turėtų sustiprinti Europos elektros tinklus

    Londono „Reactive Technologies“ gavo 19 mln. eurų iš EIB: kaip tai turėtų sustiprinti Europos elektros tinklus

    Londone įsikūrusi elektros tinklų technologijų bendrovė „Reactive Technologies“ pritraukė 19 mln. eurų finansavimą iš Europos investicijų banko (EIB). Lėšos bus skirtos platformos „GridVerix“ plėtrai, siekiant mažinti elektros tiekimo sutrikimų riziką ir optimizuoti tinklų eksploatacijos kaštus Europoje.

    Bendrovės teigimu, „GridVerix“ leidžia realiuoju laiku stebėti svarbius elektros sistemos stabilumo rodiklius. Tarp jų – inercija, tai yra generatoriuose sukaupta kinetinė energija, padedanti tinklui atlaikyti staigius trikdžius, taip pat įtampos stiprumo ir stabilumo parametrai skirtingose tinklo vietose.

    „EIB parama ateina kritiniu metu. Sparčiai augant atsinaujinančiai energetikai ir dideliems vartotojams, pavyzdžiui, duomenų centrams, Europos tinklus valdyti darosi sudėtingiau. Realaus laiko stabilumo matavimai gali padėti operatoriams išlaikyti saugumą ir mažinti kaštus vartotojams“, – sakė „Reactive Technologies“ vadovas Marcas Borrettas.

    Ši investicija atspindi platesnę tendenciją Europos energetikoje: elektros tinklai tampa vienu svarbiausių energetinės transformacijos „siaurųjų kakliukų“. Prie tinklo prijungiama vis daugiau vėjo ir saulės elektrinių, o kartu auga ir paklausa dėl elektrifikacijos, šilumos siurblių, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros bei pramonės poreikių.

    Tokioje aplinkoje tinklų operatoriams būtina tiksliai suprasti, kiek sistema atspari staigiems pokyčiams, pavyzdžiui, netikėtai dingus gamybai ar šoktelėjus vartojimui. Realaus laiko matavimai gali padėti greičiau identifikuoti silpnąsias vietas ir priimti sprendimus, leidžiančius integruoti daugiau atsinaujinančios energijos neprarandant stabilumo.

    „Europai reikia elektros tinklų, kurie spėtų paskui spartų atsinaujinančios energijos augimą. „Reactive Technologies“ suteikia operatoriams gerokai aiškesnį vaizdą, kas vyksta jų tinkluose realiuoju laiku. Mūsų finansavimas padės šią technologiją išplėsti į daugiau rinkų ir mažinti elektros tiekimo sutrikimų riziką“, – sakė EIB viceprezidentas Karlas Nehammeris.

    EIB nurodo, kad finansavimas suteikiamas rizikos skolos forma ir yra remiamas programos InvestEU. Šis sandoris taip pat siejamas su EIB grupės iniciatyva TechEU, kurios tikslas – paspartinti investicijas į strategines technologijas ir stiprinti Europos konkurencingumą.

    Iš 19 mln. eurų paskolos iki 7 mln. eurų bendrovė planuoja nukreipti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai savo centre Suomijoje, Oulu mieste. Likusi dalis numatyta technologijos diegimui Europos Sąjungoje, orientuojantis į komercinę plėtrą ir darbą su tinklų operatoriais.

    „Reactive Technologies“ buvo įkurta 2010 metais, ją įsteigė dr. Heikki Huomo ir Marcas Borrettas. Bendrovė pozicionuoja save kaip tinklą stiprinančių technologijų kūrėją, sprendžiantį energijos perėjimo, spartėjančios elektrifikacijos ir augančių apkrovų keliamus iššūkius.

    Bendrovės būstinė yra Londone, o pardavimų ir projektų įgyvendinimo komandos dirba su klientais įvairiose rinkose. „Reactive Technologies“ taip pat turi komercinius biurus JAV rytų ir vakarų pakrantėse, Jungtiniuose Arabų Emyratuose bei Australijoje, o pagrindiniai tyrimai vystomi Suomijoje.

    Energetikos sektoriuje vis dažniau pabrėžiama, kad vien naujų elektrinių nepakanka – būtina didinti tinklų pralaidumą ir valdymo tikslumą. Tokios priemonės kaip pažangūs matavimai, skaitmeniniai tinklų modeliai ir automatizuotas valdymas tampa praktišku būdu greičiau pritaikyti infrastruktūrą prie sparčiai besikeičiančios gamybos ir vartojimo struktūros.

    „Reactive Technologies“ atveju EIB finansavimas rodo augantį institucinių investuotojų dėmesį sprendimams, kurie padeda iš tinklų „išspausti“ daugiau galios ir stabilumo be brangiausių, ilgai trunkančių statybų. Jei technologija pasiteisins diegimo mastu, jos nauda gali atsispindėti tiek tiekimo patikimumu, tiek galutinėmis sąnaudomis vartotojams.

  • „D.Trading“ ir „Capalo AI“ jungiasi dėl baterijų: žada prognozuojamas pajamas Europoje

    „D.Trading“ ir „Capalo AI“ jungiasi dėl baterijų: žada prognozuojamas pajamas Europoje

    Ukrainos energetikos prekybos bendrovė „D.Trading“ ir baterijų veiklą optimizuojanti „Capalo AI“ paskelbė apie strateginę partnerystę, orientuotą į baterijų energijos kaupimo sistemas ir hibridinius atsinaujinančios energetikos projektus Europoje. Bendrovės teigia siekiančios sukurti finansuotojams patrauklias, iš anksto labiau prognozuojamas pajamų struktūras.

    „D.Trading“ yra „DTEK“ prekybos padalinys ir viena didžiausių privačių energetikos įmonių Ukrainoje. Partnerystėje ši bendrovė numatoma kaip sutartinė sandorio šalis ir energijos supirkėja, galinti pasiūlyti fiksuotų pajamų garantijas, minimalios grąžos grindis ir kredito užtikrinimą.

    „Capalo AI“ į partnerystę įneša automatizuotą optimizavimo platformą „Capalo Zeus Virtual Power Plant“, skirtą valdyti baterijų dalyvavimą keliose rinkose. Praktikoje tai reiškia, kad baterijų pajėgumai gali būti nukreipiami į dienos išankstinę, vidinę bei balansavimo ir kitas pagalbines paslaugų rinkas, ieškant didžiausios vertės konkrečiu metu.

    Toks modelis sprendžia vieną didžiausių baterijų projektų plėtros problemų Europoje: pajamų nepastovumą, kuris apsunkina bankų ir kitų finansuotojų sprendimus. Baterijų verslo logika dažnai remiasi kainų svyravimais, todėl, net ir esant aukštam potencialiam pelningumui, be aiškesnių garantijų gali būti sudėtinga užtikrinti ilgalaikį finansavimą.

    Pagal bendrovių pristatomą schemą vienoje komercinėje sutartyje derinamas prognozuojamumas ir galimybė uždirbti iš rinkos pakilimų. Tai aktualu tiek atskiriems BESS projektams, tiek kartu su saulės ar vėjo elektrinėmis vystomiems hibridiniams sprendimams, kai kaupimas padeda geriau panaudoti pagamintą energiją ir išlyginti gamybos netolygumus.

    „Ši partnerystė sprendžia realią baterijų rinkos problemą“, – sakė „Capalo AI“ vadovas ir vienas įkūrėjų Henri Taskinen.

    „Per dažnai projektai turi rinktis tarp pažangios kelių rinkų optimizacijos ir tokio pajamų užtikrintumo, kurio reikalauja skolintojai. Sujungę „D.Trading“ finansinę stiprybę ir supirkimo struktūras su „Zeus“ optimizavimu dienos išankstinėje, vidinėje ir pagalbinių paslaugų rinkose, šį kompromisą panaikiname“, – sakė jis.

    Pastaraisiais metais Europos energetikos sistemoje baterijų kaupimas tampa vis svarbesnis dėl sparčiai augančios saulės ir vėjo generacijos dalies. Kuo daugiau nepastovios gamybos, tuo didesnis poreikis lankstumui: greitai reaguojančioms baterijoms, kurios gali absorbuoti energijos perteklių ir tiekti ją piko metu bei teikti sistemos stabilumui reikalingas paslaugas.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad vien technologijos nebeužtenka: investuotojai vis dažniau vertina, ar projektas turi aiškų pajamų modelį ir patikimą sutartinį pagrindą. Dėl to Europoje daugėja hibridinių komercinių modelių, kai optimizavimas keliose rinkose derinamas su rizikos mažinimo priemonėmis, panašiomis į minimalios grąžos grindis ar fiksuotų pajamų komponentus.

  • Vėjo elektrinių bumas Lenkijoje: vietinės gamybos dalis auga, bet ar įmanoma turbiną pagaminti šalyje?

    Vėjo energetika Lenkijoje vis dažniau vertinama ne vien kaip pigesnės elektros šaltinis, bet ir kaip pramonės bei eksporto variklis. Lenkijos vėjo energetikos asociacijos PSEW viceprezidentas Piotras Czopekas teigia, kad didžiausias laimėjimas būtų ne vien nauji parkai, o vietinių įmonių įsitraukimas į tiekimo grandinę.

    Pasak jo, jūrinio vėjo projektų vietinės kilmės dalis auga, tačiau turi natūralias ribas. Pirmojo etapo projektuose ji siekė apie 20 proc. per visą projekto gyvavimo ciklą, o antrojo etapo projektams investuotojai jau prognozuoja apie 40 proc. ir daugiau, bet viršyti 50 proc. gali būti sudėtinga dėl tarptautinės konkurencijos.

    Kas stabdo vietines įmones?

    PSEW atstovas pabrėžia, kad dideli jūrinio vėjo užsakymai dažnai būna per stambūs mažesnėms įmonėms, todėl svarbu kurti pirkimų modelius, kurie leistų dalyvauti ir vidutiniam verslui. Ne mažiau reikšmingi ir valstybės ar valstybės institucijų remiami garantiniai mechanizmai, padedantys įmonėms finansuoti apyvartinį kapitalą ir prisiimti didesnius įsipareigojimus.

    „Lenkijos įmonėms dažnai pritrūksta ne produkto kokybės, o masto ir finansinių galimybių konkuruoti su tarptautiniais koncernais“, – sakė Piotras Czopekas.

    Jo vertinimu, papildomas postūmis būtų ir jūrinės logistikos stiprinimas, įskaitant didesnį specializuotų laivų bei uostų infrastruktūros prieinamumą. Taip pat skatinama įmonėms telktis į konsorciumus, kad jos galėtų įvykdyti didelės apimties kontraktus.

    Ne tik vietinė, bet ir europinė gamyba

    PSEW akcentuoja, kad diskusija neturėtų virsti rinkos uždarymu vien nacionaliniams tiekėjams, ypač Europos Sąjungos bendrosios rinkos sąlygomis. Asociacijos požiūriu, svarbiau kalbėti apie europinę tiekimo grandinę, kurioje Lenkijos įmonės dalyvautų ne tik šalies projektuose, bet ir užsienyje, o vidaus rinka taptų tramplinu eksporto plėtrai.

    Ši tema aktuali ir dėl Europos Sąjungos pramonės politikos, kuri pastaraisiais metais vis labiau orientuojasi į atsparias tiekimo grandines bei gamybos perkėlimą arčiau vartotojų. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį ne kainai vien, bet ir pramoniniams kriterijams, kurie stiprina Europos gamintojų pozicijas globalioje konkurencijoje.

    Sausumos vėjas ir „lenkiškos turbinos“ idėja

    Sausumos vėjo energetikoje, kur patirties daugiau, potencialas vietinei pramonei, PSEW vertinimu, yra didesnis. Remiantis sektoriaus analizėmis, vietinės kilmės dalis sausumoje artimiausiais metais galėtų siekti apie 55–60 proc., o per maždaug dešimtmetį, esant tinkamoms sąlygoms, priartėti prie 75 proc.

    Didžiausia pridėtinės vertės galimybė siejama su turbinos gamyba, nes turbina sudaro apie ketvirtadalį visos vėjo elektrinės investicijos vertės. Turbinos gamyba apima kelias dešimtis pagrindinių komponentų ir šimtus subrangovų, todėl įtrauktų platų metalurgijos, liejyklų, sunkiosios pramonės ir inžinerinių paslaugų spektrą.

    Vis dėlto PSEW atstovas pripažįsta, kad „lenkiškos turbinos“ projektui reikia vienos esminės prielaidos – stabilios ir pakankamai didelės vidaus paklausos. Pasak jo, jei sausumos vėjo rinka vėl pasiektų 1–2 gigavatų metinių investicijų tempą, vietinės gamybos dalis galėtų pakilti iki 75 proc., o turbinos gamyba Lenkijoje taptų realesnė.

    Jis taip pat pabrėžia, kad pastaraisiais metais rinką stabdė reguliacinis nepastovumas ir ilgos administracinės procedūros. Kai kuriais atvejais planavimo ir poveikio aplinkai sprendimų išdavimas, anot PSEW, užtrunka nuo penkerių iki septynerių ar net dešimties metų, o tai mažina investicijų tempą ir planuojamumą.

    Kaip pozityvų pokytį Czopekas įvardija tinklų reguliavimo ir prijungimo sąlygų pertvarkas, kurios turėtų palengvinti atsinaujinančių išteklių integraciją. Tačiau jis pabrėžia, kad vien to nepakanka, jei nebus nuosekliai didinamas naujų projektų skaičius ir užtikrinamas ilgalaikis reguliacinis aiškumas.

    Galiausiai PSEW teigia, kad vietinės kilmės skatinimo programos, ypač valstybei priklausančių energetikos bendrovių pirkimuose, gali būti naudingos tik tada, jei jos virs realiais pirkimų, finansavimo ir kompetencijų auginimo mechanizmais. Pagrindinis tikslas, pasak asociacijos, turėtų būti ne vien „pamatuoti“ vietinę dalį, o padėti įmonėms tapti konkurencingomis visoje Europoje.