Aterosklerozė vystosi pamažu, o kraujagyslių sienelėse besikaupiančios nuosėdos ilgainiui sudaro vadinamąsias plokšteles. Jos gali susiaurinti arterijas, riboti kraujo tėkmę ir trukdyti organams gauti deguonies – ypač pavojinga, kai pažeidžiamos vainikinės (širdies) arterijos.
Jau seniai žinoma, kad mažinant „blogojo“ cholesterolio (LDL) kiekį galima lėtinti ligos progresavimą. Vis dėlto mokslininkams rūpėjo atsakyti į konkretesnį klausimą: ar intensyvesnė cholesterolį mažinanti terapija gali aiškiau sumažinti jau susiformavusių aterosklerozinių plokštelių apimtį.
FLOWPROMOTE tyrime dalyvavo 104 stabilia išemine širdies liga sergantys žmonės, kurie anksčiau nebuvo vartoję statinų. Dalyviai atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes: viena kasdien vartojo 40 mg atorvastatino, kita – 40 mg rosuvastatino ir 10 mg ezetimibo derinį (ezetimibas mažina cholesterolio įsisavinimą žarnyne).
Tyrėjai kraujagyslių būklę vertino kompiuterine tomografija tyrimo pradžioje, o vėliau – po devynių ir aštuoniolikos mėnesių gydymo. Rezultatai 2026 metų spalio 30 dieną paskelbti žurnale „JAMA Cardiology“.
Ką parodė 18 mėnesių gydymas
Po 18 mėnesių teigiami pokyčiai fiksuoti abiejose grupėse, tačiau skirtumai buvo akivaizdūs. Atorvastatino grupėje LDL cholesterolio lygis vidutiniškai sumažėjo 38 proc., o derinio (rosuvastatinas ir ezetimibas) grupėje – 65 proc.
Dar įdomesni pasirodė vaizdinių tyrimų duomenys. Derinio grupėje bendras aterosklerozinių plokštelių tūris vidutiniškai sumažėjo 21,1 proc., tuo metu vartojusių vien atorvastatiną – 13,6 proc.
Plokštelių regresija nustatyta 90 proc. dalyvių, vartojusių dviejų vaistų derinį, ir maždaug 75 proc. žmonių, gydytų vienu vaistu.
Stabilesnės plokštelės, bet ne „išgydymas“
Autoriai pažymi, kad didesnis sumažėjimas fiksuotas ir tų plokštelių, kurios nebuvo sukalkėjusios ir turėjo daugiau riebalinių komponentų. Kartu abiejose grupėse padidėjo sukalkėjusios dalies tūris – tai gali rodyti plokštelių stabilizaciją, o ne būklės blogėjimą.
Vis dėlto tyrimo išvados nereiškia, kad aterosklerozę galima visiškai „išgydyti“ ar kad arterijos visiškai išsivalo nuo susikaupusių nuosėdų. Tyrimas taip pat buvo palyginti nedidelis, truko 18 mėnesių, o pagrindinis vertinimas rėmėsi vaizdiniais pokyčiais.
Tai svarbi detalė, nes ši analizė neįrodė, kad didesnė plokštelių regresija automatiškai reiškia mažiau infarktų ar insultų, palyginti su kita terapija. Taip pat neaišku, ar panašūs rezultatai būtų matomi visiems ateroskleroze sergantiems pacientams, ypač tiems, kurie jau daug metų vartoja cholesterolį mažinančius vaistus.
Gydymo tikslai ir kas lieka paciento rankose
Rezultatai dar kartą pabrėžia LDL cholesterolio mažinimo svarbą. Remiantis europinėmis gairėmis, kuo didesnė paciento širdies ir kraujagyslių ligų rizika, tuo griežtesni gali būti gydymo tikslai – žmonėms, turintiems aterosklerozinę ligą, neretai siekiama LDL mažesnio nei 55 mg/dl.
Kartu mokslininkai primena, kad vien vaistais aterosklerozės valdymo „neuždaryti“: reikšmę turi fizinis aktyvumas, mityba, ribojanti sočiuosius riebalus, nerūkymas, taip pat kraujospūdžio ir gliukozės kontrolė.
FLOWPROMOTE duomenys suteikia vilčių, kad tinkamai parinktas intensyvesnis gydymas gali ne tik stabdyti ligos progresavimą, bet ir dalinai „atsukti atgal“ jau esamus pakitimus – nors tai dar nėra galutinis atsakymas apie realią įtaką klinikinėms baigtims.