CP v2

Tag: Atominės elektrinės

  • Indija ieško vietų naujoms branduolinėms elektrinėms Gudžarate: pasirašytas svarbus memorandumas

    Indijos valstybinė branduolinės energetikos bendrovė Nuclear Power Corporation of India Limited ir Gudžarato valstijos elektros gamintoja Gujarat State Electricity Corporation Limited pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. Jo tikslas – ištirti ir atrinkti tinkamas vietas naujiems branduolinių elektrinių projektams Gudžarato valstijoje.

    Pagal susitarimą institucijos keisis techniniais duomenimis, vertins galimas aikšteles ir jų tinkamumą branduolinei infrastruktūrai. Praktikoje tai reiškia geologinių, hidrologinių, aplinkosauginių ir tinklų prijungimo veiksnių analizę, kuri paprastai lemia, ar projektas gali judėti į priekį.

    Platesnis Indijos planas

    Toks žingsnis siejamas su Indijos ilgalaikiais energetikos tikslais ir siekiu mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Šalis yra įsipareigojusi pasiekti nulinę grynąją emisiją iki 2070 metų, o branduolinė energetika laikoma vienu iš stabilios, nuo oro sąlygų nepriklausančios gamybos šaltinių.

    Branduolinių projektų plėtra ypač svarbi augant elektros paklausai, kurią didina pramonė, miestų plėtra ir elektrifikacija. Tokiuose planuose akcentuojamas ne tik naujų blokų statymas, bet ir tinkamų vietų parengimas iš anksto, kad būtų sutrumpinti vėlesni projektavimo ir derinimo etapai.

    Kiek reaktorių turi Indija?

    Šiuo metu Indija eksploatuoja 24 veikiančius branduolinius reaktorius, kurių bendra galia siekia beveik 8 gigavatus. Be to, šalyje statomi aštuoni nauji blokai, kurių bendra planuojama galia sudaro apie 6 gigavatus.

    Indijos Vyriausybė yra išsikėlusi ambicingą tikslą – iki 2047 metų padidinti branduolinės energetikos galią iki 100 gigavatų. Memorandumas dėl aikštelių Gudžarate laikomas vienu iš praktinių žingsnių, padedančių priartėti prie šių planų.

  • „EDF“ gavo leidimą ruoštis dviem naujiems EPR2 reaktoriams Gravelines – kas keičiasi?

    „EDF“ gavo leidimą ruoštis dviem naujiems EPR2 reaktoriams Gravelines – kas keičiasi?

    Prancūzijos valdžia suteikė valstybės valdomai energetikos grupei „EDF“ aplinkosauginį leidimą pradėti parengiamuosius darbus planuojamiems dviem EPR2 branduoliniams reaktoriams Gravelines atominėje elektrinėje šalies šiaurėje.

    Leidimas reiškia, kad bendrovė gali pradėti aikštelės paruošimą, tačiau tai dar nėra galutinis sprendimas dėl pačių reaktorių statybos. „EDF“ pabrėžia, kad šis etapas nesuteikia teisės statyti pastatų, kuriuose būtų laikomos branduolinės medžiagos ar įranga, susijusi su branduoline sauga.

    Pagal dekretą leidžiama vykdyti infrastruktūros ir statybvietės parengimo darbus, įskaitant aikštelių aptarnavimą, statybinių bazių įrengimą, dalies geležinkelio terminalo perkėlimą, žemės darbus ir grunto sutvirtinimą. Taip pat numatyta įrengti vandens paėmimo kanalą ir sandarų barjerą po būsimo pramoninio bloko pastatais.

    Dalis numatytų veiksmų susiję su poveikio aplinkai mažinimu: planuojamas saugomų augalų ir gyvūnų perkėlimas tam palankiu metu bei naujo visuomenės informavimo centro įrengimas. „EDF“ nurodo, kad viso proceso metu bus vykdoma aplinkos stebėsena, prižiūrint atsakingoms institucijoms.

    Kur vyks darbai ir ką planuoja statyti

    Parengiamieji darbai numatyti Gravelines ir Longs-Plage teritorijose, o atskiras automobilių stovėjimo aikštelės objektas patenka į Craivic ir Bourbourg savivaldybių ribas. Tai yra didelis infrastruktūrinis projektas šalia Diunkerko uosto, kur veikia viena svarbiausių Prancūzijos energetikos grandžių.

    Gravelines aikštelėje planuojami du 1 600 megavatų galios EPR tipo reaktoriai, kurie papildytų jau veikiančius šešis 900 megavatų reaktorius. Plėtra siejama ir su Diunkerko regiono pramonės dekarbonizacijos tikslais, nes dalis vietos ūkio vis dar priklausoma nuo iškastinio kuro.

    Platesnis Prancūzijos branduolinis planas

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas 2022 metais paskelbė planą statyti šešis naujos kartos slėginio vandens reaktorius, paliekant galimybę vėliau pridėti dar aštuonis. Pirmosios trys poros numatytos Penly, Gravelines ir Bugey aikštelėse.

    Skelbiama, kad pirmoji naujų reaktorių pora Normandijoje turėtų pradėti veikti apie 2038 metus. Tuo pat metu tikimasi, kad galutinis investicinis sprendimas dėl šešių EPR2 reaktorių statybų gali būti priimtas iki 2026 metų pabaigos.

    Medūzos ir karščiai priminė rizikas

    Gravelines elektrinė pastaraisiais metais atsidūrė dėmesio centre ne tik dėl plėtros, bet ir dėl incidentų, susijusių su gamtinėmis sąlygomis. Rugpjūčio pradžioje, kai prie Diunkerko uosto buvo užfiksuotas didelis medūzų kiekis, keli elektrinės blokai buvo laikinai sustabdyti automatiškai, nes medūzos pateko į vandens siurblines.

    Tuo metu branduolinės saugos priežiūros institucija buvo nurodžiusi, kad incidentas nepaveikė įrangos aušinimo. Panašių atvejų dėl biologinių ar aplinkos veiksnių anksčiau yra patyrusios ir kitos šalys, kur elektrinės naudoja jūros ar upių vandenį aušinimui.

    Ši istorija sutapo su platesnėmis problemomis, kurias branduolinei energetikai kelia karščio bangos ir sausros: esant aukštai vandens temperatūrai ir mažesniam debitui, elektrinių darbą kartais tenka riboti dėl aplinkosauginių reikalavimų. Prancūzijoje branduolinė energetika tradiciškai sudaro apie 70 proc. elektros gamybos, todėl gamtiniai trikdžiai tampa jautrūs visai sistemai.

  • Dunojus kyla, „Paks“ ruošiasi jungti dar vieną turbiną: po rekordinės sausros – griežtos sąlygos

    Dunojus kyla, „Paks“ ruošiasi jungti dar vieną turbiną: po rekordinės sausros – griežtos sąlygos

    Vengrijoje pradėtas etapinis Pakšo (Paks) atominės elektrinės pajėgumų atkūrimas, kai Dunojaus vandens lygis ties elektrine ėmė kilti. Po kritiškai žemo vandens laikotarpio į tinklą jau galima grąžinti dalį anksčiau sustabdytos gamybos.

    Skelbiama, kad vandens lygis ties Pakšu nuo ankstesnio minimumo pakilo maždaug 19 centimetrų. Tai sudarė technines prielaidas dar vienai turbinai atnaujinti darbą ir vėl tiekti elektrą į perdavimo tinklą, laikantis sustiprintų saugos procedūrų.

    Rugpjūčio pradžioje Dunojaus lygis buvo nukritęs iki istoriškai žemų reikšmių ir ties Pakšu pasiekė minus 134 centimetrus. Dėl to trys iš keturių elektrinės blokų buvo palaipsniui ir kontroliuojamai išjungti, paliekant veikti tik vieną turbiną.

    Galia didinama palaipsniui

    Atnaujinus dar vieną generavimo grandį, elektrinės atiduodama galia turėtų padidėti nuo maždaug 240 megavatų iki 500 megavatų. Tokie pokyčiai svarbūs ne tik Vengrijos vidaus rinkai, bet ir regionui, nes bazinė generacija padeda stabilizuoti sistemą didesnių vartojimo pikų metu.

    Elektrinė pabrėžia, kad branduolinė sauga yra absoliutus prioritetas, todėl įjungimas vykdomas tik įvykdžius techninius reikalavimus. Vandens lygio kilimas atstatė šalto vandens kanalo siurblių efektyvumą ir reikalingą slėgį, kad būtų užtikrintas kondensatorių aušinimas.

    Kodėl vandens lygis toks svarbus?

    Didžiosios dalies atominių ir šiluminių elektrinių darbas priklauso nuo patikimo aušinimo vandens šaltinio. Kai upė nusenka, kyla rizika, kad nebus galima užtikrinti reikiamų hidraulinių parametrų, o vandens temperatūra gali kilti, todėl operatoriams tenka mažinti apkrovas arba stabdyti įrenginius.

    Šį kartą situaciją pakeitė krituliai Austrijos baseinuose: vandens banga viršutiniame Dunojaus ruože palaipsniui pasiekė ir Pakšą. Operatoriai nurodo, kad net ir sustabdžius dalį generacijos, reaktoriaus šerdies bei panaudoto kuro baseinų aušinimo sistemos veikė nuolat.

    Įjungimas tik po patikrų

    Prieš paleidžiant turbiną turi būti sukurtas pakankamas vakuumas kondensatoriuje, taip pat tikrinama antrinės grandinės vandens kokybė. Reaktoriaus šiluminė galia ir garo kiekis reguliuojami ne iš karto, o sinchronizuojami žingsnis po žingsnio pagal griežtą grafiką, derinant generatoriaus prijungimą prie tinklo.

    Be to, elektrinėje numatyta atlikti plačios apimties diagnostiką: tikrinama iki maždaug pusės milijono komponentų. Specialistai vertina, ar šiluminiai režimai ir laikinas stabdymas nesukėlė mikroskopinių medžiagų pažeidimų, galinčių turėti įtakos patikimumui.

    Pastarųjų metų Europos patirtis rodo, kad sausros ir ekstremalūs upių hidrologiniai svyravimai vis dažniau tampa energetikos planavimo veiksniu. Tokiose situacijose operatoriai paprastai remiasi konservatyviais saugos kriterijais, o pajėgumų grąžinimas į tinklą vyksta tik įsitikinus, kad aušinimas užtikrinamas stabiliai.

  • Lenkijos atominė elektrinė prie Baltijos: vėsinimas jūros vandeniu gali sumažinti karščių riziką

    Karščiai vis dažniau riboja atomines elektrines

    Europą vis dažniau užklumpančios karščio bangos tampa iššūkiu ne tik gyventojams, bet ir energetikai. Branduolinėse elektrinėse problema dažnai kyla dėl aušinimo: kai upės nusenka, o vanduo įkaista, reaktorių galia ribojama, kad būtų laikomasi aplinkosauginių reikalavimų.

    Toks scenarijus šią vasarą vėl išryškėjo Vidurio Europoje, kur kai kurios elektrinės trumpam mažino gamybą. Tai primena, kad klimato kaita energetikos infrastruktūrai kelia ne teorines, o vis dažniau pasikartojančias rizikas.

    Slovėnijos Krško pavyzdys: riboja ir temperatūra, ir vandens lygis

    Slovėnijoje vienintelė šalies atominė elektrinė Krško sumažino gamybą iki maždaug 80 proc. nominalios galios. Priežastis – vienu metu kritęs Savos upės vandens lygis ir pakilusi vandens temperatūra, nes ši upė naudojama reaktoriaus aušinimui.

    Elektrinė aušinimo vandenį paima iš upės, praleidžia per kondensatorių ir grąžina atgal, todėl turi laikytis taisyklių, ribojančių, kiek galima sušildyti natūralų vandens telkinį. Kai upėje mažiau vandens, jis įšyla greičiau, o leistinos ribos pasiekiamos anksčiau.

    Krško elektrinė turi vieną reaktorių, kurio grynoji galia siekia 696 megavatus. Ji pagamina reikšmingą dalį Slovėnijos elektros, o dalį produkcijos naudoja ir Kroatija, kuri yra bendras šios elektrinės savininkas.

    Lenkijos planas: aušinimas Baltijos vandeniu

    Lenkijos pirmoji atominė elektrinė planuojama taip, kad reaktoriai būtų aušinami Baltijos jūros vandeniu, o ne upės srautu. Toks sprendimas laikomas svarbiu pranašumu karščių kontekste, nes jūros vandens temperatūra ir tūris paprastai kinta lėčiau nei mažesnių upių, ypač per sausras.

    Nors ir jūrinis aušinimas nėra visiškai atsparus ekstremaliems reiškiniams, jis mažina riziką, kad dėl kritiškai įkaitusio ar nusekusio vandens tektų dažnai riboti reaktorių galią. Tai svarbu ir planuojant elektros sistemos patikimumą, ir vertinant ilgalaikes investicijas į branduolinę energetiką.

    Pastarųjų metų tendencijos Europoje rodo, kad šiluminė tarša ir vandens prieinamumas tampa vis aktualesniais veiksniais elektrinių veikloje. Todėl nauji projektai vis dažniau vertinami ne vien pagal galią ar kainą, bet ir pagal atsparumą karščiui, sausroms bei griežtėjančioms aplinkosaugos taisyklėms.

  • Europos Komisija stebi padėtį: dėl nusekusio Dunojaus ribojamas atominių elektrinių darbas

    Europos Komisija pranešė stebinti energetikos situaciją Vengrijoje ir Rumunijoje, kur dėl rekordiškai žemo Dunojaus vandens lygio buvo apribotas atominių elektrinių darbas. Pasak Briuselio, kol kas nėra ženklų, kad elektros tiekimo saugumui grėstų tiesioginė rizika, tačiau situacija vertinama kaip jautri.

    Komisijos atstovė energetikos klausimais Anna-Kaisa Itkonen nurodė, kad prireikus galėtų būti skubiai sušaukta Europos Sąjungos elektros energijos koordinavimo grupė. Kartu pabrėžiama, kad Komisija palaiko nuolatinį ryšį su nacionalinėmis institucijomis ir Europos elektros perdavimo sistemų operatorių tinklu ENTSO-E.

    „Esame pasirengę bet kuriuo metu ad hoc sušaukti elektros energijos koordinavimo grupę, jei situacija to pareikalaus“, – sakė Anna-Kaisa Itkonen.

    Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad ekstremalūs karščiai ir sausros vis dažniau daro įtaką energetikos sistemoms. Tai ypač aktualu elektrinėms, kurioms reikalingas vanduo aušinimui, o taip pat visai infrastruktūrai, priklausomai nuo upių hidrologinių sąlygų.

    Briuselis pabrėžia, kad klimato kaitos padarinių rizika jau yra įtraukta į ES taisykles dėl pasirengimo krizinėms situacijoms elektros sektoriuje ir į energetikos infrastruktūros planavimą. Vis dėlto dabartinė Dunojaus situacija, Komisijos vertinimu, parodo, kokio masto iššūkius rinkai gali sukelti užsitęsusios karščio bangos.

    Kas vyksta Vengrijoje ir Rumunijoje?

    Vengrijoje dėl mažėjančio Dunojaus vandens lygio ribojamas Pakšo atominės elektrinės darbas. Ši elektrinė yra svarbiausias Vengrijos elektros gamybos šaltinis, todėl jos galios sumažinimas karščio laikotarpiu tampa jautriu klausimu visai sistemai.

    Vengrijos ministras pirmininkas Peter Magyar anksčiau informavo, kad vienas veikiantis Pakšo blokas greičiausiai dirbs ribota galia, siekiant išvengti visiško sustabdymo tuo metu, kai elektros paklausa yra didelė. Jis taip pat ragino gyventojus mažinti elektros vartojimą vakarinio piko valandomis.

    Rumunijoje nusekęs vanduo paveikė Černavodos atominę elektrinę. Operatorius pranešė, kad vienas reaktorius laikinai stabdomas iki pagerės hidrologinės sąlygos, o kitas tęsiamas eksploatuoti, jei saugos reikalavimai išlieka užtikrinami.

    Kodėl vandens lygis svarbus atominei energetikai?

    Atominėms elektrinėms vanduo reikalingas aušinimo procesams, todėl ilgalaikės sausros ir šiltesnis vanduo upėse gali riboti, kiek šilumos elektrinė gali saugiai išleisti į aplinką. Kai vandens lygis smunka, o temperatūra kyla, elektrinės neretai mažina galią arba stabdo dalį įrenginių, kad laikytųsi aplinkosaugos ir saugos normų.

    Europos Komisija pabrėžia, kad tai nereiškia branduolinės energetikos nepatikimumo kaip technologijos, o greičiau rodo didėjantį ekstremalių orų poveikį visoms energetikos rūšims. Tiek valstybės narės, tiek operatoriai, anot Komisijos, gali pasitelkti regioninius solidarumo mechanizmus ir tarpvalstybinius elektros srautus, jei dėl gamybos apribojimų atsirastų trūkumo rizika.

    Europos Komisija taip pat informavo stebinti padėtį Bulgarijoje, tačiau kol kas apie sutrikimus Kozlodujaus atominėje elektrinėje nepranešama. Briuselis žada toliau vertinti situaciją ir, jei reikės, koordinuoti veiksmus ES lygiu.

  • JAV Robinson atominė elektrinė pratęsė veiklą iki 2050 metų: aušinimo ežeras tapo laukinės gamtos prieglobsčiu

    JAV Robinson atominė elektrinė pratęsė veiklą iki 2050 metų: aušinimo ežeras tapo laukinės gamtos prieglobsčiu

    Pietų Karolinoje, netoli Hartsvilio, veikianti H.B. Robinson atominė elektrinė gavo leidimą dirbti dar 20 metų ir veiklą tęsti iki 2050 metų. Tai reiškia, kad vienas seniausių JAV pietryčių branduolinės energetikos objektų artėja prie 80 metų eksploatacijos ribos.

    Elektrinė komercinę veiklą pradėjo 1971 metų kovo mėnesį ir tapo pirmąja komercine atomine elektrine JAV pietryčiuose. Čia veikia vienas slėginio vandens reaktorius, kurio elektrinė galia siekia apie 759 megavatus.

    Toks pajėgumas, priklausomai nuo vartojimo ir tinklo sąlygų, gali padėti aprūpinti elektra šimtus tūkstančių namų ūkių. JAV sprendimas pratęsti seno reaktoriaus darbą siejamas su platesne tendencija išlaikyti stabilų bazinį elektros gamybos pajėgumą ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Leidimas pratęstas iki 2050

    Sprendimą dėl antrojo licencijos pratęsimo priėmė JAV Branduolinės reguliavimo komisija. Skelbiama, kad vertinimas buvo atliktas sparčiau nei įprasta, taikant atnaujintus terminus, kuriais siekiama greitinti su branduoline energetika susijusių sprendimų priėmimą.

    Anksčiau elektrinės veiklos leidimas jau buvo pratęstas, o naujasis sprendimas galiojimą nukelia iki 2050 metų. Praktikoje tai reiškia ilgalaikius įsipareigojimus dėl saugos programų, įrangos būklės stebėsenos, senėjimo valdymo ir periodinių patikrų.

    Aušinimo ežeras, kurio nemato pravažiuojantys

    Šalia elektrinės įrengtas Robinson ežeras buvo sukurtas pirmiausia kaip aušinimo vandens telkinys, reikalingas reaktoriaus šilumos nuvedimui. Jo plotas siekia apie 2 250 akrų, tai yra maždaug 9,1 kvadratinio kilometro.

    Dalis infrastruktūros aplink ežerą yra prieinama lankytojams, tačiau didelę pakrantės dalį supa apsaugos zona ir ribojamas patekimas. Tokia tvarka nuo pat elektrinės veiklos pradžios mažino žmonių trikdymą ir apribojo plėtrą aplinkinėse teritorijose.

    Netikėtas poveikis gamtai

    Per kelis dešimtmečius ribotos prieigos teritorija virto savotišku netyčiniu laukinės gamtos prieglobsčiu. Vietos stebėjimai ir energetikos bendrovių viešinama informacija rodo, kad čia aptinkami elniai, lapės, laukiniai kalakutai, o virš vandens medžioja plikagalviai ereliai.

    Ežere taip pat gausu žuvų, todėl jis traukia žvejus, o pakrantėse pastebimi garniai ir kiti vandens paukščiai. Energetikos bendrovės, valdančios tokius objektus, paprastai taiko paukščių apsaugos priemones ir bendradarbiauja su agentūromis, siekdamos mažinti infrastruktūros poveikį gyvūnijai.

    Pratęsus elektrinės veiklą, iki 2050 metų išlieka ir apsaugos zonos režimas, kuris netiesiogiai saugo šią buveinę nuo intensyvesnės urbanizacijos. Toks paradoksas vis dažniau minimas ir kitų energetikos objektų kontekste, kai griežta apsauga bei ribotas žmonių srautas sudaro sąlygas gamtai atsikurti.

    Vis dėlto licencijos pratęsimas pirmiausia yra apie energetinį patikimumą ir saugą, o ne apie gamtosaugą. Būtent todėl Robinson atvejis išsiskiria: infrastruktūra, sukurta techniniam tikslui, per laiką tapo ir neplanuotu biologinės įvairovės buferiu.

  • Lenkijos atominė elektrinė Choczewo įgauna pagreitį: liepą startuoja svarbūs parengiamieji darbai

    Lenkijos pirmosios atominės elektrinės projektas Pomeranijoje, Choczewo savivaldybėje, pereina į intensyvesnį etapą. Valstybinė bendrovė Polskie Elektrownie Jądrowe gavo leidimą pradėti pagrindinį statybvietės parengimo etapą.

    Energetikos ministras Miłosz Motyka pranešė, kad jau liepos mėnesį turėtų prasidėti teritorijos paruošimo darbai, įskaitant privažiavimo kelių įrengimą, techninės bazės statybas ir kitos būtinos infrastruktūros vystymą. Šis etapas laikomas vienu svarbiausių, nes nuo jo priklauso tolimesnis darbų grafikas ir tiekimo grandinės parengimas.

    „Jau liepos mėnesį startuos darbai, susiję su teritorijos paruošimu, kelių statyba, technine baze ir būtina infrastruktūra“, – sakė Miłosz Motyka.

    Planuojamoje elektrinės vietoje jau vyksta ankstyvieji parengiamieji veiksmai, tarp jų geologiniai tyrimai. Jie reikalingi tam, kad būtų tiksliai įvertintos grunto sąlygos, pasirinkti saugiausi sprendimai pamatams ir inžinerinėms konstrukcijoms.

    Birželio pradžioje taip pat pradėti jūros dugno tyrimai teritorijoje, kuri bus svarbi būsimiems logistikos sprendimams. Kartu su statybvietės paruošimu Lenkija planuoja plėsti lydinčią infrastruktūrą, kad būtų galima sklandžiai pristatyti didžiagabarites reaktoriaus ir kitų sistemų dalis.

    Polskie Elektrownie Jądrowe anksčiau pranešė pateikusi paraišką Valstybinei atominės energetikos agentūrai dėl branduolinės energetikos objekto statybos leidimo. Pagal dabartinį planą vadinamasis pirmasis branduolinis betonas numatomas 2028 metais, o tai paprastai žymi realios elektrinės statybos pradžią.

    Projektą įgyvendina Polskie Elektrownie Jądrowe, o rangovu pasirinktas JAV įmonių konsorciumas, kuriame dalyvauja Westinghouse ir Bechtel. Numatyta, kad elektrinėje bus diegiama Westinghouse technologija AP1000.

    Pagal viešai skelbtus planus pirmasis reaktorius turėtų pradėti komercinę veiklą 2036 metais, o antrasis ir trečiasis – atitinkamai 2037 ir 2038 metais. Šie terminai yra svarbūs ne tik Lenkijos energetikos balansui, bet ir regiono elektros rinkai, nes branduolinė generacija paprastai siejama su stabilia bazine galia ir mažesnėmis anglies dioksido emisijomis.

    Pastaraisiais metais branduolinė energetika Europoje vertinama kaip viena iš priemonių didinti energetinį saugumą ir mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Vis dėlto tokių projektų sėkmę dažniausiai lemia trys dalykai: finansavimo modelis, griežta reguliacinė priežiūra ir realistiškas grafikas, užtikrinantis, kad infrastruktūra ir tiekėjai būtų pasiruošę laiku.